Ūminis riebalų kaupimasis kepenyse nėštumo metu (AFLP) – tai reta, bet itin pavojinga būklė, kai kepenyse prisikaupia per daug riebalų. Šis sutrikimas gali sukelti kepenų nepakankamumą ir kitus gyvybei grėsmingus padarinius. Liga dažniausiai pasireiškia paskutinėmis nėštumo savaitėmis ir laikoma skubia medicinine situacija – būtina kuo greičiau išnešioti ir gimdyti kūdikį.
Paplitimas ir ypatybės
AFLP diagnozuojamas vos 1 iš 10 000–20 000 nėštumų, todėl tai yra labai reta nėščiųjų komplikacija. Dažniausiai ši būklė nustatoma paskutinįjį trimestrą, vidutiniškai apie 36-tą nėštumo savaitę, nors gali pasireikšti ir šiek tiek anksčiau ar dar iki gimdymo.
Ūminio riebalų kaupimosi kepenyse nėštumo metu simptomai
Šios būklės pradžia dažniausiai staigi, o simptomai sparčiai stiprėja:
- Pykinimas ir vėmimas
- Skausmas viršutinėje dešinėje pilvo pusėje
- Išsekimas, bendras silpnumas
- Miego ar susikaupimo sutrikimai
- Nepraeinantis nuovargis
- Blogesnis apetitas
- Didelis troškulys
- Šviesėjanti oda, akių baltymų pageltimas (gelta)
- Orientacijos stoka, sumišimas
Daugelis šių simptomų yra panašūs į kitų būklių požymius, todėl bet kokie neįprasti pojūčiai nėštumo metu turėtų būti aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Atsiradimo priežastys ir genetiniai veiksniai
Nors tikslios AFLP išsivystymo priežastys dar nėra iki galo aiškios, daugiausia dėmesio skiriama kepenų riebalų apykaitos sutrikimams. Paprastai kepenys skaido riebalų rūgštis, tačiau AFLP atveju tam trukdo fermentų veiklos deficitas. Iki šiol nustatyta, kad ši komplikacija gali būti susijusi su paveldima ilgųjų grandinių 3-hidroksiacil-KoA dehidrogenazės (LCHAD) stoka. Jei tiek motina, tiek tėvas perduoda šį geną, vaisius gali nepilnai skaidyti riebalines rūgštis, kurios per placentą patenka į motinos kraują ir kaupiasi jos kepenyse.
Rizikos veiksniai
Didžiausią įtaką AFLP susiformavimui gali turėti genetinis paveldėjimas, tačiau nustatyta ir kitų rizikos veiksnių:
- Pirmas nėštumas
- Dvynių ar daugiavaisis nėštumas
- Vaisius yra berniukas
- Sergama nėštumo cholestaze
- Yra preeklampsija
- Nutukimas
- Diabetas
Net jei egzistuoja keli rizikos faktoriai, AFLP išsivystymą numatyti iš anksto praktiškai neįmanoma – jo galima nei prognozuoti, nei užkirsti kelią.
Galimos komplikacijos
Nelaiku pastebėjus arba negydant AFLP, gali kilti rimtų komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui:
- Kepenų, inkstų ar plaučių nepakankamumas
- Infekcijos
- Kraujavimas
Diagnostikos būdai
Ankstyvas pripažinimas ir skubus gydymas – raktas į sėkmingą išeitį. Nors galutinė diagnozė dažnai patvirtinama kepenų biopsijos būdu (tiriant kepenų audinio mėginį), nėštumo metu ši procedūra ne visada saugi. Dažnai diagnostikai užtenka klinikinio vertinimo ir kraujo tyrimų, rodančių:
- Padidėjusius kepenų fermentų rodiklius
- Krešėjimo sutrikimus
- Didelį šlapalo, amoniako kiekį bei baltymus kraujyje
- Sumažėjusį gliukozės kiekį
- Inkstų veiklos sutrikimus
Taip pat gali būti atliekamas ultragarsinis ar kompiuterinės tomografijos tyrimas, siekiant detaliau įvertinti kepenų būklę.
Gydymo taktika
Dažniausia ir efektyviausia gydymo priemonė – kuo skubiau užbaigti nėštumą. Pašalinus vaisių ir placentą, motinos kepenys paprastai pradeda sveikti pačios. Kuo greičiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti gyvybei pavojingų komplikacijų.
Ar galima apsisaugoti nuo AFLP?
Ši būklė yra itin reta ir jos išvengti ar numatyti nėra jokių patikimų būdų.
Prognozė ir tolimesnė eiga
Nustačius AFLP, būtina nedelsiant pagimdyti kūdikį. Dažniausiai kepenų funkcija atsistato per 10 dienų po gimdymo, tačiau reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra ligoninėje tol, kol kraujo tyrimų rodikliai normalizuosis. Rizika, kad ši būklė kartosis ateityje, nėra aiški. Gydymo įstaiga gali siūlyti genetinius tyrimus ir rekomenduoti nėštumą prižiūrėti siauro profilio specialistams, jei planuojamas kitas nėštumas.
Vaisiaus sveikata ir pasekmės
Ligos sunkumas dažnai lemia ir vaisiaus būklę. Kai kurie vaikai gali turėti medžiagų apykaitos problemų, tokių kaip neketotinė hipoglikemija, kardiomiopatija ar nervų sistemos pažeidimus. Vis dėlto dažniausiai motinai kylanti rizika yra didesnė nei vaisiui.
Kada kreiptis į gydytoją?
Svarbu viso nėštumo metu aktyviai pranešti gydytojui apie bet kokius pasireiškusius negalavimus ar neįprastus pojūčius. Ypatingai nedelskite, jei jaučiate šiuos simptomus:
- Ilgalaikis pilvo ar dubens skausmas
- Stiprus silpnumas ar bendras blogumas
- Užsitęsęs pykinimas ar vėmimas
- Neatslūgstančio galvos skausmas
Naudingi klausimai gydytojui
- Ar būtina gimdyti iškart?
- Kokia rizika man ir mano kūdikiui?
- Ar liga išnyks po gimdymo?
- Koks gydymas bus taikomas?
- Ar yra tikimybė, kad taip nutiks dar kartą?
- Kokios galėtų būti šios būklės priežastys?
AFLP ir HELLP sindromas: svarbūs skirtumai
HELLP sindromas (nėštumo metu susidarantys hemolizės, padidėjusio kepenų fermentų ir mažo trombocitų kiekio požymiai) turi panašumų su AFLP, tačiau pagrindinis skirtumas – kraujo rodiklių pokyčio dinamika ir pobūdis. AFLP atveju dažniau pastebima krešėjimo sutrikimų, akivaizdžios kepenų funkcijos problemos, padidėjęs bilirubino kiekis, acidozė, baltymų atsiradimas šlapime ir galvos smegenų funkcijos pakitimai (sumišimas, apsunkintas mąstymas). HELLP sindromas linkęs pasireikšti progresuojančiu trombocitų skaičiaus mažėjimu.
Riebalų sankaupos kepenyse nėštumo metu
Lengvas riebalų kaupimasis kepenyse dažnas ir paprastai gydomas žmonėms, kurie nėra nėščios. Tačiau nėštumo metu ši būklė gali būti itin pavojinga, nes kepenys atlieka svarbų vaidmenį šalinant toksinus iš organizmo. Sutrikus kepenų ar vaisiaus kepenų veiklai, žalingos medžiagos pradeda kauptis kraujotakoje, o tai kelia grėsmę tiek motinai, tiek vaisiui.
