Adneksinė masė – tai darinys, kuris atsiranda gimdos aplinkoje, dažniausiai kiaušidėse, kiaušintakiuose ar jungiamuosiuose audiniuose šalia šių organų. Tokiais atvejais gydytojas gali vartoti sąvoką „adneksinė masė“ apibūdindamas įvairius darinukus, išsivystančius dubens srityje.
Kas yra adneksinė masė?
Adneksinė masė ar navikas – tai neoplazma, galinti būti tiek skysčiu užpildyta, tiek kieta. Tokie panašūs dariniai dažniausiai nebūna pavojingi ir ilgainiui dingsta savaime. Tačiau jų kilmė gali būti įvairi, todėl visada rekomenduojama informuoti gydytoją apie pastebėtus pokyčius ar neįprastus simptomus.
Pats terminas „adneksas“ reiškia gimdos priedus – kiaušides, kiaušintakius ir šiuos organus laikančius raiščius. Dėl gąsdinančio žodžio „navikas“ dažnai kyla nerimas, tačiau dauguma adneksinių darinių nėra piktybiniai ir nesukelia grėsmės gyvybei.
Kokie yra adneksinės masės simptomai?
Nepaisant priežasties ar vietos, kai kurie žmonės nejaučia jokių simptomų, o kiti gali susidurti su:
- Skausmu dubens srityje
- Dažnu ar apsunkintu šlapinimu
- Netaisyklingomis menstruacijomis
- Pūtlumu
- Vidurių užkietėjimu
- Skausmu lytinių santykių metu
Kas sukelia adneksines mases?
Šie dariniai gali išsivystyti tiek dėl ginekologinių, tiek dėl kitų priežasčių. Dažniausiai adneksinės masės susiformuoja iš lytinės sistemos organų, bet gali būti ir kitų dubens organų – šlapimo arba virškinamojo trakto – kilmės.
Ginekologinės priežastys
- Kiaušidžių cistos – dažniausiai besimptomės, nemalonių pojūčių nesukeliančios skysčių sankaupos.
- Gerybiniai kiaušidžių navikai – tai neplintantys, kieti dariniai, kurie formuojasi iš pakitusių kiaušidžių ląstelių.
- Negimdinis nėštumas – jei apvaisintas kiaušinėlis implantavosi ne gimdoje, gali prasidėti vidinis kraujavimas ir stiprus skausmas.
- Geltonkūnio cistos – per ovuliaciją atsirandantys ir paprastai savaime išnykstantys dariniai.
- Policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) – sutrikimas, kai ant kiaušidžių atsiranda daugybė mažų cistų.
- Endometriomos – tai krauju užpildytos cistos dėl endometriozės.
- Hidrosalpinksas – kai kiaušintakį pripildo skystis.
- Kiaušidės ir kiaušintakio abscesas – pūlinys, kylantis dėl infekcijos lytiniuose organuose.
- Kiaušidžių vėžys – piktybinis navikas, kuris gali plisti už kiaušidžių ribų.
Neginekologinės priežastys
- Dariniai šlapimo pūslėje, žarnyne ar priedėlyje gali imituoti adneksinę masę.
- Kitų navikų (pavyzdžiui, žarnyno ar krūties vėžio) metastazės gali plisti į dubens organus.
Kokie yra rizikos veiksniai?
Adneksinės masės gali išsivystyti bet kuriai moteriai, ypač vaisingo amžiaus. Jei jūsų menstruacijos dar nesibaigė arba jei esate patyrusi dubens uždegiminę ligą ar endometriozę, rizika šiek tiek didesnė. Daugelis adneksinių darinių susiformuoja būtent tuo laikotarpiu gyvenime, kai vyksta ovuliacija.
Adneksinių masių dažnumas
Apie viena iš dešimties moterų gyvenime susiduria su adneksinio darinio diagnoze. Dažniausiai tai nutinka menstruacijų metu – nuo vėlyvos paauglystės iki ketvirtos dešimties, tačiau adneksinė masė gali būti nustatyta bet kokiame amžiuje.
Galimos komplikacijos
Dauguma adneksinių darinių nėra pavojingi. Tačiau rimtų komplikacijų gali kilti, jei:
- Vyrauja negimdinis nėštumas
- Masa yra piktybinis navikas
- Darinys plyšta arba pradeda kraujuoti
- Išsivysto adneksinė torsija, kai kiaušidė ar kiaušintakis apsisuka aplink savo ašį
Jei pajuntate stiprų dubens skausmą, pykinimą, vėmimą ar pakyla temperatūra, nedelsdami kreipkitės į medikus – šie simptomai gali signalizuoti apie ūmų sutrikimą.
Ar adneksinė masė reiškia vėžį?
Dauguma adneksinių darinių yra gerybiniai. Tačiau vis dėlto nedidelė dalis gali būti piktybinė. Menopauzės laikotarpiu piktybinių darinių tikimybė kiek padidėja.
Kaip nustatoma adneksinė masė?
Adneksines mases dažniausiai aptinka atliekant įprastinį ginekologinį tyrimą. Jei gydytojas įtaria darinį, jis skiria dubens echoskopiją, kad galėtų tiksliau įvertinti yra cista ar navikas. Kartais būtinas biopsijos paėmimas ar operacija – taip tikslinamasi, ar nėra vėžio požymių. Jei kyla įtarimas dėl negimdinio nėštumo, gali būti paskirtas nėštumo testas. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai ir papildomos, pavyzdžiui, kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso vaizdavimo procedūros.
Adneksinės masės gydymo galimybės
Ar reikalingas gydymas, priklauso nuo darinio kilmės ir savybių. Gali būti taikomi keli sprendimai:
- Pasyvi stebėsena. Jei masa yra nedidelė, nesukelia diskomforto ir nekelia įtarimo dėl piktybiškumo, dažnai pakanka tiesiog atidžiai stebėti pokyčius laikui bėgant.
- Monitoravimas. Jeigu darinys kelia įtarimų arba nežinoma jo esmė, skiriami reguliarūs tyrimai ir apsilankymai, vertinant jo augimą bei struktūrą.
- Chirurginis gydymas. Jei gydytojas nustato, jog darinys didelis, panašus į piktybinį ar kelia kitų problemų, gali būti siūloma operacija.
Kokį gydymą paskirti, priklauso nuo konkrečios ligonės situacijos, darinio dydžio bei struktūros. Paprastai labiau rūpinamasi kietomis masėmis, bet net ir skysčio kupinas darinys kartais gali sukelti susirūpinimą – ypač jei viršija 6 centimetrų dydį. Tačiau ir mažesnės adneksinės masės retais atvejais gali būti piktybinės, todėl kiekvienas atvejis vertinamas individualiai. Sprendimą dėl gydymo priima gydytojas, įvertinęs visas rizikas.
Ar būtina šalinti adneksines mases?
Tikrai ne visada. Daugybė darinių nieko blogo nesukelia ir per laiką išnyksta be jokio įsikišimo.
Koks cistos dydis reikalauja operacijos?
Paprastai adneksinės masės užauga ne didesnės kaip 3 centimetrai. Jei darinys padidėja bent iki 10 centimetrų, gali būti rekomenduojama jį pašalinti. Tačiau sprendimas visada priklauso nuo darinio savybių ir jūsų savijautos.
Prevencija
Adneksinių darinių išvengti neįmanoma, tačiau laiku aptikus juos bei reguliariai lankantis pas gydytoją galima sumažinti komplikacijų riziką.
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Nustačius adneksinę masę, gydytojas sudaro asmeniškai jums pritaikytą gydymo planą. Dažnu atveju, šie darinių tipai išnyksta savaime ir jokio gydymo nereikia. Gydytojas dažniausiai taip pat paskiria periodiškai stebėti darinio dydį vaizdiniais tyrimais. Jei darinys kelia įtarimų dėl piktybiškumo arba sukelia skausmą, gali būti pasiūlyta operacija. Naviguoti šią situaciją padeda tik gydytojas, kuris įvertina, ar darinys tikrai pavojingas.
Didžioji dalis tokių darinių nėra pavojingi, tačiau retkarčiais gali būti diagnozuotas ir piktybinis navikas. Jeigu jaučiate stiprų, ūmų dubens skausmą, pakilo temperatūra ar vemiate – nedelsiant kreipkitės į medikus, nes tai gali būti rimtos būklės ženklas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei jums nustatytas gerybinis adneksinis darinys, laikykitės gydytojo nurodymų, vykite į paskirtas patikras, kad būtų galima stebėti, ar darinys neauga. Taip pat visuomet verta pasitarti su gydytoju, jei pradeda varginti nemalonūs ar stiprėjantys simptomai – tai gali reikšti, kad darinio savybės pakito.
Klausimai gydytojui
- Ar man reikės operacijos?
- Kaip dažnai turėsime stebėti darinį?
- Ar yra tikimybė, jog darinys yra piktybinis?
- Kokie simptomai rodo, kad padėtis gali pablogėti?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
