Anaplazmozė – tai infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Anaplasma phagocytophilum. Dažniausiai šia liga žmonės užsikrečia per užkrėstų erkių įkandimus. Paprastai iš pradžių simptomai būna panašūs į lengvą gripo formą, tačiau nesiimant gydymo gali išsivystyti kur kas rimtesni sveikatos sutrikimai.
Kas yra anaplazmozė
Anaplazmozė, dar kitaip vadinama žmogaus granulocitine anaplazmoze, yra liga, plintanti žmogui įkandus erkėms, kurių organizme yra Anaplasma phagocytophilum bakterija. Bakterija patenka į erkes, pastarosioms maitinantis užkrėstų gyvūnų – pavyzdžiui, elnių, graužikų ar net naminių gyvulių – krauju. Vėliau, jei erkė įkanda žmogui, ji per seiles perneša ir bakteriją.
Retais atvejais anaplazmoze galima užsikrėsti per užkrėsto kraujo perpylimą.
Kaip dažnai pasitaiko anaplazmozė
Kasmet anaplazmoze užsikrečia keli tūkstančiai žmonių, dažniausiai tais laikotarpiais, kai erkės būna aktyviausios – ankstyvą vasarą bei rudenį. Vis tik, užsikrėsti galima bet kuriuo metų laiku, jei tik praleidžiama laiko gamtoje.
Anaplazmozės simptomai
Anaplazmozės požymiai dažniausiai pasireiškia praėjus savaitei ar dviem po erkės įkandimo. Pradiniai simptomai yra nespecifiniai, primenantys gripą:
- Karščiavimas
- Šaltkrėtis
- Galvos skausmas
- Raumenų skausmai ar maudimas
- Bendras nuovargis
- Pykinimas, vėmimas
- Pilvo skausmas
- Bėrimas (pasitaiko retai)
Negydant ligos gali pasireikšti rimtesni nervų sistemos sutrikimai, tokie kaip sąmonės sutrikimas ar traukuliai.
Anaplazmozės priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinis užsikrėtimo šaltinis – erkės, ypač tos, kurios minta užkrėstų laukinių ir naminių gyvūnų krauju. Rizika susirgti didesnė žmonėms, kurie daug laiko praleidžia gamtoje, ypač pievose ar miškuose, kur dažnai aptinkamos erkės.
- Vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės
- Asmenys su susilpnėjusia imunine sistema
- Netinkamas arba vėlyvas gydymas
Jei žmogaus imuninė sistema nesugeba kovoti su infekcija arba jei gydymas pradedamas per vėlai, gali išsivystyti rimtos komplikacijos.
Galimos komplikacijos
- Ūminis kvėpavimo nepakankamumas
- Plaučių uždegimas ar kvėpavimo nepakankamumas
- Ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas
- Kraujavimas į vidaus organus
- Smegenų uždegimas (meningoencefalitas)
Kaip nustatoma anaplazmozė
Tiksliausias būdas patvirtinti anaplazmozę – išsėtinių bakterijų kultivavimas iš kraujo ar kitų organizmo skysčių. Kadangi toks tyrimas gali užtrukti, gydytojai dažnai sprendimą dėl gydymo priima pagal ligos simptomus, fizinį ištyrimą ir informaciją apie galimą kontaktą su erkėmis per pastarąsias tris savaites.
Papildomai tiriamas kraujo ląstelių kiekis, atliekami kiti biocheminiai kraujo tyrimai, galintys padėti greičiau įtarti šią infekciją. Kartais šių tyrimų atsakymai gali būti mažiau tikslūs nei kultivavimas, tačiau jie padeda greičiau diagnozuoti ligą.
Anaplazmozės diagnostikos tyrimai
- Bendras kraujo tyrimas – vertinama, ar nėra kraujo ląstelių pokyčių, būdingų šiai infekcijai
- PGR tyrimas (polimerazės grandininė reakcija) – leidžia aptikti bakterijos DNR kraujo mėginyje, net jei jos kiekis labai mažas
- Serologiniai tyrimai – padeda nustatyti, ar organizme yra antikūnų prieš Anaplasma bakteriją
- Bakterijų kultivavimas kraujo mėginyje – auginant išskiriamas ligos sukėlėjas
Gydymas
Anaplazmozei gydyti dažniausiai skiriamas antibiotikas doksiciklinas. Gydymas trunka apie 7–10 dienų. Gali prireikti gydymo ligoninėje, jei liga sunkesnė arba prasideda komplikacijos.
Kaip apsisaugoti nuo anaplazmozės
- Pjaukite žolę trumpiau nei 5 cm aukščio
- Miškuose ir pievose vaikščiokite tik takais, o ne per aukštą žolę
- Naudokite nuo erkių apsaugančius purškalus su DEET ar kitomis veikliosiomis medžiagomis
- Dėvėkite ilgas rankoves, ilgas kelnes, užsitempkite kojines – ypač lankantis miškingose vietovėse
- Įsigykite specialiai nuo erkių apdorotų drabužių, jei dažnai būnate gamtoje
- Kruopščiai apžiūrėkite save ir vaikus grįžę iš gamtos – ypač atkreipkite dėmesį į pažastis, kirkšnis, už ausų ir galvos odą
- Prašykite, kad veterinaras patartų, kaip efektyviausiai apsaugoti augintinius nuo erkių bei reguliariai juos apžiūrėkite
- Pastebėję erkę, kuo greičiau ją pašalinkite pagal rekomenduojamą metodiką
Ligos eiga ir prognozė
Jei anaplazmozė pradedama gydyti dar ankstyvoje fazėje, dauguma žmonių pasveiksta visiškai ir be ilgalaikių pasekmių. Kuo greičiau ligonis pradeda vartoti antibiotikus, tuo greičiau jaučiamas pagerėjimas – dažniausiai per 24–48 valandas nuo gydymo pradžios. Vis dėlto labai svarbu nenutraukti gydymo anksčiau laiko ir baigti visą paskirtą kursą, net jei savijauta pagerėja anksčiau.
Galutinis pasveikimas gali užtrukti kelias savaites – priklausomai nuo ligos eigos ir organizmo stiprumo. Mirtingumas nuo šios ligos itin retas – sudaro apie 0,5 %, tačiau žmonėms su imunosupresija grėsmės gali būti didesnės.
Kada kreiptis į gydytoją
Pastebėjus anaplazmozei būdingus simptomus ir jei pastaruoju metu buvo įkandusi erkė ar tiesiog lankėtės gamtoje, svarbu kuo greičiau kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. Tai itin aktualu vyresnio amžiaus asmenims ar turintiems imuniteto sutrikimų.
Net jeigu simptomų dar nėra, tačiau žinote, kad erkė galėjo jums įsisiurbti, verta pasitarti su gydytoju dėl tolimesnių veiksmų ir požymių, kuriems atsiradus reikalinga skubi medicininė pagalba.
Kada būtina nedelsti ir skubiai kreiptis pagalbos
- Kai kūno temperatūra pakyla virš 40 °C
- Prasideda itin sunkus dusulys
- Atsiranda didelis pilvo skausmas
- Ištinka traukuliai
- Prasideda kraujavimas iš kvėpavimo takų ar kitų vietų
- Pastebimas sumišimas ar kiti staigūs psichikos pokyčiai
Ką svarbu žinoti apie anaplazmozę
Nors anaplazmozė ir Laimo liga kai kuo panašios (abi plinta per erkę), šias dvi ligas sukelia skirtingos bakterijos. Anaplazmozę sukelia Anaplasma phagocytophilum, o Laimo ligą – Borrelia burgdorferi. Jų gydymas ir eiga taip pat skiriasi, todėl svarbu tiksliai nustatyti diagnozę.
Jei turite klausimų apie gydymą, kontrolę ar tolimesnę stebėseną, visada patariama pasikonsultuoti su gydytojų specialistais.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
