Enalaprilis – tai vaistas, dažniausiai skiriamas sergant aukštu kraujospūdžiu arba esant širdies nepakankamumui. Gydytojai jį paskiria siekiant sumažinti kraujospūdį, padėti širdžiai dirbti efektyviau ir sumažinti hospitalizavimo ar mirties dėl širdies nepakankamumo riziką. Kai kuriomis situacijomis enalaprilis gali būti paskiriamas ir kitoms būklėms, jei gydytojas mano, kad to reikia.
Kaip veikia enalaprilis?
Enalaprilis priklauso AKF (angiotenziną konvertuojančio fermento) inhibitorių grupei. Jis veikia blokuodamas fermentą, kuris atsakingas už angiotenzino II – medžiagos, siaurinančios kraujagysles – gamybą. Kai susidaro mažiau angiotenzino II, kraujagyslės atsipalaiduoja ir išsiplečia, todėl kraujas lengviau teka, sumažėja kraujospūdis, o širdžiai tenka mažesnis krūvis. Tokiu būdu sumažėja infarkto ar insulto tikimybė.
Enalaprilio formos ir laikymas
Enalaprilis pasižymi keliomis išleidimo formomis, kurios vartojamos geriamuoju būdu:
- Geriamasis tirpalas (1 mg/ml)
- Tabletės: 2,5 mg, 5 mg, 10 mg, 20 mg stiprumo
Tabletes rekomenduojama laikyti kambario temperatūroje (20–25 °C), apsaugotas nuo drėgmės, sandariame inde. Tirpalą galima laikyti šaldytuve (2–8 °C) iki galiojimo termino arba iki 60 dienų kambario temperatūroje (20–25 °C). Būtina saugoti nuo šalčio ir karščio, tirpalo nešaldyti. Talpa turi būti tik sandariai uždaryta.
Dažniausi šalutiniai poveikiai
Kai kuriems žmonėms, vartojantiems enalaprilį, pasireiškia nepageidaujami pojūčiai. Dažniau pasitaiko:
- Silpnumas arba nuovargis
- Nuleistas kraujospūdis (hipotenzija)
- Galvos svaigimas
- Sausas kosulys
Jei šie simptomai erzina ar ilgai nepraeina, kreipkitės į gydytoją. Gydytojas gali koreguoti gydymą, kad jis būtų Jums saugesnis.
Rimtesni šalutiniai reiškiniai
Nors pasitaiko retai, tačiau kai kurios reakcijos yra pavojingos ir reikalauja neatidėliotino dėmesio. Tokiais atvejais vartojimą reikia nutraukti ir kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju:
- Stiprus lūpų, liežuvio, veido ar gerklės patinimas (angioedema); jei sunku kvėpuoti – kvieskite greitąją pagalbą
- Labai žemas kraujospūdis: alpimas, svaigulys, sumišimas, stiprus silpnumas
- Kepenų sutrikimai: pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, neįprastas nuovargis, niežulys, apetito praradimas, gelsva oda ar akių baltymai, tamsus šlapimas, šviesios išmatos
- Inkstų veiklos pablogėjimas: sumažėjęs šlapinimasis, kojų ar pėdų tinimai, dusulys, spaudimas krūtinėje, traukuliai
- Padidėjęs kalio kiekis kraujyje: raumenų silpnumas, nereguliarus širdies ritmas, pykinimas, kvėpavimo sutrikimai
- Mažas neutrofilų kiekis kraujyje (neutropenija): dažnos infekcijos, karščiavimas, gerklės ar burnos skausmas, dusulys
- Sunkios alerginės reakcijos: kvėpavimo sunkumai, dilgėlinė, stiprus niežulys, tinimas, greitas širdies plakimas, pilvo spazmai
Tokios reakcijos reikalauja neatidėliotinos medicinos pagalbos.
Kada nerekomenduojama vartoti enalaprilio?
Enalaprilis neturėtų būti vartojamas, jei esate alergiškas bet kuriam iš vaisto sudedamųjų komponentų arba anksčiau esate patyręs angioedemą (po oda atsiradusį patinimą). Taip pat vaisto nevartokite kartu su kitais AKF inhibitoriais, nebent kitaip nurodytų gydytojas. Prieš vartojant svarbu įspėti gydytoją apie visas alergijas vaistams ar pagalbinėms medžiagoms.
Ką svarbu žinoti prieš pradedant gydymą?
Enalaprilis turi būti skiriamas tik gydytojui – nesidalinkite savo vaistais su kitais. Jei šį vaistą laikote namuose, pasirūpinkite, kad jis būtų vaikams nepasiekiamas. Naudodami geriamąjį tirpalą, visuomet dozuokite specialiu matavimo švirkštu ar kitais tiksliais prietaisais, nes įprasti šaukšteliai nėra pakankamai tikslūs.
Enalaprilis gali turėti įtakos Jūsų gebėjimui vairuoti ar atlikti darbą, reikalaujantį susikaupimo – palaukite, kol įsitikinsite, kaip jis Jus veikia. Prieš pradėdami vartoti, būtinai aptarkite su gydytoju visas savo ligas (ypač širdies, kepenų, inkstų, cukrinio diabeto, elektrolitų pusiausvyros sutrikimus, dažną ar stiprų vėmimą ar viduriavimą) bei visus kitus vartojamus vaistus, papildus, žolelių preparatus. Tai padės gydytojui priimti tinkamus sprendimus dėl Jums saugiausio gydymo.
Nėštumas ir žindymas
Enalaprilis gali būti pavojingas nėštumo metu, todėl nėščiosios jo vartoti neturėtų. Jei pastojote – nedelsiant informuokite savo gydytoją ir nutraukite enalaprilio vartojimą. Be to, enalaprilis patenka į motinos pieną, tad pasitarkite su gydytoju, jeigu planuojate žindyti kūdikį.
Vaistų ir maisto sąveika
Šiuo metu žinoma, kad enalaprilis nereaguoja su maistu ar gėrimais. Tačiau vartojant alkoholį didėja galimybė jausti galvos svaigimą ar nuovargį, todėl alkoholio reikėtų vengti ar bent jau vartoti atsargiai.
Sąveika su kitais vaistais
Būtinai informuokite gydytoją arba vaistininką apie visus vaistus, kuriuos vartojate, įskaitant nereceptinius ir papildus. Enalaprilis gali sąveikauti su kai kuriais kraujospūdį mažinančiais preparatais, tam tikrais vaistais nuo širdies nepakankamumo (pvz., neprilizino inhibitorių deriniais), diuretikais („vandens tabletėmis“), nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (pvz., ibuprofenu ar naproksenu), ličiu, druskomis ar papildais su kaliu ir kitais AKF inhibitoriais ar angiotenzino receptorių blokatoriais (ARB). Taip pat kai kuriais vaistais, naudojamais po transplantacijos ar onkologijoje. Šis sąrašas nėra galutinis, todėl, jei kyla abejonių, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
Ką daryti perdozavus ar praleidus dozę?
Pamiršus išgerti enalaprilio dozę, išgerkite ją kai tik prisiminsite. Jei jau netrukus turite gerti kitą dozę, praleiskite pamirštąją ir tęskite gydymą įprastai – dvigubų dozių gerti nereikia. Jei per klaidą išgėrėte didesnę dozę nei reikia, kuo skubiau kreipkitės į gydymo įstaigą, ypač jei jaučiate silpnumą, mėlyną odos atspalvį, stiprų svaigulį ar kitus neįprastus simptomus.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
