Inkstų angiomiolipoma yra nepiktybinis darinys, kuris susiformuoja inkstuose ir dažniausiai nesukelia jokių nusiskundimų, nebent išauga per didelis.
- 1.Kas yra angiomiolipoma?
- 2.Kam dažniau pasitaiko angiomiolipoma?
- 3.Kaip dažnai pasitaiko inkstų angiomiolipoma?
- 4.Angiomiolipomos tipai
- 5.Kiek pavojinga angiomiolipoma?
- 6.Angiomiolipomos augimo ypatumai
- 7.Angiomiolipomos priežastys
- 8.Inkstų angiomiolipomos simptomai
- 9.Diagnozė ir tyrimai
- 10.Gydymo poreikis ir eiga
- 11.Gydymo metodai
- 12.Po gydymo galimos komplikacijos
- 13.Atsigavimo trukmė
- 14.Prevencija
- 15.Ligos eiga ir prognozė
- 16.Kasdienis gyvenimas sergant angiomiolipoma
Kas yra angiomiolipoma?
Angiomiolipoma (AML), dar vadinama inkstų angiomiolipoma, susidaro, kai inksto ląstelės ima netipškai daugintis ir sudaro gerybinį naviką. Šį darinį paprastai sudaro trys pagrindiniai audiniai – riebalinis audinys, lygieji raumenys ir kraujagyslės.
Didelė dalis žmonių net nė nenutuokia turintys šį naviką, nes jis ilgą laiką gali nesukelti jokių ženklų. Tačiau, angiomiolipomos didėjant, gali pasireikšti įvairūs simptomai: skausmas, kraujavimas arba kiti sveikatos sutrikimai.
Kam dažniau pasitaiko angiomiolipoma?
Ši gerybinė inkstų navikų rūšis dažniau nustatoma moterims, ypač 40–60 metų amžiaus. Be to, didesnė rizika išsivystyti angiomiolipomai pastebima sergantiems kai kuriomis ligomis:
- Linfangioleiomiomatoze (LAM)
- Tuberinės sklerozės sindromu (TSC)
Kaip dažnai pasitaiko inkstų angiomiolipoma?
Angiomiolipomos aptinkamos mažiau nei 1 % visų žmonių, bet jos yra dažniausi gerybiniai inkstų navikai. Sergant tuberinės sklerozės sindromu, daugiau nei pusei pacientų išsivysto angiomiolipomos.
Angiomiolipomos tipai
Šios inkstų navikų rūšys skirstomos į keletą tipų, atsižvelgiant į vyraujančius audinius:
- Klasikinė (trifazė) angiomiolipoma – navikas sudarytas iš riebalinių ir raumeninių ląstelių bei kraujagyslių, tai dažniausia AML forma.
- Monofazinė angiomiolipoma – tokį naviką daugiausia sudaro vienas audinio tipas, pavyzdžiui, riebalinis arba raumeninis audinys.
- Epiteliokinė angiomiolipoma – susiformuoja iš epitelines kraujagyslių ląsteles primenančių ląstelių, o šis tipas retesnis, tačiau turi didesnę piktybinės transformacijos riziką.
Kiek pavojinga angiomiolipoma?
Neretai žmonės su angiomiolipoma nejaučia jokių nusiskundimų. Jei navikas padidėja daugiau nei iki 4 centimetrų, atsiranda tikimybė, kad prasidės kraujavimas, galintis būti gyvybei pavojingas. Kuo didesnis navikas, tuo didesnė komplikacijų rizika.
Angiomiolipomos augimo ypatumai
Dažniausiai šie navikai ilgą laiką neišauga arba auga labai lėtai – daugeliu atvejų jų dydis didėja vidutiniškai tik 0,19 centimetro per metus. Tačiau laukimosi periodu augimas gali paspartėti, todėl nėštumą planuojančioms moterims rekomenduojama aptarti gydymo galimybes prieš pastojant.
Angiomiolipomos priežastys
Tikslios šios ligos priežastys kol kas nėra žinomos. Manoma, kad tam tikri genetiniai pokyčiai gali lemti nenormalų ląstelių dauginimąsi inkste.
Inkstų angiomiolipomos simptomai
- Kraujavimas, galintis sukelti mažakraujystę
- Karščiavimas
- Skausmas šone ar apatinėje nugaros dalyje (dėl kraujavimo prie inksto ar jo viduje)
- Padidėjęs kraujo spaudimas (hipertenzija)
- Pykinimas, vėmimas
Dauguma šia liga sergančiųjų ilgą laiką jokių simptomų nejunta, ypač jei navikai yra maži.
Diagnozė ir tyrimai
Dažnai angiomiolipoma aptinkama atsitiktinai atliekant vidaus organų ultragarsą ar kitus vaizdinius tyrimus dėl kitų priežasčių. Jei gydytojas įtaria angiomiolipomą, siekiant tiksliai įvertinti naviko dydį ir pobūdį, gali būti skiriami šie ištyrimo metodai:
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Inkstų ultragarsas
Kartais, norint atskirti ar darinys tikrai nėra piktybinis, atliekama inksto biopsija ir histologinis tyrimas.
Gydymo poreikis ir eiga
Ne visiems angiomiolipoma sergantiems pacientams būtinas gydymas – daug kas priklauso nuo naviko dydžio, simptomų ir paciento būsimos nėštumo planų. Paprastai stebima, ar navikas didėja – tam skiriami reguliarūs vizitai pas gydytoją (kasmet). Jei navikas viršija 4 centimetrų ribą ar atsiranda kraujavimo požymių, gydymas tampa būtinas.
Gydymo metodai
Yra kelios galimos angiomiolipomos valdymo priemonės:
- Ablacijos terapija – navikas sunaikinamas karščiu, šalčiu ar radijo bangomis.
- Arterijų embolizacija – į naviką nutekančios kraujagyslės užkemšamos smulkiomis dalelėmis; kraujotaka sumažėja, todėl navikas ima mažėti.
- Pilna nefrektomija – pašalinamas visas inkstas, kuriame yra angiomiolipoma.
- Dalinė nefrektomija – šalinama tik naviko pažeista inksto dalis, išsaugant likusį organą. Tai galima atlikti atviru ar robotizuotu būdu.
Po gydymo galimos komplikacijos
- Kraujavimas
- Infekcijos
- Randų susidarymas
- Inkstų funkcijos sutrikimai ar nepakankamumas
Po operacijos arba kitos intervencijos gali prireikti papildomo gydytojų stebėjimo ir reabilitacijos, kad užtikrintų tinkamą sveikimą. Jeigu po gydymo pasireiškia inkstų nepakankamumas, gydytojas sudarys tinkamą gydymo planą, kaip palengvinti simptomus ir išlaikyti gerą savijautą.
Atsigavimo trukmė
Po dalinės ar pilnos nefrektomijos paprastai tenka praleisti ligoninėje kelias dienas, kol gydytojai įsitikina, kad inkstų funkcija gera ir gijimo procesas vyksta sklandžiai. Po abliacijos arba embolizacijos dažniausiai pakanka stebėjimo kelias valandas arba per naktį ir namo galima grįžti greitai.
Prevencija
Specifinių priemonių, kaip užkirsti kelią angiomiolipomos vystymuisi, kol kas nėra. Dauguma tokių navikų susiformuoja savaime, nepriklausomai nuo žmogaus gyvenimo būdo.
Tiems, kurie serga tuberine skleroze ar linfangioleiomiomatoze, tikimybė susirgti angiomiolipoma yra didesnė. Tokiu atveju svarbu reguliariai tikrintis sveikatą, kad būtų galima anksti aptikti galimus pokyčius.
Ligos eiga ir prognozė
Jei angiomiolipoma nesukelia simptomų, rekomenduojama profilaktiškai lankytis pas gydytoją kartą per metus ir atlikti vaizdinius inkstų tyrimus. Taip galima stebėti, ar navikas didėja bei laiku pradėti gydymą, jei to prireiktų.
Ilgainiui naviko augimas gali padidinti kraujavimo arba plyšimo riziką, dėl to reguliarus stebėjimas svarbus, kad būtų laiku imtasi reikiamų priemonių. Kai kuriais atvejais navikas gali ataugti arba susidaryti nauji navikai abiejuose inkstuose.
Nors dažniausiai angiomiolipomos būna gerybinės, retesniais atvejais epiteliokinės formos gali peraugti į piktybines. Dėl šios priežasties gydytojas nuolat vertins situaciją ir pagal poreikį taikys atitinkamą gydymą.
Kasdienis gyvenimas sergant angiomiolipoma
Kartu su gydytoju sudarykite aiškų periodinės priežiūros planą. Lankykitės nustatytu laiku ir prireikus atlikite papildomus tyrimus, ypač jei pastebite bet kokius sveikatos pokyčius.
Būtinai kreipkitės į gydytoją, jei staiga atsiranda naujų simptomų, tokių kaip pilvo ar nugaros skausmas, karščiavimas, pykinimas, vėmimas ar kraujas šlapime. Tokie požymiai gali būti komplikacijų signalas ir reikalauti skubios medicininės pagalbos.
