Apie apendikolitą, kas jis yra ir kuo jis gali būti svarbus mūsų sveikatai, dažnai sužinome visiškai netikėtai atliekant pilvo vidaus organų tyrimus. Ši nedidelė, kietos konsistencijos sankaupa susiformuoja apendikse, kai išmatos ir mineralai susijungia į vieną darinį. Neretai apendikolitai yra vos kelių milimetrų dydžio, jie nesukelia jokių pojūčių ir žmogus apie juos net nenutuokia.
- 1.Kas yra apendikolitas?
- 2.Kada apendikolitas pavojingas?
- 3.Apendikolito simptomai
- 4.Kaip susiformuoja apendikolitas?
- 5.Kas didina apendikolitų riziką?
- 6.Diagnozė ir tyrimai
- 7.Gydymas ir priežiūra
- 8.Kaip sumažinti apendikolitų riziką?
- 9.Prognozė ir gyvenimas su apendikolitu
- 10.Kada kreiptis į medikus?
- 11.Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- 12.Papildoma informacija apie apendikolitus
Kas yra apendikolitas?
Apendikolitas – tai apendikse susiformavęs tvirtas darinys, kurį sudaro išmatos su mineralais. Dažniausiai šių darinių skersmuo nesiekia centimetro, jie nejaučiami ir aptinkami tiriant pilvo sritį ultragarsu ar kompiuterine tomografija dėl kitų priežasčių.
Nors apendikolitai savaime pavojaus nekelia, situacija pasikeičia, jei ši sankaupa užkemša apendikso angą. Tokiu atveju kyla uždegimas – apendicitas, kuris reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Kada apendikolitas pavojingas?
Dažniausiai apendikolitas nėra laikomas skubios pagalbos reikalaujančia būkle. Tačiau jei susiformavusi sankaupa sukelia uždegimą, padėtis tampa rimta – apendicitas gali pasireikšti stipriais pilvo skausmais. Negydomas apendicitas gresia apendikso plyšimu, infekcijos išplitimu pilvo ertmėje ir net sepsiu, o tai jau kelia realią grėsmę gyvybei.
Apendikolito simptomai
Daugeliu atvejų apendikolitai nesukelia jokių aiškių simptomų. Tačiau jei prasideda apendicitas, pasireiškia:
- Pilvo skausmas, dažniausiai į dešinę nuo bambos
- Pykinimas
- Apetito sumažėjimas ar praradimas
- Kūno temperatūros pakilimas
Kaip susiformuoja apendikolitas?
Nors tiksli apendikolitų atsiradimo priežastis nėra aiški, manoma, kad prie to prisideda nevisiškai suvirškintos kietos maisto dalelės, praeinančios per žarnyną. Jos užsilaiko apendikse ir kartu su mineralais virsta tankia mase.
Kas didina apendikolitų riziką?
- Vyriškoji lytis
- Mažai skaidulų turinti mityba
- Apendicito atvejai šeimoje
- Amžius – didesnė rizika iki 30 metų
- Nuolatinis vidurių užkietėjimas
Diagnozė ir tyrimai
Dažniausiai apendikolitai aptinkami visai atsitiktinai, atliekant pilvo organų echoskopiją ar kompiuterinę tomografiją dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, po traumos ar pilvo skausmų.
Kartais šie dariniai pastebimi, kai gydytojas ieško apendicito priežasties. Jei randamas apendikolitas, bet nėra uždegimo požymių, su pacientu aptariama, ar būtinas gydymas, ar užteks stebėjimo.
Kraujo tyrimai
Kraujo tyrimai padeda įvertinti uždegiminę reakciją organizme:
- Bendras kraujo tyrimas: padidėjęs leukocitų kiekis gali rodyti infekciją
- C reaktyvinio baltymo (CRB) tyrimas: šis rodiklis pakyla uždegimo metu
Nors šie tyrimai tiesiogiai neaptinka apendikolitų, jie svarbūs renkantis gydymo taktiką.
Gydymas ir priežiūra
Kaip gydoma apendikolitas?
Apendikolitų gydymas priklauso nuo jų dydžio, sukeliamų simptomų bei to, ar išsivystė apendicitas. Kai kurie specialistai siūlo šalinti visus apendikolitus, nes jie didina apendicito tikimybę, net jei žmogus šiuo metu nejunta jokių pojūčių.
Apendikolitas be apendicito
Jei nėra uždegimo požymių, dažnai taikoma stebėsena: apendikolitas dažnai natūraliai pasišalina per žarnyno veiklą be medicininės intervencijos.
Gydymas, kai prasidėjo apendicitas
Apendicitui išsivysčius, dažniausiai skubiai atliekama apendikso šalinimo operacija (apendektomija), kuri gali būti atvira arba atliekama per nedidelius pjūvius laparoskopiniu būdu. Kuo greičiau pašalinamas apendiksas, tuo mažesnė infekcijų, sepsio ar kitų komplikacijų rizika. Šalia operacijos gali būti paskiriami antibiotikai, kad būtų sumažinta infekcijos tikimybė.
Galimos gydymo komplikacijos
Apie galimas rizikas svarbu pasikalbėti su savo gydytoju, atsižvelgiant į sveikatos būklę ir parinktą gydymo metodą.
Antibiotikų vartojimas gali sukelti:
- Odos bėrimą
- Galvos svaigimą
- Pykinimą
- Viduriavimą
- Mielių infekcijas
Atviros operacijos galimos komplikacijos:
- Pooperacinis skausmas
- Anestezijos šalutiniai poveikiai (gerklės skausmas, pykinimas, vėmimas, alerginė reakcija)
- Kraujavimas
- Žaizdos infekcija ar prasiskaidymas
- Randai
- Karščiavimas
Laparoskopinės operacijos rizikos:
- Instrumentų sukelti vidaus organų pažeidimai
- Duju kaupimasis pilve (dujos naudojamos operacijos metu priemonėms įvesti)
- Anestezijos reakcijos
- Kraujavimas
- Infekcija
Atsigavimas po gydymo
Pasveikimo trukmė priklauso nuo žmogaus sveikatos, ligos sunkumo bei taikyto gydymo būdo. Po laparoskopinės apendicito operacijos įprastai visiškai atsigaunama per 1–3 savaites, po atviros chirurgijos gijimas gali užtrukti iki 6 savaičių.
Kaip sumažinti apendikolitų riziką?
Visiškai išvengti apendikolitų ir apendicito neįmanoma, tačiau stiprinant virškinimo sistemos veiklą, rizika gali sumažėti. Svarbūs kasdieniai įpročiai:
- Daugiau vartoti skaidulų turinčio maisto
- Gerti pakankamą kiekį vandens
Prognozė ir gyvenimas su apendikolitu
Turint apendikolitą, pats savaime jis dažniausiai nėra pavojingas, tačiau didina apendicito atsiradimo tikimybę. Pašalinus apendikolitas, rizika gerokai sumažėja. Jei vis dėlto išsivysto apendicitas, dažniausiai užtenka chirurginio gydymo ir žmogus visiškai pasveiksta.
Kada kreiptis į medikus?
Jeigu jaučiate stiprų, aštrų pilvo skausmą, kuris dažniausiai prasideda aplink bambą ir pereina į dešinę apatinę pilvo sritį, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Skubios pagalbos prireikia, jeigu kartu pasireiškia:
- Vėmimas
- Pykinimas
- Temperatūros pakilimas
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kiek yra tikėtina, kad mano apendikolitas sukels apendicitą?
- Kokius simptomus turėčiau stebėti?
- Ar reikia dažniau atlikti tyrimus ar lankytis pas gydytoją?
- Kokie gydymo būdai galimi, jei apendikolitas ims sukelti problemų?
- Ką dar galėčiau padaryti, kad sumažinčiau komplikacijų riziką?
- Kaip dažnai turėčiau tikrintis dėl apendikolito?
- Kaip elgtis atsiradus staigiam skausmui ar kitiems simptomams?
Papildoma informacija apie apendikolitus
Apendikolitai dažnai būna tiek smulkūs kaip smėlio grūdeliai, tiek dideli kaip žirnis ar stikliukas. Mažesni dažniausiai nesukelia jokių problemų, tačiau didesni gali užkimšti apendiksą, sukeldami komplikacijas.
Apie 3% žmonių turi apendikolitų ir dažniausiai jie būna be simptomų. Ar jūsų apendikolitas sukels uždegimą, lemia simptomai, darinio dydis, paveldimumas ir ankstesnė pilvo ligų istorija.
Jei gydytojas aptinka apendikolitą, gali būti pasiūlyta reguliariai jį stebėti. Ar šalinti apendikolitą, sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į simptomus ir uždegimines reakcijas.
