Astigmatizmas: simptomai, tyrimai ir gydymas

Astigmatizmas – dažnas regos sutrikimas, kai akyje į ją patenkanti šviesa lūžta netolygiai. Tai sukelia neryškų, išplaukusį vaizdą tiek žiūrint į artimus, tiek į tolimus objektus.

Kas yra astigmatizmas

Astigmatizmas – tai būklė, kai akies forma tampa netaisyklinga – vietoje įprasto apvalumo akies paviršius primena futbolo kamuolį ar šaukšto nugarėlę. Tokia netaisyklinga forma lemia skirtingą šviesos lūžimą, todėl šviesos spinduliai nesufokusuojami viename taške tinklainėje. Dėl to matomi vaizdai tampa išplaukę, migloti.

Akių paviršius idealiu atveju yra lygus ir apvalus, tačiau astigmatizmas keičia šią formą. Tai – taip pat refrakcijos klaida, galinti pasireikšti bet kuriame amžiuje. Astigmatizmas gali būti paveldimas, o kartais – išsivysto su amžiumi.

Kaip astigmatizmas paveikia regėjimą

Kai žiūrime į pasaulį, šviesa eina pro skaidrią akies dalį – rageną, tada pro lęšiuką, o vėliau pasiekia tinklainę. Čia šviesos signalas virsta elektriniais impulsais, kuriuos smegenys paverčia matomu vaizdu.

Susiję įrašai

Turint astigmatizmo, šviesos spinduliai tinklainėje neužfiksuojami tiksliai. Dalis matomo objekto gali būti aštri, o kita – išsiliejusi. Tokia nelygi fokusuotė sukelia miglotą, banguotą vaizdą. Jausmas gali būti tarsi akims nuolat tenka įdėti daug pastangų, kad matytumėte aiškiai.

Astigmatizmo rūšys

Dažniausiai pasitaiko ragenos astigmatizmas, kai netaisyklingą formą įgauna pati ragena. Tačiau būna ir lęšiuko astigmatizmo – tuomet nelygi forma būdinga pačiam akies lęšiukui, o dažna tokios būklės priežastis – katarakta. Kai kuriems žmonėms būdingos abi formos vienu metu.

Kas ir kada gali sirgti astigmatizmu

Astigmatizmu gali sirgti bet kas – tiek vaikai, tiek suaugusieji. Kai kurie žmonės su šiuo regėjimo pokyčiu gimsta, kiti – susiduria vėliau. Būklė gali keistis su laiku: stiprėti ar silpnėti. Vertinama, kad net kas trečias žmogus iš dalies susiduria su astigmatizmu.

Astigmatizmo simptomai

Neryškus, išplaukęs regėjimas
Sunkiai matomi mažos detalės – tiek arti, tiek per atstumą (pavyzdžiui, skaitant meniu ar kelio ženklus)
Matomi šviesos spinduliai, šviesos aureolės aplink objektus
Dažnas žvairavimas norint geriau matyti
Galvos skausmai
Regos nuovargis ar pervargimas
Akys greitai pavargsta

Vaikai ne visuomet supranta, kad mato prasčiau. Jei pastebite, kad vaikas dažnai žvairuoja, trina akis ar skundžiasi galvos skausmais, verta kreiptis pas akių specialistą.

Astigmatizmo priežastys

Ši būklė dažniausiai yra paveldima – ją perduoda biologiniai tėvai. Kartais prie astigmatizmo vystymosi prisideda vokų spaudimas į rageną.

Kai kuriais atvejais astigmatizmas vystosi po akių sužeidimų, infekcijų ar kaip komplikacija po akių operacijų. Ragena gali keisti savo formą ir dėl kitų akių ligų, pavyzdžiui, keratokonuso.

Kaip nustatomas astigmatizmas

Astigmatizmą diagnozuoja akių priežiūros specialistas apžiūros metu. Gali būti atliekami keli tyrimai:

Regėjimo aštrumo tyrimas – klasikinis testas, kai prašoma pažvelgti į lentelę su raidėmis ar ženklais.
Refrakcijos testas – leidžia įvertinti, kiek ir kaip šviesa lūžta akyje.
Keratometrija – tiksliai išmatuojamas ragenos iškilumas ir forma.
Tyrimas plyšine lempa – specialiu mikroskopu apžiūrimos skirtingos akies dalys, keičiant šviesos pluošto intensyvumą ir plotį.

Astigmatizmo gydymo galimybės

Daugumai žmonių, turinčių astigmatizmą, dažniausiai reikia regėjimo korekcijos. Dažniausias sprendimas – akiniai ar kontaktiniai lęšiai, kurie padeda sufokusuoti šviesą tinklainėje ir pagerina regėjimą.

Jei astigmatizmas silpnas ir nesukelia regėjimo sutrikimų, gali nereikėti jokios korekcijos. O akių specialistas stebės, ar būklė nesikeičia. Ši refrakcijos klaida bėgant laikui gali keistis, tad vėliau gali prireikti akinių ar lęšių.

Ar įmanoma visiškai ištaisyti astigmatizmą?

Akiniai ir kontaktiniai lęšiai padeda gerai matyti, tačiau jie nekeičia fizinės akies formos. Yra ir chirurginių būdų, tokių kaip regos korekcijos lazerinės operacijos (pavyzdžiui, LASIK ar PRK procedūros), kurios suformuoja ragenos paviršių, kad šviesa tinkamai patektų į tinklainę. Pacientai, kuriems atliekama operacija dėl kataraktos ir tuo pačiu metu turi astigmatizmą, operacijos metu gali būti koreguojamos abi problemos vienu metu. Toks gydymas leidžia žymiai pagerinti regėjimą.

Jei svarstote galimybę atlikti regos korekcijos operaciją, būtina aptarti tai su akių specialistu.

Ar galima išvengti astigmatizmo?

Daugelis žmonių su šiuo regos sutrikimu gimsta, todėl prevencinių priemonių nėra. Astigmatizmas gali išsivystyti ir vėliau, augant ar keičiantis regėjimui. Jei šeimoje yra astigmatizmo atvejų, tikėtina, kad turės jį ir jūsų vaikai.

Kaip dažnai reikia tikrinti akis

Vaikams – pediatras turėtų patikrinti akis kas kartą apsilankius profilaktiškai iki mokyklos pradžios, vėliau – kas 1-2 metus.
Suaugusiesiems iki 40 metų – kas 5–10 metų.
Žmonėms nuo 40 iki 54 metų – kas 2–4 metus.
Asmenims vyresniems nei 55 metai – kas 1–3 metus.

Jei nešiojate akinius, kontaktinius lęšius ar turite kitokių regos problemų, akių tikrinimas gali būti reikalingas dažniau. Sergantiems cukriniu diabetu akis reikia tikrinti ypač reguliariai. Specialistai patars, kaip dažnai reikėtų tikrintis jūsų atveju.

Ko tikėtis, jei turite astigmatizmą

Nedidelio laipsnio astigmatizmas dažnai nesukelia juntamų regėjimo sutrikimų ir gali nereikalauti gydymo. Jeigu būklė sunkina gebėjimą aiškiai matyti, yra daug sprendimų: akiniai, kontaktiniai lęšiai, lazerinė chirurgija. Daugelis žmonių, pasirinkusių regėjimo korekciją, džiaugiasi ilgam pagerėjusiu regėjimu. Jei laikui bėgant akys keičia formą ar regėjimas vėl blogėja, gali prireikti papildomos procedūros arba kitokios korekcijos.

Kreipimasis į specialistus

Pastebėjus, kad akys nusilpsta ar atsiranda neryškus matymas – ypač naktį, lietingomis dienomis, ar žiūrint į šviesos šaltinius – nedelskite konsultuotis su akių specialistu.