Prieširdžių tachikardija – tai širdies ritmo sutrikimas, kai viršutinės širdies kameros (prieširdžiai) pradeda plakti daug greičiau nei įprasta. Dažniausiai širdies susitraukimų dažnis šiuo atveju siekia nuo 100 iki 250 dūžių per minutę. Šis sutrikimas priklauso viršutinių širdies skyrių tachikardijų, dar vadinamų antinksčių tachikardijomis, grupei. Paprastai prieširdžių tachikardija nėra pavojinga gyvybei, o šiuolaikiniai gydymo metodai leidžia ją sėkmingai kontroliuoti ar net išgydyti, ypač jei nustatoma anksti.
Kas dažniausiai serga prieširdžių tachikardija
Nors šis ritmo sutrikimas gali išsivystyti kiekvienam, pastebima, kad tam tikros prieširdžių tachikardijos rūšys dažnesnės tam tikrose amžiaus grupėse. Tikimybė susirgti didėja su amžiumi, o per metus diagnozuojama daug tūkstančių naujų epizodinės (paroksizminės) prieširdžių tachikardijos atvejų.
Kas vyksta pasireiškus prieširdžių tachikardijai
Įprastai širdies apatiniai ir viršutiniai skyriai dirba darniai, tačiau tachikardijos metu prieširdžiai ima susitraukinėti dažniau už skilvelius. Taip atsitinka, kai dėl klaidingo elektrinio impulso ar sutrikusio širdies ląstelės veikimo išsiderina normalus širdies ritmas.
- Automatiškumas: Atsiranda aktyvių ląstelių ar jų grupė, kurios pradeda dominuoti prieš įprastą širdies ritmo „vedlį“. Taip dažniausiai nutinka, kai sutrinka natrio, kalio ar kalcio pusiausvyra organizme.
- Sukelto aktyvumo reakcija: Kai kurios ląstelės gali pasiųsti impulsą netinkamu metu dėl vidinių biocheminių pakitimų.
- Reentry (grįžtamoji banga): Nervinis impulsas pradeda judėti uždaru „ratu“ širdyje, kurioje yra randėjančių pakitimų – taip nutinka dažniau po operacijų ar susiformavus randiniam audiniui.
Prieširdžių tachikardijos tipai
- Židininė (fokalinė): Atsiranda vienoje konkrečioje širdies vietoje ir dažniausiai nėra pavojinga. Tačiau ilgainiui ji gali tapti rimtesnė.
- Daugiataškė (multifokalinė): Tokiu atveju impulsai kyla iš kelių taškų. Nors šią formą diagnozuoti lengviau, ji pasižymi sudėtingesniu gydymu. Dažna priežastis – lėtinė obstrukcinė plaučių liga ar kiti plaučių veiklos sutrikimai.
- Mikroreentrantinė: Šis tipas susijęs su elektrinių impulsų grįžtamuoju ratu platesniame širdies plote. Paprastai išsivysto, kai impulsas turi apeiti randuotą audinį ar kitą kliūtį širdyje.
Priežastys
Prieširdžių tachikardijos atsiradimą lemia įvairios būklės ir veiksniai:
- Širdies arterijų ar kitų širdies ligų poveikis
- Infarktas
- Lėtinės plaučių ligos, pavyzdžiui, LOPL
- Elektrolitų balanso sutrikimai
- Alkoholio vartojimas
- Digoksino (vaistas širdies ritmui reguliuoti) perdozavimas
- Kofeinas, kitos stimuliuojančios medžiagos
Prieširdžių tachikardijos simptomai
Šis sutrikimas ne visada būna juntamas – ypač jei tachikardijos epizodas trumpas. Tačiau pasireiškus simptomams, jie gali būti šie:
- Širdies permušimai ar „plakimas krūtinėje“
- Svaigulys, galvos silpnumas
- Nualpimai
- Skausmas ar spaudimas krūtinėje
- Dusulys
Vaikams ir kūdikiams taip pat gali pasireikšti:
- Vėmimas
- Maitinimosi sutrikimai
- Pagreitėjęs kvėpavimas
Kaip nustatoma diagnozė
Įtarus širdies ritmo sutrikimą, pagrindinis tyrimas – elektrokardiograma (EKG). Jos metu krūtinės srityje priklijuojami specialūs jutikliai ir per kelias minutes užfiksuojamas širdies ritmas.
Tam, kad būtų galima tiksliai nustatyti ritmo sutrikimo tipą, gali būti paskiriami papildomi tyrimai:
- Apžiūra: Gydytojas įvertina bendrą savijautą, širdies veiklą ir išklauso anamnezę.
- Elektrokardiografija (EKG): Matuojami širdies elektriniai impulsai. Tyrimas atliekamas gydymo įstaigoje per kelias minutes.
- Holterio monitoravimas: Širdies elektrinė veikla fiksuojama specialiu aparatu per kelias paras (ar savaitę), kai įrenginį pacientas nešiojasi namuose.
- Ambulatoriniai monitoriai: Šie prietaisai leidžia ilgiau stebėti širdies ritmą (iki 30 dienų). Kai kurie automatiškai fiksuoja sutrikimus, kiti įjungiami pajutus simptomus.
- Elektrofiziologinis tyrimas: Gydytojas matuoja ir žemėlapiuoja širdies vidaus elektrinę veiklą, kad rastų problematiškas vietas.
Gydymas ir kontrolė
Prieširdžių tachikardijos gydymo galimybės priklauso nuo jos tipo ir sukėlusių veiksnių. Dažnai, jei priežastis yra kita sveikatos būklė, jos gydymas gali pašalinti ir ritmo sutrikimą.
- Židininė tachikardija: Puikiai gydoma intervenciniu būdu, ypač naudojant kateterines procedūras.
- Daugiataškė tachikardija: Jos gydymui sudėtingiau, tačiau pašalinus plaučių ar kitų organų ligas, sutrikimas gali dingti.
- Mikroreentrantinė tachikardija: Paprastai efektyviai gydoma kateterinėmis procedūromis, rečiau – chirurgija.
Trumpalaikės, savaime praeinančios tachikardijos atvejais gydytojas gali tiesiog stebėti būklę be aktyvaus gydymo.
Vaistų gydymas
- Beta adrenoblokatoriai: Sulėtina širdies veiklą arba sustabdo per greitą impulsų plitimą.
- Kalcijo kanalų blokatoriai: Mažina širdies jautrumą elektriniam dirginimui.
- Kiti antiaritminiai vaistai: Parenkami atsižvelgiant į sutrikimo priežastį ir galimus šalutinius poveikius.
Ablacijos procedūros
Ablacija – tai intervencija, kurios metu širdies viduje sunaikinamas audinys, sukeliantis netaisyklingą elektrinį impulsą. Priklausomai nuo metodo, šiluma (radiofrekvencija) arba šaltis (kriobalacija) panaudojami tikslioms širdies vietoms paveikti. Kateterinė abliacija turi didelį sėkmės rodiklį – ji veiksminga daugiau kaip 90 % atvejų.
Kai kuriais atvejais, jei kateterinė abliacija nepadeda, tenka imtis chirurginių metodų, per krūtinės pjūvį pasiekiant širdį.
Gydymo komplikacijos
Nors gydymo komplikacijos retos, verta apie jas žinoti:
- Kraujavimas
- Infekcijos
- Krešulių susidarymas
- Pažeidimai aplink gydytą vietą
Po kateterinės abliacijos įprasta tą pačią ar kitą dieną grįžti namo, tačiau po chirurginės intervencijos atsistatymas gali trukti ilgiau. Procedūros daugeliui pacientų iš karto pašalina simptomus, tačiau kai kada jis gali atsinaujinti ar atsirasti kitų ritmo sutrikimų.
Vaistais gydant prieširdžių tachikardiją, poveikis pajuntamas palaipsniui – vertinti rezultatą padeda gydytojo paskirti kontroliniai vizitai, kurių metu prireikus koreguojama gydymo taktika.
Rizikos mažinimas ir prevencija
- Riboti alkoholio vartojimą, nes jis nepalankiai veikia širdį
- Vengti stimuliantų – kofeino, šokolado, tam tikrų vaistų ir kvaišalų
- Mesti visų rūšių tabako gaminius (įskaitant elektronines cigaretes ir be dūmų vartojamą tabaką)
- Rūpintis sveika mityba, palaikyti aktyvų gyvenimo būdą, siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką
Nors prieširdžių tachikardiją dažnai sunku numatyti ar visiškai išvengti, galima mažinti riziką vengiant žinomų provokuojančių veiksnių bei atidžiai rūpinantis bendra sveikata.
Ligos eiga ir prognozė
Laiku pasikonsultavus su gydytoju, galima išvengti rimtesnių komplikacijų, nes kai kurie tachikardijos simptomai būdingi ir pavojingoms širdies ligoms. Dažniausiai prieširdžių tachikardija būna trumpalaikė ir nesukelia ilgalaikių pasekmių. Tačiau užsitęsę atvejai ar nuolatiniai epizodai ilgainiui gali pažeisti širdies raumenį, todėl labai svarbu nelaukti, kol simptomai paaštrės.
Modernūs gydymo būdai dažnai leidžia visiškai atsikratyti šio ritmo sutrikimo arba jį efektyviai kontroliuoti. Riziką pasikartojimui galima sumažinti vengiant alkoholio, kofeino ir kitų provokuojančių veiksnių.
Kiek ilgai trunka tachikardija, priklauso nuo jos priežasties bei pasirinkto gydymo. Kai kuriems pacientams sutrikimas praeina savaime arba po abliacijos procedūros. Jei tachikardiją lemia kita liga, gali prireikti ilgalaikės priežiūros ir vaistų vartojimo.
Svarbūs praktiški patarimai
Kiekvienam, kuriam diagnozuotas šis širdies ritmo sutrikimas, svarbu sekti gydytojo nurodymus:
- Reguliariai lankykitės kontroliniuose vizituose – juose gydytojas įvertins būklės pokyčius ir esant reikalui pakoreguos gydymą
- Laikykitės paskirto vaistų grafiko, ypač jei tachikardija nėra visiškai išgydoma ar reikalauja ilgalaikės kontrolės
- Stenkitės palaikyti sveiką gyvenimo būdą, o dėl subalansuotos mitybos ir tinkamo fizinio aktyvumo pasitarkite su specialistais
Kada kreiptis į gydytoją
- Jei simptomai stiprėja, dažnėja ar pradeda trukdyti kasdienybę
Kada būtina skubioji pagalba
- Staiga pritrūksta oro
- Juntamas skausmas ar spaudimas krūtinėje
- Nepaaškinamas nualpimas arba stiprus galvos svaigimas
Šie simptomai gali būti susiję ne tik su prieširdžių tachikardija, bet ir su rimtomis širdies ligomis.
Kuo prieširdžių tachikardija skiriasi nuo prieširdžių virpėjimo
Nors abi būklės paveikia širdies prieširdžius, jos labai skiriasi. Prieširdžių tachikardija sukelia itin greitą širdies ritmą – dažniausiai nuo 100 iki 250 dūžių per minutę, tačiau širdis vis dar efektyviai pumpuoja kraują. Prieširdžių virpėjimo metu viršutinės širdies dalys pradeda plakti dar dažniau – iki 350–600 kartų per minutę, dėl to širdis nebesugeba efektyviai stumti kraujo ir didėja krešulių susidarymo tikimybė.
Prieširdžių tachikardija nėra pavojinga tol, kol trunka trumpą laiką. Tačiau, jei ši būklė užsitęsia ar kartojasi, ilgainiui gali išsivystyti širdies silpnumas dėl pažeistos raumeninės sienelės (kardiomiopatija), o negydant išauga širdies nepakankamumo ar kitų komplikacijų rizika.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
