AV mazgo grįžtamoji tachikardija

Atrioventrikulinė mazginė grįžtamoji tachikardija (AVNRT) yra dažniausiai pasitaikanti viršskilvelinės tachikardijos (SVT) rūšis, kurią sukelia papildomas elektrinis signalas širdyje. Esant SVT, širdies ritmas staiga smarkiai padažnėja ir tampa kur kas spartesnis nei įprastai.

Kas yra AVNRT

Normalus žmogaus pulsas ramybės būsenoje paprastai būna nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Tačiau patyrus AVNRT epizodą, širdis gali pradėti tvinksėti 140–280 kartų per minutę. Ši būklė pasireiškia staigiais, epizodiniais širdies ritmo sutrikimais – dažnai žmogus daugelį metų gali turėti simptomų net neįtardamas apie diagnozę.

AVNRT ir SVT priklauso aritmijų grupei – tai būklės, kai širdis plaka nereguliariai, per greitai arba per lėtai.

Kam pasireiškia AVNRT

Šios rūšies tachikardija gali išsivystyti bet kuriam asmeniui. Statistiškai dažniau ji nustatoma moterims, bet būdinga ir jauniems bei sveikiems suaugusiesiems. Kai kuriose šeimose pastebima polinkio paveldimumas, tačiau tikslios genetinės priežastys kol kas nenustatytos.

Susiję įrašai

AVNRT priežastys

Širdies darbą reguliuoja sudėtinga elektrinių signalų sistema. Signalo impulsas prasideda sinusiniame mazge, esančiame dešiniajame prieširdyje, ir toliau keliauja per laidumo takus iki atrioventrikulinio (AV) mazgo, o iš ten – iki skilvelių. AV mazgas veikia kaip „vartai“, per kuriuos elektriniai impulsai patenka iš prieširdžių į skilvelius.

AVNRT atveju širdyje šalia AV mazgo yra papildomas elektrinio impulso kelias – grįžtamoji kilpa. Kartais gali įvykti priešlaikinis širdies susitraukimas, po kurio impulsas pradeda suktis uždaroje kilpoje toje vietoje, taip sukeldamas staigius ir užsitęsusius greito širdies plakimo epizodus.

AVNRT simptomai

Ši būklė pasireiškia epizodiškai – dažnai tarp normalaus ritmo staiga prasideda smarkus, dažnas širdies plakimas, kuris vėl nurimsta. Simptomai gali būti įvairūs, kai kuriems žmonėms jie tęsiasi daug metų, kol nustatoma diagnozė.

Nemalonūs pojūčiai ar spaudimas kakle ar krūtinėje
Galvos svaigimas
Sparčiai plazdanti ar stipriai jaučiama širdis
Palpitacijos (širdies permušimai ar drebėjimas)
Dažnas šlapinimasis (organizmas išskiria daugiau šlapimo)
Dusulys

Retais atvejais, kai AVNRT būna sunkus, gali pasireikšti stiprus krūtinės skausmas, staigus silpnumas ar apalpimas, žemas kraujo spaudimas ir net šokas.

Kaip jaučiamos AVNRT palpitacijos

Sparčiai plakanti, tarsi bėganti širdis
Plazdėjimas ar „drugelių“ pojūtis krūtinėje
Sunkumas ar pilnumo jausmas kakle arba gerklėje
Širdies permušimai ar „flip-flop“ pojūtis
Smarkesnis, stipresnis širdies dūžis

Diagnozė ir tyrimai

Norint tiksliai nustatyti AVNRT, gydytojas vertins ir apklausos simptomus, ir atliks įvairius tyrimus:

Surinks ligos istoriją – paklaus apie ankstesnes ligas, dabartinius simptomus, vartojamus vaistus ar medžiagas
Atliks fizinį ištyrimą: pamatuos pulsą, kraujospūdį, kvėpavimo dažnį, paklausys širdies
Reikalinga elektrokardiograma (EKG), kuri fiksuoja širdies elektrinių impulsų veiklą ir leidžia aptikti širdies ritmo pakitimus, ypač AVNRT metu

Kiti papildomi tyrimai gali būti:

Kraujo tyrimai (ieškoma papildomų širdies veiklą veikiančių problemų)
Echokardiograma (širdies ultragarsas) – pagal struktūrą ar širdies susitraukimus
Holterio monitoravimas (nešiojamas prietaisas kelioms paroms, padedantis aptikti trumpalaikius ir epizodinius širdies ritmo sutrikimus)
Fizinio krūvio mėginys (stebima, kaip širdis reaguoja į fizinę apkrovą)
Elektrofiziologinis tyrimas – invazinis būdas tiksliai nustatyti aritmijos vietą ir pobūdį

AVNRT gydymas

Nemažai žmonių, turinčių lengvą AVNRT, gali nereikėti specialaus gydymo. Tačiau jei epizodai dažni ar sunkūs, arba kyla komplikacijų rizika, taikomi įvairūs gydymo būdai:

Vaginiai manevrai – tam tikros paprastos priemonės namuose (kosėjimas, kvėpavimo sulaikymas ar veido panardinimas į šaltą vandenį) gali padėti nutraukti aritmijos epizodą
Elektrinė kardioversija – trumpas elektros impulsas per krūtinę gali grąžinti normalų širdies ritmą
Vaistai – kartais gydytojai skiria vaistus, padedančius reguliuoti širdies plakimą (pavyzdžiui, antiaritminiai, kalcio kanalų blokatoriai, beta adrenoblokatoriai)
Kateterinė abliacija – modernus gydymo metodas, kai per kraujagyslę iki širdies atvedamas specialus kateteris ir suformuojama randinė audinio vieta, blokuojanti netinkamus signalus ir visam laikui pašalinanti AVNRT

Kaip galima sumažinti riziką?

Nėra patikimo būdo visiškai apsisaugoti nuo AVNRT atsiradimo. Tačiau jei šią būklę jau turite, stebėkite, kas sukelia epizodus, ir stenkitės vengti provokuojančių veiksnių:

Alkoholis
Kofeinas (ypač dideliais kiekiais)
Fiziniai krūviai (aptarkite rekomenduotinas veiklas su gydytoju)
Tam tikri žoliniai papildai
Psichoaktyvios medžiagos
Tabako vartojimas
Stresas ar emocinis krūvis

Prognozė sergant AVNRT

Didžioji dauguma žmonių, nors ir patiria diskomfortą ar nepatogumų, dėl AVNRT nėra susidūrę su grėsmingomis šios būklės komplikacijomis. Tik labai retai AVNRT gali sukelti rimtesnius padarinius, tokius kaip staigus širdies sustojimas.

Kasdienis gyvenimas su AVNRT

Keli paprasti įpročiai gali padėti geriau suvaldyti širdies ritmo sutrikimus ir pagerinti gyvenimo kokybę:

Nevartokite be gydytojo žinios jokių nereceptinių vaistų ar papildų
Reguliariai lankykitės pas gydytoją, ypač jei lankotės pas kardiologą
Laikykitės visų gydymo nurodymų ir vaistus vartokite, kaip paskirta
Atidžiai sekite ir stenkitės išvengti savo individualių AVNRT provokatorių
Informuokite gydytoją apie naujus ar pasikeitusius simptomus, ar dažnėjančius ar užsitęsiančius epizodus

Fizinis aktyvumas sergant AVNRT

Fizinis judėjimas svarbus širdžiai, todėl dauguma sergančiųjų gali būti fiziškai aktyvūs. Kokio intensyvumo ar pobūdžio veiklą rinktis, derėtų aptarti su gydytoju.