Atrioventrikulinė mazginė grįžtamoji tachikardija (AVNRT) yra dažniausiai pasitaikanti viršskilvelinės tachikardijos (SVT) rūšis, kurią sukelia papildomas elektrinis signalas širdyje. Esant SVT, širdies ritmas staiga smarkiai padažnėja ir tampa kur kas spartesnis nei įprastai.
Kas yra AVNRT
Normalus žmogaus pulsas ramybės būsenoje paprastai būna nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Tačiau patyrus AVNRT epizodą, širdis gali pradėti tvinksėti 140–280 kartų per minutę. Ši būklė pasireiškia staigiais, epizodiniais širdies ritmo sutrikimais – dažnai žmogus daugelį metų gali turėti simptomų net neįtardamas apie diagnozę.
AVNRT ir SVT priklauso aritmijų grupei – tai būklės, kai širdis plaka nereguliariai, per greitai arba per lėtai.
Kam pasireiškia AVNRT
Šios rūšies tachikardija gali išsivystyti bet kuriam asmeniui. Statistiškai dažniau ji nustatoma moterims, bet būdinga ir jauniems bei sveikiems suaugusiesiems. Kai kuriose šeimose pastebima polinkio paveldimumas, tačiau tikslios genetinės priežastys kol kas nenustatytos.
AVNRT priežastys
Širdies darbą reguliuoja sudėtinga elektrinių signalų sistema. Signalo impulsas prasideda sinusiniame mazge, esančiame dešiniajame prieširdyje, ir toliau keliauja per laidumo takus iki atrioventrikulinio (AV) mazgo, o iš ten – iki skilvelių. AV mazgas veikia kaip „vartai“, per kuriuos elektriniai impulsai patenka iš prieširdžių į skilvelius.
AVNRT atveju širdyje šalia AV mazgo yra papildomas elektrinio impulso kelias – grįžtamoji kilpa. Kartais gali įvykti priešlaikinis širdies susitraukimas, po kurio impulsas pradeda suktis uždaroje kilpoje toje vietoje, taip sukeldamas staigius ir užsitęsusius greito širdies plakimo epizodus.
AVNRT simptomai
Ši būklė pasireiškia epizodiškai – dažnai tarp normalaus ritmo staiga prasideda smarkus, dažnas širdies plakimas, kuris vėl nurimsta. Simptomai gali būti įvairūs, kai kuriems žmonėms jie tęsiasi daug metų, kol nustatoma diagnozė.
- Nemalonūs pojūčiai ar spaudimas kakle ar krūtinėje
- Galvos svaigimas
- Sparčiai plazdanti ar stipriai jaučiama širdis
- Palpitacijos (širdies permušimai ar drebėjimas)
- Dažnas šlapinimasis (organizmas išskiria daugiau šlapimo)
- Dusulys
Retais atvejais, kai AVNRT būna sunkus, gali pasireikšti stiprus krūtinės skausmas, staigus silpnumas ar apalpimas, žemas kraujo spaudimas ir net šokas.
Kaip jaučiamos AVNRT palpitacijos
- Sparčiai plakanti, tarsi bėganti širdis
- Plazdėjimas ar „drugelių“ pojūtis krūtinėje
- Sunkumas ar pilnumo jausmas kakle arba gerklėje
- Širdies permušimai ar „flip-flop“ pojūtis
- Smarkesnis, stipresnis širdies dūžis
Diagnozė ir tyrimai
Norint tiksliai nustatyti AVNRT, gydytojas vertins ir apklausos simptomus, ir atliks įvairius tyrimus:
- Surinks ligos istoriją – paklaus apie ankstesnes ligas, dabartinius simptomus, vartojamus vaistus ar medžiagas
- Atliks fizinį ištyrimą: pamatuos pulsą, kraujospūdį, kvėpavimo dažnį, paklausys širdies
- Reikalinga elektrokardiograma (EKG), kuri fiksuoja širdies elektrinių impulsų veiklą ir leidžia aptikti širdies ritmo pakitimus, ypač AVNRT metu
Kiti papildomi tyrimai gali būti:
- Kraujo tyrimai (ieškoma papildomų širdies veiklą veikiančių problemų)
- Echokardiograma (širdies ultragarsas) – pagal struktūrą ar širdies susitraukimus
- Holterio monitoravimas (nešiojamas prietaisas kelioms paroms, padedantis aptikti trumpalaikius ir epizodinius širdies ritmo sutrikimus)
- Fizinio krūvio mėginys (stebima, kaip širdis reaguoja į fizinę apkrovą)
- Elektrofiziologinis tyrimas – invazinis būdas tiksliai nustatyti aritmijos vietą ir pobūdį
AVNRT gydymas
Nemažai žmonių, turinčių lengvą AVNRT, gali nereikėti specialaus gydymo. Tačiau jei epizodai dažni ar sunkūs, arba kyla komplikacijų rizika, taikomi įvairūs gydymo būdai:
- Vaginiai manevrai – tam tikros paprastos priemonės namuose (kosėjimas, kvėpavimo sulaikymas ar veido panardinimas į šaltą vandenį) gali padėti nutraukti aritmijos epizodą
- Elektrinė kardioversija – trumpas elektros impulsas per krūtinę gali grąžinti normalų širdies ritmą
- Vaistai – kartais gydytojai skiria vaistus, padedančius reguliuoti širdies plakimą (pavyzdžiui, antiaritminiai, kalcio kanalų blokatoriai, beta adrenoblokatoriai)
- Kateterinė abliacija – modernus gydymo metodas, kai per kraujagyslę iki širdies atvedamas specialus kateteris ir suformuojama randinė audinio vieta, blokuojanti netinkamus signalus ir visam laikui pašalinanti AVNRT
Kaip galima sumažinti riziką?
Nėra patikimo būdo visiškai apsisaugoti nuo AVNRT atsiradimo. Tačiau jei šią būklę jau turite, stebėkite, kas sukelia epizodus, ir stenkitės vengti provokuojančių veiksnių:
- Alkoholis
- Kofeinas (ypač dideliais kiekiais)
- Fiziniai krūviai (aptarkite rekomenduotinas veiklas su gydytoju)
- Tam tikri žoliniai papildai
- Psichoaktyvios medžiagos
- Tabako vartojimas
- Stresas ar emocinis krūvis
Prognozė sergant AVNRT
Didžioji dauguma žmonių, nors ir patiria diskomfortą ar nepatogumų, dėl AVNRT nėra susidūrę su grėsmingomis šios būklės komplikacijomis. Tik labai retai AVNRT gali sukelti rimtesnius padarinius, tokius kaip staigus širdies sustojimas.
Kasdienis gyvenimas su AVNRT
Keli paprasti įpročiai gali padėti geriau suvaldyti širdies ritmo sutrikimus ir pagerinti gyvenimo kokybę:
- Nevartokite be gydytojo žinios jokių nereceptinių vaistų ar papildų
- Reguliariai lankykitės pas gydytoją, ypač jei lankotės pas kardiologą
- Laikykitės visų gydymo nurodymų ir vaistus vartokite, kaip paskirta
- Atidžiai sekite ir stenkitės išvengti savo individualių AVNRT provokatorių
- Informuokite gydytoją apie naujus ar pasikeitusius simptomus, ar dažnėjančius ar užsitęsiančius epizodus
Fizinis aktyvumas sergant AVNRT
Fizinis judėjimas svarbus širdžiai, todėl dauguma sergančiųjų gali būti fiziškai aktyvūs. Kokio intensyvumo ar pobūdžio veiklą rinktis, derėtų aptarti su gydytoju.
Kada prireikia medikų pagalbos
- Krūtinės skausmas
- Epizodai, kurie trunka ilgai arba pasikartoja vis dažniau
- Apalpimai, svaigulys, silpnumas
- Dusulys, staiga atsiradęs kvėpavimo pasunkėjimas
Pastebėjus šiuos požymius būtina kuo greičiau kreiptis į gydytojus.
