Avascularinė nekrozė – tai būklė, kai sutrinka kraujo pratekėjimas į kaulinį audinį. Kaulai nuolat atsinaujina – seni audiniai pakeičiami naujais. Tačiau kraujas atneša būtinus deguonies ir maistinių medžiagų kaulų atstatymui. Kai kraujotaka sutrinka, kaulinis audinys pradeda žūti, trupėti ir ilgainiui gali visiškai sunykti.
Kaip vystosi avaskulinė nekrozė
Kaulai turi nuolatines atsinaujinimo ciklus: organizmas generuoja naują audinį, o senas palaipsniui suyra. Šiam procesui būtina nepertraukiama kraujo apytaka. Jei kažkurioje kaulo vietoje kraujotaka sustoja arba stipriai sumažėja, organizmas nespėja pakeisti nykstančio kaulinio audinio nauju. Pradžioje kaulo audinys susilpnėja, laikui bėgant ima irti, kol galiausiai kaulas gali subyrėti ar deformuotis.
Kur dažniausiai atsiranda avaskulinė nekrozė
Nors ši būklė gali pažeisti bet kurį sąnarį, dažniausiai pasitaiko klubuose. Taip pat dažnai pažeidžiami keliai, čiurnos, žandikaulis ir žastikaulis arba petys.
Avaskulinės nekrozės paplitimas
Ši liga gali išsivystyti bet kokio amžiaus ir lyties asmenims, tačiau dažniausiai diagnozuojama 30–40 metų žmonėms. Kiekvienais metais avaskulinė nekrozė nustatoma kelioms dešimtims tūkstančių naujų pacientų.
Avaskulinės nekrozės priežastys
Ligos atsiradimą lemia kraujotakos sutrikimai kaulo audinyje: dėl traumų ar kitų ligų sutrinka kraujo tiekimas. Maždaug penktadaliu atvejų ligos priežastis lieka neaiški.
- Trauminė avaskulinė nekrozė – paprastai vystosi po kaulų lūžių ar sąnario išnirimų, kurie pažeidžia kraujagysles.
- Netrauminė avaskulinė nekrozė – prasideda dėl ligų ar būklių, kurios trukdo kraujui patekti į kaulinį audinį. Tokiu atveju dažniausiai pažeidžiami tie patys kaulai abiejose kūno pusėse, pavyzdžiui, abu pečiai.
Kokie lūžiai dažniausiai sukelia trauminius pažeidimus?
Tarp pažeidimų, ypač rizikingi šlaunikaulio (klubo) lūžiai ar išnirimai. Apie penktadalis žmonių, kurie patiria klubo sąnario išnirimą, vėliau susiduria su šia kaulų liga.
Ligos riziką didinančios būklės ir veiklos
- Nuolatinis ir ilgas alkoholio vartojimas.
- Rūkymas.
- Ilgalaikis kortikosteroidų (pvz., prednizolono) vartojimas.
Medicininės būklės, didinančios riziką
- Osteoporozė – vyresnio amžiaus moterims ir kai kuriems vyrams gali išsivystyti spontaniška kelio avaskulinė nekrozė.
- Kraujodaros ligos (pvz., pjautuvinių ląstelių anemija).
- Cukrinis diabetas.
- Navikų gydymas, pvz., spindulinė terapija.
- Slėginė dekompresija, susijusi su dažu povandeniniu nardymu.
- HIV infekcija.
- Imuninio audinių uždegimo ligos (pvz., vilkligė).
- Organų transplantacijos.
Prasidėjančios ligos simptomai
Pirmieji simptomai dažniausiai būna nepastebimi. Prireikia keleto savaičių ar net mėnesių, kol pasireiškia aiškesni požymiai. Vystantis ligai prognozuojami šie simptomai:
- Protarpinis skausmas, stiprėjantis ir sumažėjantis priklausomai nuo fizinio krūvio ar spaudimo kaului.
- Didėjantis skausmas ir sąnarių sustingimas.
- Apribotas judesio diapazonas.
- Šlubavimas, jei pažeisti klubai ar keliai.
- Sunku lipti laiptais, stovėti ar vaikščioti.
Ligos diagnostika
Nustatant šią ligą, gydytojas įvertina simptomus bei atlieka fizinę apžiūrą. Taip pat gali būti paskirti šie tyrimai:
- Rentgeno nuotraukos, siekiant įvertinti lūžius ar artrito požymius.
- Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT).
Gydymo galimybės
Priklausomai nuo to, kiek stipriai pažeistas kaulas, taikomi įvairūs gydymo metodai. Jei pažeidimas lokalus ir apima tik mažus, apkrovos nepatiriančius kaulus, dažnai padeda:
- Ledo kompresai.
- Šilumos terapija.
- Poilsis.
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU).
- Fizinė terapija – sąnarių jautrumui mažinti ir judesių amplitudei stiprinti.
- Pagalbinės vaikščiojimo priemonės – lazdelės ar ramentai.
Sunkesnių atvejų gydymas
Kai liga stipriai pažengusi, dažniausiai prireikia chirurginės intervencijos. Taikomi šie būdai:
- Kaulo gręžimas (šerdies dekompresija) – gydytojas gręžia plonas skylutes pažeistame kaule, kad pagerintų kraujo tiekimą. Procedūrą galima derinti su medžiagų arba donorinio kaulinio audinio injekcijomis žaizdoms pagydyti.
- Endoprotezavimas – pažeistas sąnarys pakeičiamas dirbtiniu. Toks gydymas, ypač klubo arba kelio sąnario, net 95 % atvejų sumažina skausmą ir pagerina judrumą.
Prevencinės priemonės
Nors visiškai išvengti šios ligos ne visada įmanoma, riziką sumažinti gali šie žingsniai:
- Mesti rūkyti.
- Riboti alkoholio kiekį.
- Kontroliuoti cholesterolio lygį kraujyje.
- Jei dėl lėtinės ligos vartojate kortikosteroidus, pasitarkite su gydytoju dėl galimos dozės mažinimo.
Ligos eiga ir prognozės
Avaskulinė nekrozė dažniausiai progresuoja, jei negydoma. Gydymas gali sulėtinti ligos eigą, tačiau visiško išgijimo nėra – dažniausiai galiausiai reikia operacijos ir sąnario keitimo. Ilgainiui dėl avaskulinės nekrozės dažnai vystosi ir sunkus osteoartritas.
Ką svarbu žinoti, jei gyvenate su šia liga
Ši liga plečiasi palaipsniui, todėl labai svarbu nuolat stebėti simptomus: stebėkite skausmo stiprumą ir judėjimo galimybes.
- Kreipkitės į gydytoją, jei skausmas nepraeina nuo poilsio ar vaistų nuo skausmo.
- Kreipkitės, jei skausmas trukdo vaikščioti ar judėti.
- Nepagrįstas šlubavimas – taip pat signalas pasitikrinti.
Klausimai konsultacijai su gydytoju
- Kas lėmė man avaskulinę nekrozę?
- Kokia gydymo taktika man būtų tinkamiausia?
- Kokios galimos gydymo komplikacijos?
- Kaip dažnai reikės atlikti tolesnę sveikatos priežiūrą?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
