SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Ligų simptomai

Koks yra chronofobijos simptomai ir kas jai yra jautriausias?

Eglė Jatulytė Paskelbė Eglė Jatulytė
2025 11 lapkričio
Kategorija Ligų simptomai
0
Koks yra chronofobijos simptomai ir kas jai yra jautriausias?
Share on FacebookShare on Twitter

Susiję įrašai

Ką valgyti ir ko vengti sergant mielofibroze

2026 13 gegužės

Supratimas apie vulvos vėžio mirtingumo rodiklius

2026 13 gegužės

Nuolatinė hemikranija

2026 11 gegužės

Kas yra tendinitas?

2026 11 gegužės

Ar esate kada susimąstę, kaip laiko tėkmė gali kelti nerimą? Kai kuriems žmonėms vien mintis apie bėgantį laiką sukelia itin stiprų, nuolatinį nerimą. Ši būklė vadinama chronofobija – neracionalia baime, susijusia su pačiu laiku ir jo judėjimu pirmyn.

Kas yra chronofobija?

Chronofobija – tai psichologinė būsena, kai žmogų nuolat persekioja baimė, susijusi su laiko tėkme ar nuolatiniu jo judėjimu. Nors pavojaus iš tiesų nėra, šis nerimas atrodo nevaldytinas, o išvengti jo – sunku.

Šis reiškinys priskiriamas specifinių fobijų grupei. Tai – įvairių nerimo sutrikimų rūšis, atsirandanti tuomet, kai konkretus objektas, situacija ar reiškinys sukelia didžiulį baimės pojūtį ir norą jo vengti.

Labai artima chronofobijai laikoma ir reta chronomentrofobija, kai baimė kyla matant laikrodžius ar kitus prietaisus, rodančius laiką.

Specifinės fobijos ir jų rūšys

Psichologijoje specifinės fobijos skirstomos į kelias pagrindines kategorijas pagal tai, kas sukelia baimę:

  • gyvūnai (pvz.: šunys, vorai);
  • konkretūs įvykiai ar vietos (pavyzdžiui, tiltai, skrydis lėktuvu);
  • sužeidimai, kraujas ar injekcijos (adatos, kraujo ėmimas);
  • gamtinė aplinka (aukštis, audros);
  • kiti individualūs dirgikliai.

Kaip pasireiškia chronofobija?

Chronofobija gali pasireikšti daugeliu fizinių ir emocinių simptomų, kurie trukdo kasdieniam gyvenimui:

  • staiga kylantis nerimas ar stipri baimė, kartais ypač intensyvi;
  • suvokimas, jog tokie išgyvenimai nelogiški ar nelabai pagrįsti, tačiau vis tiek neįmanoma jų kontroliuoti;
  • dažnas širdies plakimas, prakaitavimas, kvėpavimo sunkumai;
  • pastebimas sunkumas užsiimti kasdieniais darbais dėl nuolatinės baimės;
  • panikos pojūtis.

Simptomai gali paūmėti ne tik tiesiogiai susidūrus su sukeliančiu veiksniu, bet ir vien apie tai pagalvojus. Žmonės, kenčiantys nuo chronofobijos, nerimauti gali nuolatos, o tam tikros situacijos dažnai sukelia ypatingai stiprias emocijas. Tai gali būti asmeniniai jubiliejai, dideli gyvenimo pokyčiai – universitetų ar mokyklų baigimo šventės, vestuvių metinės, apvalūs gimtadieniai ar net šventės.

Kokiems žmonėms dažniausiai išsivysto chronofobija?

Chronofobija gali pasireikšti labai skirtingiems žmonėms – tiek jauniems, tiek vyresniems. Ypatingai tokią baimę dažnai patiria senyvo amžiaus žmonės, kuriuos neramina likęs gyvenimo laikas, arba sergantys sunkia liga.

Laiko baimė gali atsirasti ir ypatingomis gyvenimo aplinkybėmis. Pavyzdžiui, ilgą laiką įkalintiems asmenims laiko tėkmė tampa kančia, o nerimas dėl ilgos nežinomybės netgi turi savo pavadinimą – vadinamąją „kalėjimo neurozę“ arba „išprotėjimą nuo uždarumo“.

Chronofobija gali sustiprėti po didelių sukrėtimų – pavyzdžiui, išgyvenus stichinę nelaimę, kuomet asmuo patiria ilgalaikį stresą ir praranda įprastą laiko pojūtį. Kai kuriais atvejais, sumažėjęs tikėjimas ateitimi laikomas viena iš potrauminio streso sindromo diagnostinių savybių.

Kokie gydymo metodai taikomi?

Nerimo sutrikimų gydymas dažnai reikalauja individualaus požiūrio, tačiau yra kelios dažniausiai taikomos priemonės:

  • psichoterapija – ypač kognityvinė elgesio terapija, kuri padeda keisti mąstymo modelius;
  • vaistai nuo nerimo ar depresijos, jei būtina medicininė pagalba (antidepresantai, specifiniai vaistai nuo nerimo);
  • relaksacijos pratimai ir streso mažinimo metodai – kvėpavimo ir dėmesio sutelkimo pratimai, jogos pratimai, meditacija;
  • reguliarus fizinis aktyvumas, tokie kaip aerobika, kuris taip pat padeda malšinti nerimą ir stresą.

Kokios gali būti pasekmės?

Nesprendžiamos fobijos ilgainiui gali lemti papildomų sunkumų:

  • emocinius sutrikimus, tokius kaip depresija ar nuotaikos svyravimai;
  • socialinę izoliaciją, kai žmogus pradeda vengti žmonių ir įprasto gyvenimo;
  • problemų, susijusių su žalingų medžiagų, pvz., alkoholio ar narkotikų, vartojimu.

Jei fobija trukdo gyventi pilnavertiškai, verta išdrįsti apie tai pasikalbėti su medicinos specialistu. Specialistas padės suprasti baimės priežastis bei kartu ieškoti tinkamiausių pagalbos būdų.

Apibendrinimas

Laiko baimė – chronofobija – yra retas, tačiau realus nerimo sutrikimas, kai žmogui sunku susitaikyti su laiko tėkme ir jo neišvengiamais pokyčiais. Ši būklė gali nuolat trukdyti džiaugtis kasdienybe, tačiau tinkamai pasirinktas gydymas gali padėti vėl susigrąžinti gyvenimo balansą ir suvaldyti nerimą.

Eglė Jatulytė

Eglė Jatulytė

Psichologė, emocinės sveikatos specialistė ir sertifikuota kognityvinės elgesio terapijos (KET) praktikė. Eglė siekia padėti žmonėms suprasti savo emocijas, įveikti kasdienius iššūkius ir kurti prasmingesnius santykius su savimi bei aplinkiniais. Eglė baigė psichologijos bakalauro ir magistro studijas Vilniaus universitete, vėliau gilino žinias kognityvinės ir elgesio terapijos srityje Londono King’s koledže. Ji specializuojasi streso valdymo, nerimo, depresijos ir tarpasmeninių santykių temose, taip pat aktyviai dirba švietimo srityje, rašydama straipsnius ir vesdama seminarus. Eglės straipsniuose skaitytojai ras moksliškai pagrįstą informaciją, praktiškus patarimus ir motyvuojančias įžvalgas, kaip pagerinti savo emocinę gerovę bei atrasti vidinę ramybę.

Susiję Pranešimai

Ligos

Ką valgyti ir ko vengti sergant mielofibroze

Paskelbė Agnė Vaitkutė
2026 13 gegužės
Ligos

Supratimas apie vulvos vėžio mirtingumo rodiklius

Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 13 gegužės
Skausmai

Nuolatinė hemikranija

Paskelbė Lukas Grinčius
2026 11 gegužės
Kitas įrašas
Kaip sužinoti, ar jūsų kūdikio dantukai dygsta tinkama tvarka

Kaip sužinoti, ar jūsų kūdikio dantukai dygsta tinkama tvarka

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Nepastebiamas nėštumas: priežastys, simptomai ir rizikos

Nepastebiamas nėštumas: priežastys, simptomai ir rizikos

2025 26 spalio
Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2026 15 gegužės

Poikilocitozė: priežastys, simptomai ir gydymas

2025 26 spalio
Dramblialigė

Dramblialigė

2026 18 sausio

Ką valgyti ir ko vengti sergant mielofibroze

2026 13 gegužės

Supratimas apie vulvos vėžio mirtingumo rodiklius

2026 13 gegužės

Nuolatinė hemikranija

2026 11 gegužės

Kas yra tendinitas?

2026 11 gegužės
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Ką valgyti ir ko vengti sergant mielofibroze
  • Supratimas apie vulvos vėžio mirtingumo rodiklius
  • Nuolatinė hemikranija

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Reklamos ir rėmimo politika
  • Editorial Policy
  • Privatumo politika
  • Taisyklės ir sąlygos

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.