Jei jaučiate, kad sąnarys tapo skausmingas, jautrus ar tarsi „uždegęs“, ypač petyje, kelyje ar alkūnėje, tai gali būti sausgyslių uždegimas. Tinkamas poilsis, namų priežiūros priemonės arba gydytojo rekomendacijos dažnai padeda suvaldyti skausmą ir sumažinti diskomfortą.
Kas yra sausgyslių uždegimas
Sausgyslės – tai tvirti, elastingi audiniai, jungiantys raumenis su kaulais. Kai ši struktūra sudirginama ar uždegama, išsivysto sausgyslių uždegimas. Dėl jo atsiranda skausmas, jautrumas spaudžiant ir judesių ribotumas.
Nors šis sutrikimas gali paveikti bet kurią sausgyslę, dažniausiai jis pasireiškia petyje, kelyje, alkūnėje, kulne arba rieše. Medicinos praktikoje ši būklė kartais vadinama ir pagal pažeidimo vietą ar veiklą, susijusia su ją sukeliančiu krūviu.
Kas dažniausiai jį sukelia
Dažniausia priežastis yra pasikartojantys judesiai. Sausgyslės padeda atlikti tą patį veiksmą vėl ir vėl, todėl nuolatinė apkrova sportuojant ar dirbant gali jas dirginti. Rizika didėja, jei judesiai atliekami netaisyklingai.
Sausgyslių uždegimą taip pat gali paskatinti:
- trauma ar patirtas sužeidimas;
- senėjimo procesai;
- kai kurios ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas ar reumatoidinis artritas;
- tam tikri antibiotikai iš kinolonų grupės.
Didesnę riziką turi žmonės, kurie užsiima sportu, reikalaujančiu dažnų pasikartojančių judesių, pavyzdžiui, tenisu, golfu, krepšiniu ar panašiomis veiklomis. Taip pat svarbus ir darbas, kuriame tenka daug fizinės apkrovos, kelti rankas virš galvos ar kartoti tuos pačius veiksmus ilgą laiką.
Dažniausi simptomai
Įprastai skausmas būna nestipriai maudžiantis ir lokalizuotas aplink pažeistą sąnarį ar sritį. Judinant tą vietą, diskomfortas dažnai sustiprėja. Ji tampa jautri lietimui, o prisilietimas gali sukelti dar daugiau skausmo.
Taip pat gali atsirasti tempimo ar sustingimo jausmas, dėl kurio tampa sunkiau laisvai judėti. Kai kuriais atvejais matomas ir nedidelis patinimas.
Kaip nustatoma diagnozė
Jeigu įtariamas sausgyslių uždegimas, gydytojas paprastai pirmiausia išsiaiškina ligos istoriją ir apžiūri pažeistą vietą. Vertinamas jautrumas spaudžiant, judesių amplitudė ir tai, kaip stipriai skausmas riboja judėjimą.
Prieš apžiūrą svarbu prisiminti ir pasakyti apie:
- neseniai patirtas ar seniau buvusias traumas;
- fizinę veiklą, sportą ar darbo krūvį praeityje ir dabar;
- jums diagnozuotas ligas;
- visus vartojamus vaistus, įskaitant nereceptinius preparatus ir maisto papildus.
Jei vienos apžiūros nepakanka tiksliam įvertinimui, gali būti skiriami papildomi tyrimai, pavyzdžiui, rentgenografija, magnetinio rezonanso tyrimas arba ultragarsinis ištyrimas.
Gydymo galimybės
Gydymo tikslas – sumažinti skausmą ir uždegimą sausgyslėje. Lengvesniais atvejais dažnai pakanka paprastų priemonių namuose.
- pažeistos vietos poilsis ir, jei reikia, pakėlimas pagal gydytojo rekomendacijas;
- šalti arba šilti kompresai;
- skausmą mažinantys vaistai pagal poreikį ir gydytojo nurodymus;
- elastinis bintas ar kompresinis tvarstis, kol sumažėja patinimas;
- tempimo pratimai ir švelni mankšta, padedanti atkurti judrumą ir stiprumą.
Jei būklė sunkesnė, gydytojas gali rekomenduoti įtvarą, ortopedinę atramą, lazdelę, kineziterapiją ar, retais atvejais, operacinį gydymą, kai reikia pašalinti uždegiminį audinį.
Kortikosteroidų injekcija gali padėti greičiau sumažinti skausmą ir uždegimą, tačiau tokios injekcijos neturėtų būti kartojamos be reikalo, nes ilgainiui jos gali susilpninti sausgyslę.
Galimos eiga ir pasikartojimas
Jeigu gydymas pradedamas anksti, sausgyslių uždegimas dažniausiai praeina gana greitai. Vis dėlto kai kuriems žmonėms jis linkęs atsinaujinti ar tapti ilgalaike problema, ypač jei nesikeičia jį sukėlę įpročiai ar darbo pobūdis.
Negydomas uždegimas gali didinti papildomos žalos riziką, įskaitant sausgyslės plyšimą. Tokiais atvejais kartais prireikia operacinio gydymo, ypač jei kitos priemonės nepadeda.
Kaip sumažinti riziką
Norint apsisaugoti nuo sausgyslių uždegimo, svarbu kasdienėje veikloje ir sporte laikytis kelių paprastų principų:
- palaikyti gerą fizinį pasirengimą ir raumenų tonusą;
- prieš fizinį krūvį apšilti;
- vengti per didelės apkrovos ir nuolat kartojamų judesių;
- sportuojant keisti krūvio tipus, kad apkrova pasiskirstytų tolygiau;
- darbo vietoje ir atliekant kasdienes užduotis laikytis taisyklingos laikysenos;
- ilgai neužsibūti vienoje padėtyje ir periodiškai pajudėti;
- naudoti tinkamus darbo ar sporto įrankius.
Jei pajutote būdingą skausmą, vertėtų sustabdyti veiklą, pailsėti ir apie 20 minučių uždėti ledo paketą. Laiku sureagavus, dažnai galima išvengti, kad dirginimas stiprėtų.












