Kartais vieną vaizdą matome tarsi su antru, šalia esančiu atspindžiu ar šešėliu. Toks regėjimo sutrikimas vadinamas dvejinimusi. Dažniausiai jis apima abi akis, tačiau pasitaiko ir taip, kad dvejinasi tik viena akis. Tuomet kalbama apie monokulinę diplopiją, kuri gali stipriai apsunkinti orientaciją ir kasdienes veiklas.
Vienoje akyje atsirandančio dvejinimosi priežastys gali būti įvairios – nuo palyginti nesudėtingų iki reikalaujančių išsamesnio ištyrimo. Žemiau aptariama, kaip atskirti šį sutrikimą, kas jį dažniausiai sukelia ir kada verta kreiptis į specialistą.
Monokulinis ir binokulinis dvejinimasis
Diplopija reiškia, kad žiūrint į vieną objektą jis matomas kaip du. Skirtumas yra tas, ar šis simptomas išlieka užmerkus vieną akį.
Jei dvejinimasis juntamas tik tada, kai atmerktos abi akys, tai yra binokulinė diplopija. Ji gali būti susijusi tiek su akių būkle, tiek su galvos trauma ar kitais sužalojimais.
Jeigu uždengus vieną akį vaizdas vis dar lieka dvejopas, tai rodo monokulinę diplopiją – dvejinimąsi vienoje akyje. Tokiu atveju dažniau įtariama pati akies struktūra, o ne nervų sistema ar smegenys.
Dažniausios priežastys
Jei dvejinasi tik viena akis, priežastis dažniausiai yra susijusi su pačia akimi. Klinikinė patirtis rodo, kad tokį simptomą gali lemti keli dažni sutrikimai.
Akies sausumas
Sausos akys gali atsirasti laikinai, pavyzdžiui, dėl alergijos ar aplinkos dirgiklių. Kartais tai tampa ilgalaike problema, vadinama akių sausumo sindromu.
Kai akies paviršius nepakankamai sudrėkinamas natūraliomis ašaromis, vaizdas gali tapti neryškus arba matoma tarsi „vaiduokliška“ antra vaizdo versija vienoje akyje.
Astigmatizmas
Astigmatizmas atsiranda tuomet, kai akies ragenos arba lęšiuko paviršius nėra taisyklingai išgaubtas. Dėl to šviesa į akį patenka ir susitelkia netolygiai, todėl regėjimas gali būti iškraipytas ar miglotas.
Jeigu astigmatizmas pasireiškia tik vienoje akyje, dvejinimasis gali būti juntamas būtent ten.
Ragenos išsigaubimas
Pagal dabartines medicinos žinias, ragenos suplonėjimas ir išsipūtimas yra būklė, kuri gali būti susijusi su akių trynimu, sužalojimais ir galimu paveldimumu.
Ši būklė dažniausiai išryškėja paauglystės pabaigoje arba ankstyvuoju suaugusiųjų amžiumi. Jai progresuojant gali pasireikšti dvejinimasis vienoje akyje.
Katarakta
Katarakta – tai akies lęšiuko drumstėjimas, dėl kurio blogėja šviesos fokusavimas. Jei drumstėjimas formuojasi vienoje akyje, dvejinimasis gali būti vienas iš ankstyvų požymių.
Pterigijus
Pterigijus yra nepiktybinis audinio išvešėjimas, dažniausiai trikampės arba pleišto formos. Tuomet junginė, dar vadinama gleivine, pamažu auga į regos lauką.
Dažniausiai ši būklė nėra pavojinga, tačiau jei ji trukdo matymui ar kasdieniam gyvenimui, gali būti šalinama. Vienas iš galimų simptomų yra neryškus arba dvejinas vaizdas vienoje akyje.
Kaip nustatoma priežastis
Jei monokulinė diplopija kartojasi, akių gydytojas paprastai atlieka išsamų akių ištyrimą. Tai padeda patvirtinti simptomą ir suprasti, kas jį sukelia.
Apžiūra dažnai prasideda paprastu įvertinimu: pacientas paprašomas žiūrėti į objektą ir pasakyti, ar matomas vienas, ar du vaizdai. Vėliau gali būti prašoma uždengti vieną akį ir stebėti, ar dvejinimasis išlieka.
Po to apžiūrimos atskiros akies struktūros. Toks vertinimas dažnai leidžia pastebėti, pavyzdžiui, ankstyvus kataraktos požymius arba astigmatizmą.
Jeigu akių apžiūra nepaaiškina simptomų, gali prireikti papildomų tyrimų. Priklausomai nuo situacijos, skiriamas išsamesnis neurologinis įvertinimas, siuntimas kitam specialistui arba vaizdiniai tyrimai, padedantys atmesti kitas galimas priežastis.
Gydymo galimybės
Gydymas priklauso nuo to, kas sukėlė dvejinimąsi. Gali būti taikomos skirtingos priemonės, atsižvelgiant į nustatytą problemą.
- akių lašai, skirti sudrėkinti akių paviršių ir sumažinti sausumo simptomus;
- koreguojantys lęšiai, jei dvejinimasis susijęs su astigmatizmu;
- chirurginis gydymas, kai reikia šalinti kataraktą ar pterigijų;
- operacinis gydymas pažengusios ragenos išsigaubimo atveju.
Ką svarbu žinoti
Dvejinimasis vienoje akyje gali atrodyti bauginantis, tačiau tai ne visada reiškia rimtą pavojų. Kai kuriais atvejais priežastis būna tokia paprasta kaip akių sausumas, kurį dažnai galima gana greitai suvaldyti.
Jeigu simptomas kartojasi, tai gali rodyti, kad pakitusi akies paviršiaus būklė ir dėl to atsiranda regėjimo iškraipymas ar dvejinimasis. Daugeliu atvejų priežastį galima nustatyti įprastos akių apžiūros metu, o gydymo taktika parenkama pagal rastą sutrikimą.
