Avoidant/restrictive food intake disorder (ARFID) yra valgymo sutrikimas, kuris pasireiškia stipriu noru riboti ne tik valgomo maisto kiekį, bet ir rūšis. Skirtingai nei kiti valgymo sutrikimai, ARFID nėra susijęs su iškreiptu kūno įvaizdžiu ar bandymais numesti svorio. Žmonės, sergantys šiuo sutrikimu, riboja valgymą dėl kitų priežasčių – dažnai dėl baimės užspringti, nemalonaus skonio, tekstūros, kvapo ar spalvos.
Kas išskiria ARFID nuo išrankaus valgymo?
Daug kam kyla klausimas – kaip atskirti ARFID nuo paprasto išrankaus valgymo? Vaikams išrankumas maistui natūralus: jie gali nemėgti kai kurių produktų dėl skonio ar tekstūros, tačiau paprastai šis įprotis neturi įtakos jų augimui, apetitui ar sveikatai ir ilgainiui išnyksta. ARFID – visai kas kita. Šio sutrikimo metu ribojamas valgymas sukelia rimtų pasekmių: sumažėja apetitas, krenta svoris, ima stigti būtinų maistinių medžiagų, nukenčia augimas ir bendra sveikata. Be medikų pagalbos, ARFID savaime nepraeina.
ARFID paplitimas
Šis sutrikimas oficialiai pripažintas palyginti neseniai, todėl dar nėra daug žinių apie jo paplitimą visoje visuomenėje. Tačiau pastebima, kad ARFID dažniau pasireiškia vaikystėje, tačiau gali išsivystyti ir suaugus.
ARFID simptomai
ARFID pasireiškimas gali būti labai įvairus – nuo kūno pokyčių iki tam tikrų elgesio bruožų. Fiziniai požymiai dažnai yra susiję su maistinių medžiagų trūkumu ir apima:
- Pastebimas svorio kritimas;
- Vidurių užkietėjimas;
- Pilvo skausmai ar diskomfortas;
- Žema kūno temperatūra;
- Silpnumas, vangumas;
- Nereguliarūs mėnesinių ciklai (moterims);
- Galvos svaigimas, net apalpimas;
- Smulkūs pūkeliai ant odos (vadinami lanugo);
- Raumenų silpnumas.
Su ARFID susiję elgesio pokyčiai:
- Apetito trūkumas ar ankstyvas sotumo pojūtis;
- Sunkumas susikaupti;
- Stipriai ribojama maisto įvairovė ir kiekis;
- Valgoma tik tam tikrų tekstūrų maistas;
- Baimė, kad valgymas baigsis paspringimu ar pykinimu;
- Išrankus valgymas stiprėja iki to, kad lieka tik labai siauras leistinų produktų ratas.
Skirtingai nuo kitų valgymo sutrikimų, ARFID nėra sąlygotas noro pakeisti kūno formą ar numesti svorio – jo pagrindas slypi baimėse ir sensoriniuose pojūčiuose.
Kas sukelia ARFID?
Tiksli ARFID atsiradimo priežastis nėra žinoma, tačiau svarbūs įvairūs veiksniai. Sutrikimą gali paskatinti:
- Nerimas ar nuolatinės baimės;
- Trauminės patirtys, ypač susijusios su maistu (pvz., netikrumas dėl maisto, prievartinis maitinimas, užspringimas);
- Genetiniai polinkiai;
- Aplinkos, socialiniai ar kultūriniai veiksniai;
- Tam tikros lėtinės būklės, paveikiančios nervų ar psichikos raidą (pvz., ADHD, depresija);
- Šeimoje buvę kitų valgymo sutrikimų atvejų.
Didesnė rizika susirgti kyla tiems, kurių kasdienybėje yra minėtų veiksnių.
Galimos ARFID komplikacijos
Ilgalaikis arba stiprus maisto ribojimas gali sukelti rimtų sveikatos padarinių. Dažniausios komplikacijos yra šios:
- Mažakraujystė ir mitybos nepakankamumas;
- Dehidratacija;
- Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai;
- Žemas kraujospūdis;
- Sutrikęs kaulų tvirtumas (osteoporozė);
- Vėluojanti lytinė branda;
- Širdies veiklos sutrikimai;
- Raidos ar augimo sulėtėjimas.
Ilgalaikės pasekmės gali būti gyvybei pavojingos, o kai kuriais atvejais organizmas prisitaiko prie streso taip, kad simptomai matomi ne iš karto. Tyrimų atsakymai gali nesutapti su tikru sutrikimo sunkumu.
ARFID daro įtaką ir socialiniam gyvenimui – žmogus vengia susibūrimų, kur gausu maisto, rečiau dalyvauja šeimos ar draugų šventėse, kas gali silpninti santykius ir trukdyti darbo ar mokslų rezultatams.
Kaip nustatoma ARFID diagnozė
Diagnozuojant ARFID sveikatos priežiūros specialistas vertina kelis požymius:
- Maisto ribojimas lemia pastebimą svorio mažėjimą, augimo sulėtėjimą arba būtinybę maitintis per zondą ar vartoti papildus, kad išlaikytų reikiamą maistinių medžiagų kiekį, taip pat ribojimas įtakoja santykius su kitais;
- Nėra kitų priežasčių apriboti maistą, tokių kaip religiniai papročiai ar kita liga;
- Nėra noro keisti kūno formą ar svorį;
- Jei ribojimas iš pradžių buvo susijęs su kita liga ar gydymu, tačiau peržengia tikėtinas ribas ir daro stiprų poveikį bendrai sveikatai.
Gydytojas gali atlikti fizinę apžiūrą, paskirti kraujo ar šlapimo tyrimus, kad įvertintų bendrą sveikatos būklę, mitybos lygį ir organų funkciją.
ARFID gydymo principai
Pagrindinis tikslas gydant ARFID – atkurti ir palaikyti tinkamą kūno svorį bei užtikrinti visų reikalingų maisto medžiagų gavimą.
Gydymas dažnai apima:
- Darbas su mitybos sutrikimų specialistais, kad būtų atkurta gera savijauta ir išvengta sveikatai pavojingų komplikacijų;
- Bendradarbiavimas su psichikos sveikatos specialistais, ypač taikant kognityvinę elgesio terapiją;
- Baimių dėl maisto įveika bei jautrumo sensoriniams pojūčiams mažinimas.
Efektyviausia laikoma kognityvinė elgesio terapija (KET), padedanti atpažinti žalingus įpročius bei mintis, mažinanti baimes ir didinanti komfortą valgant įvairų maistą. Prireikus skiriami vaistai – tokių kaip antidepresantai, antipsichotikai ar apetitą skatinantys vaistai.
Ypatingais atvejais, kai mityba tampa itin ribota, gali būti reikalingas laikinas maitinimas per zondą, kuris užtikrina reikiamą maistinių medžiagų kiekį apeinant burną.
Kokie specialistai gydo ARFID?
Priklausomai nuo situacijos, ARFID gydyme dalyvauja kelios specialistų grupės:
- Pagrindinės sveikatos priežiūros gydytojas;
- Psichikos sveikatos specialistas ar KET terapeutas;
- Gastroenterologas (virškinamojo trakto specialistas);
- Logopedas (jei reikalingas darbo su kramtymu, rijimu ar tekstūrų toleravimu);
- Kitų atitinkamų sričių specialistai, jei kyla papildomų sveikatos problemų.
Kiek laiko užtrunka sveikimas?
ARFID gydymas reikalauja laiko ir kantrybės. Kiekvienas asmuo sveiksta savo tempu. Daliai žmonių simptomai gali sumažėti kaip tik pradedama gauti pakankamai maistinių medžiagų ir atsistato svoris, tačiau nuolatinė specialistų priežiūra dažnai išlieka būtina ilgą laiką, kad būtų išvengta atkryčių ir komplikacijų.
Ar galima išvengti ARFID?
Šiuo metu nėra žinoma, kaip būtų galima užkirsti kelią išsivystyti ARFID. Sutrikimas dažnai atsiranda be aiškių prognozuojamų rizikos veiksnių.
Gyvenimas su ARFID
Pirmuosiuose etapuose ARFID dažnai primena paprastą išrankumą maistui. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje maisto ribojimo padariniai gali būti labai rimti ir kelti grėsmę gyvybei. Kadangi ARFID dažniausiai prireikia nuolatinės medicininės priežiūros, hospitalizacija taip pat nėra retas atvejis.
Nors šio sutrikimo gydymas nėra vienodas visiems, daugeliui žmonių didžiausią pažangą duoda kompleksinis gydymas: medikamentai derinami su kognityvine elgesio terapija, individualiai pritaikoma mitybos strategija bei sensorinių baimių mažinimas. Svarbiausia – nuolatinė artimųjų ir specialistų parama.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Būtina susisiekti su sveikatos priežiūros specialistu, jei nesate pajėgūs nieko valgyti ar gerti, jaučiate didelę įtampą valgant, prarandate susidomėjimą maistu, netenkate daug svorio ar pastebite kitų ARFID požymių.
Žmonėms, kuriems sutrikusi emocinė sveikata, neretai sunku patiems pamatyti problemą ir ieškoti pagalbos, todėl artimųjų palaikymas čia itin svarbus.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kokia mano diagnozė?
- Ar reikalinga psichikos sveikatos specialisto pagalba?
- Kokie galimi vaistų, kuriuos galiu vartoti, poveikiai?
- Kaip kompensuoti maistinių medžiagų trūkumą, jei vis dar sunku valgyti?
- Ar gali prireikti maitinimo per zondą?
Skirtumai tarp ARFID ir anoreksijos
Nors tiek ARFID, tiek anoreksija pasižymi stipriu maisto ribojimu, šių sutrikimų motyvai skiriasi. Anoreksija siejama su iškreiptu kūno vaizdu ir noru sąmoningai sumažinti svorį, o ARFID pasireiškia dėl baimių, sensorinių iššūkių ar su maistu susijusio nerimo, nepriklausomai nuo kūno formos ar svorio siekių.
Ryšys tarp ARFID ir autizmo spektro sutrikimų
ARFID nėra autizmo spektro sutrikimų forma, tačiau tarp šių būklių galima pastebėti panašumų – pavyzdžiui, abiejų sutrikimų metu pastebimas jautrumas tam tikroms maisto savybėms ar tekstūroms. Visgi, ARFID ir autizmo spektro sutrikimai skiriasi, o ARFID gali sukelti sunkias mitybos komplikacijas ir reikalauja savitos priežiūros.
