Pusiausvyros pojūtis yra būtinas tam, kad kasdien jaustumėtės tvirtai ir saugiai judėdami. Norint išlaikyti pusiausvyrą, organizmui reikia harmoningai gauti signalus iš ausų, akių, įvairių audinių ir smegenų. Kai šis signalų srautas sutrinka, žmogus ima jausti nestabilumą ar net nuolatinius galvos sukimus. Pusiausvyros sutrikimai gali būti išprovokuoti tiek įvairių ligų, tiek tam tikrų išorinių veiksnių. Dažniausiai gydytojai siekia pašalinti pagrindinę šio pablogėjimo priežastį, o kartais skiriamas ir specialus fizinis gydymas.
- 1.Kaip veikia pusiausvyros mechanizmas?
- 2.Pusiausvyros sutrikimų simptomai
- 3.Kokios ligos gali sutrikdyti pusiausvyrą?
- 4.Pusiausvyros sutrikimų nustatymas
- 5.Pusiausvyros sutrikimų gydymas
- 6.Pusiausvyros sutrikimų prevencija
- 7.Kaip gyventi su pusiausvyros problemomis?
- 8.Kada verta pasitarti su gydytoju?
- 9.Kokius klausimus verta užduoti gydytojui?
Kaip veikia pusiausvyros mechanizmas?
Pusiausvyros jausmas užtikrinamas nuolatiniu sąveikavimu tarp centrinės nervų sistemos (smegenų) ir jutimo bei judėjimo sistemų. Jūsų pusiausvyrai svarbios šios organizmo dalys:
- Vidinės ausies sistema, dar vadinama vestibuliniu labirintu. Joje išsidėstę pusratiniai kanalėliai, veiklūs galvos judesiams, ir otolitiniai organai, reaguojantys į kūno judėjimą bei sunkį.
- Regėjimas. Akys siunčia informaciją smegenims apie kūno padėtį aplinkoje ir padeda orientuotis tarp daiktų.
- Odos, sąnarių ir raumenų jutimai. Kūnui judant, audiniai spaudžiami ar tempiami, o šie signalai patenka į smegenis – taip organizmas supranta, kokioje padėtyje jis šiuo metu yra, pavyzdžiui, stovint ar pasvirusi.
Visą gautą informaciją smegenys sujungia ir koreguoja kūno laikyseną. Jei informacijos srautas kur nors stringa, žmogus ima jaustis nestabiliai ar net praranda orientaciją erdvėje.
Pusiausvyros sutrikimų simptomai
- Galvos sukimasis (vertigo) ar atrodo, kad viskas aplink sukasi nors nejuda.
- Silpnumo pojūtis, tarytum tuoj nualpsite.
- Nestabilumas, tarytum trupantys žingsniai ar baimė parkristi.
- Laikinas ar ilgalaikis neryškus matymas.
Kokios ligos gali sutrikdyti pusiausvyrą?
Žmonės dažniau patiria pusiausvyros problemų vyresniame amžiuje, tačiau sutrikimai gali ištikti bet kuriame gyvenimo etape. Dažniausios priežastys – vidinės ausies ligos, galvos traumos ar neurologiniai susirgimai.
Vidinės ausies sutrikimai
- Labirintitas – vidinės ausies uždegimas, trikdantis ir klausą, ir pusiausvyros pojūtį.
- Vestibulinis neuritas – uždegiminis procesas, apimantis klausos ir pusiausvyros nervą.
- Gerybinis paroksizminis padėties galvos sukimasis (BPPV) – trumpalaikiai pusiausvyros sutrikimai pakreipus galvą, pavyzdžiui, atsigulus ar pasisukus lovoje.
- Meniere‘o liga – su šiuo sutrikimu dažnai netikėtai atsiranda stiprus galvos sukimasis.
- Akustinė neuroma – gerybinis navikas vidinėje ausyje, galintis paveikti pusiausvyrą.
- Nuolatinis pozicinis-perceptinis galvos svaigimas (PPPD) – trumpi galvos svaigimo ar nestabilumo epizodai, kuriuos išprovokuoja aplinkiniai dirgikliai, pavyzdžiui, didelės žmonių minios.
Kitos sveikatos problemos, galinčios lemti pusiausvyros sutrikimus
- Neurologiniai susirgimai – tokie kaip Alzheimerio ar Parkinsono ligos, gali veikti pusiausvyros pojūtį.
- Širdies ir kraujagyslių ligos – sutrikusi širdies veikla dažnai pasireiškia galvos svaigimu, silpnumu, nestabilumu.
- Ortostatinė hipotenzija – tai staigus kraujospūdžio kritimas atsistojus iš sėdimos ar gulimos padėties.
- Galvos traumos, įskaitant smegenų sukrėtimą, dažnai paveikia ir pusiausvyros mechanizmus.
- Periferinė neuropatija – sutrikusi nervų, esančių už centrinės nervų sistemos ribų, veikla. Sutrinka signalų perdavimas iš rankų ar kojų, todėl sunku išlaikyti stabilumą.
- Migreniniai galvos skausmai arba vestibulinė migrena – gali būti lydimi nestabilumo pojūčių.
- Judesio liga dažnai sukelia galvos svaigimą ir pusiausvyros praradimą.
Pusiausvyros sutrikimų nustatymas
Diagnozuojant pusiausvyros problemas gydytojai pirmiausia atlieka apklausą ir apžiūrą, išklauso paciento nusiskundimų, įvertina ligos istoriją. Dažnai taikomas kelių specializuotų tyrimų kompleksas:
- Vaizdo nistagmografija (VNG) – padeda įvertinti, kaip vidinės ausies sistema ir akys reaguoja į įvairius judesius. Procedūros metu fiksuojami akių judesiai nešiojant specialius akinius.
- Sukamoji kėdė – tikrina ryšį tarp ausų ir akių refleksų. Sėdint besisukančioje kėdėje vertinama akių reakcija į krypčių pokyčius.
- Modifikuotas jutiminės sąveikos pusiausvyros testas – tikrina, kaip pėdų, akių ir ausų jutimai veikia stovėjimo stabilumą įvairiomis sąlygomis (ant putplasčio ir kieto pagrindo, užmerktomis arba atmerktomis akimis).
- Vaizdo galvos impulso testas – vertina reakciją į greitus galvos judesius stebint taikinį ir fiksuojant akių judėjimą.
- Vestibuliniai išprovokuoti miogeniniai potencialai (VEMP) – tiria tam tikras vidinės ausies dalis, reaguojant į garso stimulą galvos pasukimų metu.
- Dinaminis regos aštrumo testas – tikrina, kaip veikia pusiausvyros sistema, kai galva judinama žiūrint į ekraną su įvairiais taikiniais.
Pusiausvyros sutrikimų gydymas
Dažniausiai gydytojai pirmiausia skiria dėmesį pagrindinei problemai, kuri sukelia pusiausvyros sunkumus. Taip pat gali būti siūloma vestibulinė reabilitacija – specialių pratimų programa, kuri padeda pagerinti pusiausvyros sistemos veikimą kasdieniame gyvenime.
Pusiausvyros sutrikimų prevencija
Kadangi šiuos sutrikimus gali sukelti įvairūs veiksniai, visų jų išvengti nėra įmanoma. Svarbu stebėti savo savijautą ir, pastebėjus pirmuosius simptomus, pasitarti su gydytoju, kad būtų galima laiku nustatyti ir gydyti pagrindinę priežastį.
Kaip gyventi su pusiausvyros problemomis?
Jūsų kasdienė savijauta gali pastebimai pagerėti, jei žinosite priežastį ir laikysitės šių patarimų:
- Stenkitės išlaikyti optimalų kūno svorį.
- Stiprinkite nugaros ir pilvo raumenis – jie yra gyvybiškai svarbūs viso kūno stabilumui.
- Pašalinkite rizikos veiksnius namuose: nuimkite slidžius kilimėlius, paslėpkite išlindusias laidų dalis – taip sumažinsite griuvimo riziką.
- Neskubėkite keldamiesi – lėtai atsistokite iš sėdimos ar gulimos padėties. Jei jaučiatės nestabiliai, eikite lėtai.
Kada verta pasitarti su gydytoju?
Kreipkitės pas specialistą, jei pusiausvyros sutrikimai intensyvėja ar atsinaujina jau taikant gydymą.
Kokius klausimus verta užduoti gydytojui?
- Kokia pagrindinė mano pusiausvyros sutrikimų priežastis?
- Kokie gydymo metodai galimi esant mano diagnozei?
- Ar galima tikėtis, kad nestabilumo pojūtis sumažės ar išnyks?
