Žvynelinė (psoriazė) nėra užkrečiama. Ja neįmanoma „užsikrėsti“ nuo kito žmogaus per prisilietimą, bendrus daiktus ar artimą kontaktą. Pagal dabartines medicinos žinias, tai autoimuninė liga, kurios tikimybę gali didinti paveldimumas ir tam tikri aplinkos veiksniai.
Skirtingai nei kai kurios kitos odos ligos, žvynelinė neatsiranda dėl bakterijų, grybelio ar kitos infekcijos. Tai reiškia, kad žvynelinės bėrimai nėra infekcinio pobūdžio ir patys savaime neplinta kaip užkrečiama liga.
Ar žvynelinė gali persiduoti nuo žmogaus žmogui?
Ne. Žvynelinė neperduodama nuo žmogaus žmogui. Klinikinėje praktikoje aiškiai matoma, kad žvynelinės išsivystymui reikalingas vidinis polinkis, o ne kontaktas su sergančiuoju.
Medicinos praktikoje pastebima, kad didesnę riziką susirgti turi žmonės, kurių artimi giminaičiai (pavyzdžiui, tėvai, seneliai, broliai ar seserys) taip pat serga žvyneline. Tai siejama su paveldimais genetiniais ypatumais, kurie gali didinti polinkį ligai.
Vis dėlto svarbu pabrėžti: net ir turint genetinį polinkį, žvynelinė nebūtinai pasireikš. Kodėl vieniems žmonėms su panašiais genetiniais bruožais liga išsivysto, o kitiems – ne, iki galo nėra aišku. Manoma, kad reikšmės turi papildomi „paleidikliai“ (trigeriai) iš aplinkos ar gyvenimo būdo.
Kodėl tai ne infekcija: autoimuninės reakcijos esmė
Žvynelinė nėra nei bakterinė, nei grybelinė, nei virusinė liga. Ji priskiriama autoimuniniams sutrikimams – būklei, kai imuninė sistema ima netinkamai reaguoti į paties organizmo audinius.
Sergant žvyneline, imuninė sistema gali „supainioti“ signalus ir aktyvinti uždegiminį atsaką odoje. Dėl to oda greičiau nei įprasta gamina naujas ląsteles, o kartu vystosi uždegimas. Susikaupus per daug ląstelių viršutiniame odos sluoksnyje, gali formuotis sustorėję, pleiskanojantys plotai (plokštelės), būdingi daliai žvynelinės formų.
Kai kurios grybelinės infekcijos gali vizualiai priminti tam tikrus žvynelinės bėrimus, tačiau tai nėra tas pats – skiriasi priežastys, simptomų pobūdis ir gydymo principai. Dėl to, jei kyla abejonių, svarbu įvertinimą patikėti sveikatos priežiūros specialistui.
Kas laikoma pagrindine žvynelinės priežastimi?
Tiksli žvynelinės priežastis nėra vienareikšmiškai nustatyta. Moksliniai duomenys rodo, kad svarbus vaidmuo tenka imuninės sistemos ląstelėms, ypač vadinamosioms T ląstelėms. Įprastai jos padeda kovoti su infekcijų sukėlėjais, tačiau sergant žvyneline jų aktyvumas gali nukrypti į netinkamą pusę – jos gali skatinti uždegimą ir paspartinti odos ląstelių „apyvartą“.
Įprastai naujos odos ląstelės susiformuoja per ilgesnį laiką, o sergant žvyneline šis procesas gali vykti daug greičiau. Organizmas nespėja pašalinti perteklinių ląstelių, todėl atsiranda žvynelinės pažeidimai.
Taip pat pastebima, kad žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi (pavyzdžiui, dėl tam tikrų būklių ar dažnų infekcijų), žvynelinės rizika gali būti didesnė.
Kas gali sukelti žvynelinės paūmėjimą?
Žvynelinės eiga dažnai būna banguojanti: ramybės periodus gali keisti paūmėjimai. Ne visiems žmonėms suveikia tie patys veiksniai, tačiau medicinos praktikoje dažniausiai minimi šie galimi paūmėjimo „trigeriai“:
- odos pažeidimai (įbrėžimai, įpjovimai, nudegimai, vabzdžių įkandimai);
- infekcijos;
- stresas;
- šaltas oras ir temperatūros svyravimai;
- rūkymas;
- gausus alkoholio vartojimas;
- tam tikri vaistai (pavyzdžiui, kai kurie kraujospūdį veikiantys vaistai, ličio preparatai, jodo junginiai);
- saulės poveikis (kai kuriems žmonėms būklė gali lengvėti, kitiems – paūmėti, ypač nudegus).
Kartais žmonės sieja paūmėjimus su alergijomis ar konkrečiais maisto produktais, tačiau tokios sąsajos dažniau remiasi asmenine patirtimi ir ne visada turi tvirtą mokslinį pagrindą.
Kodėl bėrimai atsiranda naujose vietose?
Paūmėjimo metu žvynelinė gali pasireikšti naujose kūno vietose. Vienas žinomas reiškinys – bėrimų atsiradimas ten, kur oda buvo sudirginta ar traumuota. Todėl odos tausojimas, švelni kasdienė priežiūra ir dėmesys įbrėžimams ar žaizdelėms gali būti svarbūs valdant ligos eigą.
Esmė
Žvynelinė nėra užkrečiama ir neplinta nuo žmogaus žmogui. Tai autoimuninė, su paveldimumu siejama liga, kuriai pasireikšti dažniausiai reikia genetinio polinkio ir papildomų aplinkos ar gyvenimo būdo veiksnių. Net jei šeimoje yra sergančiųjų, tai dar nereiškia, kad žvynelinė būtinai išsivystys – rizika gali būti didesnė, tačiau baigtį lemia kelių veiksnių derinys.











