Balinto sindromas yra reta neurologinė liga, kuri trikdo žmogaus gebėjimą apdoroti regimąją, erdvinę informaciją ir tiksliai valdyti judesius. Ši būklė smarkiai apsunkina kasdienę veiklą, pavyzdžiui, įrankių paėmimą, skaitymą ar net orientavimąsi aplinkoje.
Balinto sindromo esmė
Pagrindinė Balinto sindromo priežastis – pažeista smegenų dalis, vadinama parietaliniu (momeniniu) skilčiu. Šis smegenų regionas atsakingas už vaizdinės informacijos analizavimą, judesių koordinavimą ir kūno padėties suvokimą aplinkoje.
Pažeidus parietalinę skiltį, sutrinka gebėjimas pastebėti objektus, nustatyti jų padėtį ir derinti savo veiksmus su tuo, ką matome. Dėl to paprasčiausi veiksmai kasdien tampa iššūkiu.
Ligos simptomai
- Oculomotorinė apraksija: žmogui sunku valingai nukreipti žvilgsnį į konkretų objektą, kartais neįmanoma perkelti akių nuo vieno objekto prie kito.
- Optinė ataksija: sunku tiksliai paimti ranka matomą daiktą – ranka gali pataikyti į šalia esančią vietą, o paprasti veiksmai, kaip vaikščiojimas aplink kliūtis, tampa komplikuoti.
- Simultagnozija: vietoje visumos žmogus mato tik pavienius objektus. Pavyzdžiui, žiūrėdamas į gėlyną, jis atpažins vieną gėlę, bet nematys viso gėlių lauko. Sunku pastebėti aplink judančius daiktus.
Balinto sindromo priežastys
Dažniausiai ši būklė vystosi po parietalinės skilties pažeidimo. Priežasčių, pažeidžiančių šį smegenų regioną, gali būti daug:
- Insultas
- Smegenų auglys
- Galvos trauma
- Deguonies trūkumas
- Infekcinės ligos
- Kontaktas su toksinais, pavyzdžiui, anglies monoksidu
Kai kuriais atvejais pažeidimai apima ir pakaušio (oksipitalinę) skiltį be parietalinės.
Sindromas gali pasireikšti ir kartu su kitomis neurologinėmis ligomis, tokiomis kaip Alzheimerio liga, toksioplazmozė, kortikobazalinė degeneracija, Kreutzfeldo-Jakobo liga, tam tikros virusinės infekcijos, metastazavę smegenų navikai, užpakalinis kortikalinis atrofija ar kitos retos neurologinės būklės.
Galimos komplikacijos
Balinto sindromo simptomai stipriai riboja kasdienį savarankiškumą. Nors pati liga nėra pavojinga gyvybei, tačiau žmonės gali patirti nesaugumą, lengvai susižeisti, jiems tampa sudėtinga savarankiškai apsipirkti, gaminti maistą ar net susitvarkyti asmeninę higieną.
Sunkesnėmis ligos formomis kyla rizika, kad žmogui prireiks nuolatinės priežiūros – pvz., valgant ar vaikštant. Tokias veiklas kaip vairavimas tenka visiškai nutraukti dėl didelės nelaimingų atsitikimų tikimybės.
Kaip nustatomas Balinto sindromas?
Pirmiausia dažniausiai atliekamas akių ištyrimas – jį atlieka akių gydytojas. Jei įtariamas sindromas, diagnozę gali patvirtinti neurologas atlikęs išsamesnius neurologinius tyrimus. Diagnozei tikslinti skiriami smegenų vaizdinimo tyrimai – magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT), kurie padeda identifikuoti pažeidimus parietalinėje srityje.
Gydymo galimybės
Balinto sindromui nėra sukurto visiško gydymo, tačiau galima padėti ligoniui geriau prisitaikyti prie naujų kasdienių iššūkių. Gydymas visų pirma priklauso nuo pagrindinės sindromo priežasties:
- Vaistai neurologinėms ligoms valdyti, antibiotikai, jei priežastis – infekcija
- Chirurginės operacijos, kai reikia šalinti naviką ar sumažinti patinimą po deguonies trūkumo
- Spindulinė terapija, jei naviko pašalinti chirurginiu būdu nepavyksta
Be šių priemonių, reabilitacija užima itin svarbią vietą. Fizinė ir ergoterapija padeda susigrąžinti kai kuriuos prarastus judesius ir pagerinti savarankiškumą.
Taip pat daug dėmesio skiriama neuropsichologinei reabilitacijai – tai padeda iš naujo išmokti tam tikras kasdienes užduotis, gerina emocinę savijautą, ugdo prisitaikymą prie aplinkos bei sustiprina pažintinę funkciją.
Ar įmanoma išvengti Balinto sindromo?
Nepavyks apsisaugoti nuo visų Balinto sindromo priežasčių, tačiau kai kuriuos rizikos veiksnius sumažinti įmanoma. Tinkama profilaktika gali sumažinti insulto riziką:
- Valdykite lėtines ligas: aukštą kraujospūdį, padidėjusį cholesterolį, diabetą
- Rinkitės subalansuotą mitybą
- Judėkite reguliariai
- Meskite rūkyti
Taip pat rekomenduojama naudoti apsaugines priemones (pavyzdžiui, šalmą) užsiimant veiklomis, rizikingomis fizinėms galvos traumoms.
Ligos prognozė
Ligai nustačius, prognozė priklauso nuo pirminės priežasties ir gydymo sėkmės. Jei sindromą sukėlė, pavyzdžiui, infekcija ar insultas, ir liga diagnozuojama anksti, tikimybė pagerėti yra didesnė.
Tuo tarpu esant progresuojančioms neurologinėms ligoms, pavyzdžiui, kortikobazalinei degeneracijai ar užpakaliniam kortikaliniam atrofu, ilgalaikė ligos eiga gali išlikti sunkesnė. Vertinant kiekvieną atvejį individualiai, specialistas padės numatyti realias perspektyvas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją, jei pajutote regos pakitimus ar pastebite, kad sunku orientuotis erdvėje ir atlikti įprastus judesius, ypač jei anksčiau patyrėte galvos traumą arba insultą.
Klausimai gydytojui
- Kokia galėjo būti šių simptomų priežastis?
- Kokį gydymo būdą rekomenduotumėte?
- Kaip saugiai organizuoti kasdienę veiklą turint šią diagnozę?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
