Gerybinis fascikuliacijų sindromas – tai būklė, kai žmogus patiria dažnus raumenų trūkčiojimus, nesant jokios rimtos pagrindinės sveikatos problemos. Šie trūkčiojimai nėra skausmingi, juos dažniausiai lydi tik lengvas diskomfortas arba jie tiesiog tampa erzinančiu reiškiniu kasdienybėje. Nors trumpalaikiai raumenų virptelėjimai būdingi daugeliui, sergantieji šiuo sindromu su tuo susiduria nuolatos, net kelis mėnesius ar metus iš eilės.
Kas yra gerybinis fascikuliacijų sindromas?
Gerybinis fascikuliacijų sindromas reiškia, kad dažnas raumenų trūkčiojimas kyla be jokios kitos ligos priežasties. Tokie spontaniški raumenų susitraukimai trunka nuo kelių sekundžių iki valandų ir paprastai neturi rimto poveikio sveikatai. Jie dažnai matomi plika akimi ir nėra lydimi skausmo ar raumenų silpnumo.
Kaip atskirti nuo kitų ligų?
Ypač svarbu atskirti gerybinį fascikuliacijų sindromą nuo kitų, daug rimtesnių būklių, pavyzdžiui, šoninės amiotrofinės sklerozės (ALS). ALS paveikia nervus, valdančius raumenų judesius. ALS atveju, be trūkčiojimų, pasireiškia raumenų silpnumas, skausmingi mėšlungiai, prasideda raumenų nykimas, tampa sudėtinga kalbėti, kvėpuoti ar ryti. Šios ligos simptomai laikui bėgant blogėja ir gali būti pavojingi gyvybei.
Tuo tarpu sergant gerybiniu fascinuliacijų sindromu, žmogų vargina tik trūkčiojantys raumenys, jų funkcijos išlieka normalios. Dažniausiai trūkčioja vienas konkretus raumuo – pavyzdžiui, blauzdos, šlaunis, voko ar išorinis nosies raumuo, rankos arba plaštakos. Retais atvejais ilgainiui gali atsirasti mėšlungiai, vadinama mėšlungio-fascikuliacijų sindromu.
Kas dažniausiai susiduria su šiuo sindromu?
Gerybinis fascikuliacijų sindromas gali pasireikšti bet kuriam žmogui, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties. Tačiau, nors pavieniai raumenų trūkčiojimai yra labai dažni – juos patiria apie 70% žmonių per savo gyvenimą – pati ši būklė, kai šis simptomas nuolatinis, užfiksuojama retai.
Gerybinio fascikuliacijų sindromo simptomai
Dažniausias požymis – tai nuolat pasikartojantys, nevalingi raumenų trūkčiojimai. Jie labiausiai išryškėja, kai raumuo ilsisi, o ne aktyviai juda. Tokie trūkčiojimai gali pasireikšti bet kurioje kūno dalyje, bet dažniausiai jie pastebimi:
- Blauzdose
- Šlaunyse
- Vokuose
- Nosyje
- Rankose
- Plaštakose
Kai kuriems žmonėms šiuos trūkčiojimus lydi ir stipresni raumenų mėšlungiai (mėšlungio-fascikuliacijų sindromas).
Kodėl atsiranda gerybinis fascikuliacijų sindromas?
Raumenų trūkčiojimai prasideda, kai periferinis nervas tampa hiperaktyvus ir siunčia signalus į raumenį, net jei to nereikia. Nors pagrindinė tiksli šio sindromo priežastis nėra žinoma, pastebėta, kad įtakos gali turėti:
- Stresas ir nerimas
- Miego trūkumas
- Per ilgas ar intensyvus fizinis krūvis
- Kofeino ar alkoholio vartojimas
- Praeityje persirgtos virusinės ligos
- Skydliaukės veiklos pakilimas
- Nuolatinė įtampa
Kaip nustatoma ši diagnozė?
Norint nustatyti šį sindromą, dažnai prireikia neurologo konsultacijos. Gydytojas įvertina simptomus ir atlieka pagrindinius tyrimus, kurie paprastai apima:
- Neurologinį ištyrimą
- Elektromiografiją (EMG), kuri parodo raumenų veiklą
- Kraujo tyrimus (pvz., skydliaukės hormonų, kalcio lygio įvertinimą)
- Galvos ir stuburo vaizdinius tyrimus
Diagnozė nustatoma tada, kai visiškas tyrimų rezultatai rodo normą, o simptomų nepaaiškina jokia kita neurologinė liga.
Kaip gydomas gerybinis fascikuliacijų sindromas?
Specifinio gydymo šiam sindromui nėra – raumenų trūkčiojimai nėra žalingi ir dažniausiai išnyksta patys. Vis dėlto, tam tikri pakeitimai kasdienėje rutinoje gali sumažinti simptomų pasireiškimą:
- Vengti didelio streso ir pervargimo
- Riboti kofeino ar alkoholio vartojimą
- Stengtis kokybiškai išsimiegoti
- Vengti ypač intensyvių fizinių apkrovų
Kai kuriais atvejais gali būti naudingi tam tikri medikamentai, pavyzdžiui, B grupės vitaminai, kraujagysles plečiantys vaistai arba kalcio kanalų blokatoriai. Tačiau mokslinėje literatūroje jų veiksmingumas kol kas įrodytas menkai.
Verta žinoti, kad nerimas dėl raumenų trūkčiojimų gali tik dar labiau sustiprinti simptomus, todėl esant įtampos ar baimės jausmui patariama apie tai pasikalbėti su gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu.
Ar galima apsisaugoti nuo šio sindromo?
Nėra aišku, kodėl vieniems žmonėms išsivysto ši būklė, o kitus ji aplenkia. Šiuo metu nėra žinomo būdo, kaip ją visiškai išvengti ar užkirsti jai kelią.
Kada vertėtų kreiptis į gydytoją?
Jeigu raumenų trūkčiojimai vargina nuolat arba prie jų prisideda raumenų silpnumas ir kiti simptomai, būtina pasitarti su gydytoju. Net ir diagnozavus gerybinį fascikuliacijų sindromą, rekomenduojama reguliariai pasitikrinti sveikatą, kad laiku pastebėtumėte galimus pokyčius.
Aptarus su gydytoju verta užduoti klausimus:
- Kokia galėtų būti mano simptomų priežastis?
- Ar man yra rizika susirgti ALS ar kitomis neurologinėmis ligomis?
- Kokius simptomus turėčiau sekti ir apie ką pranešti gydytojui?
- Ką galiu padaryti, kad sumažinčiau ar visai pašalinčiau raumenų trūkčiojimus?
- Kaip dažnai rekomenduojama pasitikrinti?
Gerybinis fascikuliacijų sindromas dažniausiai nesukelia rimtų sveikatos problemų ir ilgainiui simptomai gali išnykti visai. Tačiau jeigu juntate papildomų nusiskundimų, svarbu nedelsti ir pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu.
