Gerybiniai navikai dažnai išgąsdina vos išgirdus šią diagnozę, tačiau jie reikšmingai skiriasi nuo piktybinių auglių. Tai ne vėžinės, bet normalių kūno ląstelių pokyčio rezultatas, kai jos ima daugintis greičiau ir gyventi ilgiau nei turėtų. Tokios ląstelės kaupiasi ir formuoja mazgelius ar darinius, kuriuos gydytojas gali vadinti gerybiniu naviku, dariniu ar neoplazija.
Kas yra gerybiniai navikai
Gerybinis navikas – tai darinys, kurio ląstelės dauginasi per intensyviai, bet neplinta į kitas organizmo vietas ir nekelia tokio pavojaus kaip vėžys. Jų augimas paprastai lėtas, o ribos – aiškiai atskirtos. Nors gerybiniai navikai dažnai nesukelia jokių juntamų simptomų ir retai sukelia pavojingas komplikacijas, didesni augliai gali spausti aplinkinius organus ar audinius. Tokiais atvejais gydytojas gali siūlyti chirurginį pašalinimą.
Kaip skiriasi gerybiniai ir piktybiniai navikai
Nors gerybiniai navikai pasižymi padidėjusiu ląstelių dauginimusi ir augimu, jie nepasiekia pavojingo piktybinių auglių lygio. Skirtingai nei vėžys, jie nesugebės prasiskverbti ar išplisti į kitus organus. Tačiau tam tikri gerybiniai dariniai – kaip kai kurios gaubtinės žarnos polipų formos – ilgainiui gali tapti piktybiniais, todėl įprasta jų profilaktikai šalinti, pastebėjus per patikrą.
Gerybinių navikų rūšys
Dėl unikalaus ląstelių susitelkimo gerybiniai navikai gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Jų pavadinimai paprastai priklauso nuo to, iš kurio audinio jie vystosi:
- Adenomos – prasideda epitelio audiniuose, dengiančiuose organus ar liaukas. Dažnai auga lėtai ir primena mažus grybus su koteliu.
- Chondromos – formuojasi kremzlėse, saugančiose sąnarius ir kaulus.
- Fibromos arba fibroidai – tai darinių grupė, kylanti iš sausgyslių bei raiščių skaidulinio audinio, galinti atsirasti bet kurioje vietoje.
- Hamartomos – dažniausiai aptinkami plaučiuose, būdingi šio organo gerybiniams augliams.
- Hemangiomos – auga iš kraujagyslių, matomos kaip rausvi arba violetiniai iškilimai odoje.
- Lipomos – minkšti riebalinio audinio dariniai, dažniausiai pasitaikantys po oda.
- Limfangiomos – dažniau pasitaiko vaikams. Susidaro limfinėje sistemoje, dažnai matomos kaip skysčiu užpildytos pūslelės ant odos ar gleivinėse, ypač burnoje, nosyje, vokuose.
- Meningiomos – vystosi galvos smegenų dangaluose, gali spausti smegenis ar nugaros smegenis. Nors dažniausiai būna nepiktybinės, retais atvejais išauga tiek, kad kelia pavojų.
- Miomos – susiformuoja iš lygiųjų raumenų ir dažniausiai aptinkamos gimdoje arba virškinimo sistemos organuose.
- Neuromos – dariniai nervų audiniuose. Priklauso keli pogrupiai, įskaitant švanomas, neurofibromas ir ganglioneuromas.
- Osteomos – susidaro kauluose. Prie šios grupės priskiriamos ir kitos kaulų gerybinės atmainos, kaip chondroblastoma ar enchondroma.
- Odos dariniai – egzistuoja daugybė rūšių, tokių kaip raudonieji apgamai, seborėjinės keratozės, dermatofibromos, riebalinės liaukos hiperplazija ar odos papilomos.
Gerybinių navikų simptomai
Kokie požymiai pasireiškia, priklauso nuo to, kurioje vietoje organizme vystosi auglys:
- Kraujavimas – gimdos fibromos gali sukelti kraujavimą.
- Odos pokyčiai – tam tikros odos gerybinės atmainos pasireiškia įvairiai, nuo smulkių raudonų taškelių iki iškilusių mazgelių ar sustorėjusios odos darinių ant kotelio.
- Sunku kvėpuoti – jei chondromos ar hamartomos pažeidžia kvėpavimo takus, gali kilti dusulys.
- Galvos skausmai ir svaigulys – meningiomos dažnai sukelia šiuos simptomus.
- Apetito stoka ar svorio kritimas – jei lipoma ar fibroma spaudžia skrandį, gali sumažėti apetitas.
- Skausmas – kaulų gerybiniai nevarikai dažnai sukelia nuolatinį, stiprėjantį skausmą.
Gerybinių navikų priežastys
Nors tiksliai nežinoma, kodėl kai kurios ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis, kai kurie gerybiniai navikai susiformuoja dar prenataliniu laikotarpiu. Pavyzdžiui, limfangioma gali išsivystyti, jei vaisiaus limfinė sistema sutrinka. Lipomos kartais susijusios su paveldimumu – dažniau pasireiškia tiems, kurių giminaičiai taip pat turėjo tokių darinių.
Gerybinių navikų diagnostika
Norėdamas nustatyti gerybinį naviką, gydytojas pirmiausia klausia apie jūsų simptomus ir atlieka apžiūrą, ieškodamas neįprastų darinukų ar guzelių. Diagnostikai dažniausiai taikomi:
- Biopsija – paimama nedidelė audinio dalis ir mikroskopiškai išnagrinėjama laboratorijoje.
- Vaizdiniai tyrimai – kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba ultragarsas padeda aiškiai įvertinti, kaip darinys atrodo kūno viduje.
- Rentgenas – dažniausiai naudojamas, norint ištirti kaulus ar aptikti juose navikus.
Gerybinių navikų gydymas
Kaip bus gydomas navikas, priklauso nuo jo tipo, dydžio, vietos ir ar sukelia simptomus. Jei gerybinis darinys nekinta ir netrukdo kasdienybei, dažnai pasirenkama stebėjimo taktika, kai periodiškai atliekamos apžiūros ir stebima, ar nėra pakitimų.
- Medikamentai gali būti skiriami simptomams palengvinti, pavyzdžiui, mažinti skausmą ar tinimą.
- Chirurginis šalinimas rekomenduojamas, jei auglys spaudžia organus, sukelia diskomfortą ar auga.
Perspektyvos ir gyvenimas su gerybiniu naviku
Dauguma gerybinių navikų didėja labai lėtai ir dažnu atveju nereikalauja gydymo. Visgi svarbu periodiškai lankytis pas gydytoją, kad būtų galima laiku pastebėti naujus pokyčius ar rizikos veiksnius. Reguliarios apžiūros padeda įvertinti bendrą sveikatos būklę ir stebėti naviko situaciją.
Kada reikia kreiptis į gydytoją
Nors gerybiniai navikai paprastai nesukelia didesnių bėdų, svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius kūno pokyčius. Jei pastebėjote žinomą darinį, kuris staiga ima augti, kinta jo forma ar jis tampa skausmingas, nedelkdami apie tai informuokite savo gydytoją.
Kuo skiriasi cista nuo gerybinio naviko
Nors išoriškai kai kurie gerybiniai dariniai gali priminti cistas, jie esminiai skiriasi. Cista yra skysčiu užpildytas maišelis, kai tuo tarpu gerybinis navikas – tai tankus ląstelių darinys ar audinio masė.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
