Beriuliozė – tai lėtinė plaučių liga, kurią sukelia ilgalaikis berilio dulkių arba garų įkvėpimas. Šis metalas dažnai naudojamas įvairiose pramonės šakose, todėl su juo susiduria daug gamybos darbuotojų. Ne visi, kurie buvo veikiami beriliu, suserga – simptomai pasireiškia tik tiems, kuriems išsivysto alerginė reakcija, vadinama berilio jautrumu.
Beriulis ir jo svarba pramonėje
Beriulis – lengvas, gerai šilumą ir elektrą praleidžiantis, nemagnetinis metalas. Dėl šių savybių jis pritaikomas automobilių, elektronikos, kompiuterių, golfo lazdų bei įvairios elektros įrangos gamyboje.
Beriuliozės formos
Yra dvi pagrindinės ligos formos:
- Lėtinė beriuliozė (LBD) – dažniausia ir pavojingiausia, prasideda, kai žmogaus imuninė sistema tampa jautri beriliui. Ligos simptomai ir pažeidimai gali išsivystyti net praėjus daugeliui metų po paskutinio kontakto su beriliu.
- Ūminė beriuliozė – šiais laikais reta, nes modernios darbo saugos priemonės stipriai sumažino pavojingų berilio koncentracijų pasitaikymą ore. Ligos eiga labai greita, bet šiuo metu pasitaiko itin retai.
Be plaučių pažeidimo, dirbant su beriliu gali išsivystyti odos uždegimas (kontaktinis dermatitas) – atsiranda išbėrimų, kurie signalizuoja apie didelį jautrumo ligai pavojų.
Kaip dažnai pasitaiko ši liga?
Įvairūs tyrimai rodo, kad apie 2–6% jautrių darbuotojų po kontakto su beriliu suserga šia liga. Didžioji dauguma su beriliu dirbančių asmenų niekada nesusirgo nei yra jautrūs beriliui. Svarbiausia rizikos grupė – tie, kurie jautrūs šiam metalui.
Beriuliozės simptomai
Lėtinė beriuliozė vystosi palengva, o ligos požymiai sustiprėja su laiku. Ne visiems simptomai pasireiškia iš karto – pradžioje jie gali būti nežymūs arba visai nepastebimi.
- Pasunkėjęs kvėpavimas, dusulys
- Kosulys
- Lėtinis nuovargis
- Skausmas krūtinėje
- Sumažėjęs apetitas
- Sąnarių skausmas
- Prakaitavimas naktimis
Būdingiausias ligos požymis – uždegiminės reakcijos plaučiuose, kurios ilgainiui virsta randais (granulomomis). Tai silpnina plaučių funkciją ir gali sukelti rimtą kvėpavimo nepakankamumą.
Beriuliozės priežastys
Ligos išsivystymui reikia dviejų veiksnių: kontakto su beriliu ir jautrumo šiam metalui. Paskutinis susijęs su imuninės sistemos reakcija. T-limfocitai „atpažįsta“ berilį kaip svetimkūnį ir pradeda uždegimą. Manoma, kad genetiniai veiksniai taip pat turi įtakos jautrumo išsivystymui.
Dauguma beriliu veiktų žmonių ligos nesusilaukia – būtinas išankstinis jautrumas.
Kas susiduria su didžiausia rizika?
Beriuliozė dažniausiai paveikia žmones, kurie dirba pramonėje ar laboratorijose, kur naudojamas berilis. Didesnės koncentracijos darbo aplinkoje lemia didesnę riziką, tačiau net dirbant minimaliai gali išsivystyti jautrumas ir liga. Svarbu periodiškai pasitikrinti, jei priklausote rizikos grupei.
Ligos simptomai gali pasirodyti net ir po daugelio metų nuo paskutinio kontakto su beriliu. Jautrumą turintiems žmonėms būtina nuolatinė sveikatos priežiūra ir reguliarios patikros.
Beriuliozės komplikacijos
Beriuliozės metu nukenčia tiek plaučiai, tiek širdis – plaučių pakitimai priverčia širdį dirbti sunkiau, dėl to gali vystytis širdies liga ar net širdies nepakankamumas. Dažniausia komplikacija – užsitęsę arba didėjantys simptomai, kurių nepavyksta pilnai pažaboti taikomu gydymu.
Kaip nustatoma ši liga?
Diagnozuojant beriuliozę, svarbiausia atsižvelgti į žmogaus darbo istoriją ir galimą kontaktą su beriliu. Gydytojai išklausys plaučius, ieškos padidėjusių limfmazgių krūtinėje – šie požymiai ryškėja vėlyvose ligos stadijose.
Dažniausi tyrimai:
- Kraujo tyrimas (berilio limfocitų proliferacijos testas), kuris parodo baltųjų kraujo kūnelių reakciją į berilį.
- Krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija – leidžia įvertinti, kiek yra uždegimo ar randų plaučiuose.
- Kvėpavimo testai (pvz., spirometrija), kurie padeda įvertinti plaučių funkciją.
- Bronchoskopija – į kvėpavimo takus įvedamas įtaisas su kamera, leidžiantis apžiūrėti vidaus struktūrą, paimti audinio pavyzdį (biopsiją) ir rasti uždegiminius židinius.
Ligos gydymas ir valdymas
Lėtinės beriuliozės visiškai išgydyti šiuo metu neįmanoma. Gydymo tikslas – maksimaliai sumažinti simptomus ir sulėtinti ligos progresavimą. Dalis pacientų gana greitai pajunta pagerėjimą pradėjus gydymą, kitiems simptomai gali išlikti ar stiprėti ilgą laiką.
Svarbiausi gydymo būdai:
- Imunosupresiniai vaistai, dažniausiai kortikosteroidai (prednizolonas), o taip pat ilgesnio vartojimo vaistai, tokie kaip metotreksatas ar azatioprinas. Jie padeda sumažinti uždegimą, apsaugoti plaučius nuo randėjimo ir suvaldyti simptomus.
- Pagalbinė deguonies terapija, jei atsiranda kvėpavimo nepakankamumas. Yra keletas būdų tiekti deguonį – apie individualiai tinkamiausią sprendžia gydytojas.
- Pulmonologinė reabilitacija, skirta pagerinti kvėpavimo efektyvumą ir bendrai stiprinti plaučius. Ypač naudinga tiems, kurių kvėpavimo funkcija stipriai susilpnėjusi.
- Esant itin sunkiai ligos formai, gali prireikti plaučių persodinimo, tačiau tai pasitaiko retai.
Prevencijos priemonės
Patikimiausias būdas apsisaugoti nuo beriuliozės – tiesiogiai vengti kontakto su berilio dulkelėmis ar garais. Darbdaviai ir darbuotojai turi imtis visų veiksmų sumažinti riziką, taikyti šiuos darbo saugos principus:
- Gera darbo vietos ventiliacija
- Beriulio naudojimo mažinimas, jei galima keisti kitais metalais
- Izoliavimas procesų, kur naudojamas berilis
- Valymas tik specialiais HEPA filtrais aprūpintais siurbliais
- Individualios apsaugos priemonės – respiratoriai, kaukės
Papildomos atsargumo priemonės padeda apsaugoti ir šeimos narius. Dirbdami su beriliu, persirenkite darbo apranga tik darbo vietoje, ją palikite specialiame konteineryje išeidami, prieš išvykdami nusiprauskite, kruopščiai išvalykite darbo batus. Tokiu būdu sumažinama tikimybė parsivežti pavojingas daleles namo.
Genetiniai tyrimai ir polinkis
Tam tikri genetiniai tyrimai gali atskleisti, kas turi didesnę riziką susirgti beriulioze ar tapti jautriais beriliui. Tačiau tokie testai šiuo metu atliekami individualiai, įvertinus kartu su gydytoju ir genetiku.
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Kiek ir kaip sparčiai progresuos lėtinė beriuliozė, iš anksto tiksliai nuspėti neįmanoma. Kai kurie žmonės ilgai gyvena neturėdami jokių simptomų, kiti patiria rimtas kvėpavimo problemas, kurios laikui bėgant stiprėja. Kartais liga diagnozuojama tik išplitusios pažeidimo stadijoje.
Lėtinė beriuliozė gali būti pavojinga gyvybei – sunkus plaučių pažeidimas apkrauna širdį, todėl ilgainiui gali prasidėti širdies nepakankamumas ar net mirtis. Ankstyva diagnostika ir teisingas gydymas sumažina grėsmę sunkioms komplikacijoms, todėl jautriems asmenims labai svarbu reguliariai tikrintis sveikatą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Būtina kuo greičiau pasitarti su gydytoju, jei atsiranda plaučių ligai būdingų simptomų, ypač jei dirbote ar gyvenote šalia berilį naudojančių gamybos procesų.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kokios eigos tikėtis sergant šia liga?
- Kaip apsisaugoti nuo tolimesnio kontakto?
- Ar galiu grįžti į ankstesnes pareigas darbe?
- Ar mano šeimos nariams naudinga tikrintis dėl alergijos beriliui?
- Kokios gydymo galimybės man tinkamiausios?
- Ar šią ligą reikės gydyti ilgai? Ar reikės nuolat vartoti vaistus ar naudoti deguonies terapiją?
Dažnai kyla papildomų klausimų
- Beriuliozė ir lėtinė beriulio liga dažniausiai reiškia tą patį, nes ūmioji forma šiuolaikiniuose procesuose itin reta.
- Beriulis priskiriamas prie kancerogeninių medžiagų, todėl jo poveikis gali padidinti vėžio riziką.
- Dėl natūralios koncentracijos kai kurios daržovės, tokios kaip žirniai, pupos ar kriaušės, gali turėti berilio pėdsakų, tačiau su maistu ligos ar jautrumo rizika nekyla.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
