Doksorubicinas priklauso antraciklinų grupės chemoterapiniams vaistams, kurie taikomi įvairių vėžio rūšių gydymui. Jo poveikis grindžiamas gebėjimu stabdyti arba lėtinti vėžio ląstelių dauginimąsi organizme.
Kaip vartojamas
Doksorubicino tirpalas leidžiamas tik į veną, o šį veiksmą atlieka kvalifikuotas medicinos specialistas. Vaisto dozė parenkama individualiai atsižvelgiant į ligos tipą, bendrą sveikatos būklę, kūno svorį bei organizmo reakciją į gydymą.
Jei preparatas netyčia patektų ant odos, būtina ją nedelsiant ir kruopščiai nuplauti muilu bei vandeniu. Patekus vaistui į akis, rekomenduojama akis praplauti dideliu kiekiu vandens ne mažiau kaip 15 minučių ir kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą.
Slaugant pacientą, kuris gydomas doksorubicinu, bent penkias dienas po terapijos būtina vengti sąlyčio su šlapimu bei kitais kūno skysčiais – patariama naudoti apsaugines priemones, pavyzdžiui, pirštines.
Per gydymą naudinga vartoti daug vėsaus skysčio, nebent gydytojas nurodytų kitaip. Tai padeda vaistui greičiau pasišalinti iš organizmo ir gali mažinti tam tikrų nepageidaujamų reakcijų tikimybę.
Galimi šalutiniai poveikiai
Šis gydymas kartais gali sukelti pykinimą, vėmimą, viduriavimą ar apetito praradimą. Kai kuriais atvejais pykinimas bei vėmimas būna stiprūs – tam palengvinti gydytojas gali paskirti papildomų vaistų. Burnoje ar gerklėje gali atsirasti žaizdelių, todėl patariama vengti karšto maisto ir gėrimų, kruopščiai valyti dantis, nenaudoti alkoholinio burnos skalavimo skysčio ir dažnai skalauti burną vėsiu vandeniu.
Vartojant doksorubiciną, šlapimas, ašaros ir net prakaitas gali įgauti rausvą atspalvį – šis reiškinys dažnai tęsiasi keletą dienų po infuzijos ir nėra pavojingas.
Laikinai gali iškristi plaukai – tai šio vaisto poveikio rezultatas, tačiau pasibaigus gydymui, plaukų augimas atsistato. Kartais pasitaiko ir nagų pokyčių, retai – grybelinės infekcijos nagų srityje.
- Užsitęsęs ar stiprus viduriavimas
- Sunkus ar dažnas nuovargis, dusulys, kūno dalių patinimas arba staigus svorio augimas (tai gali būti širdies darbo sutrikimo požymiai)
- Paraudimas ar tinimas injekcijos vietoje
- Burnos ar gerklės skausmingos žaizdelės
- Sustojusios ar nereguliarios mėnesinės, kraujas ar gleivės išmatose, tamsios išmatos
- Skubus širdies plakimas, svaigulys, sumažėjęs šlapinimasis
- Pakitusi odos spalva, paraudimas, niežėjimas, pūslės ar stiprus saulės nudegimas
- Alerginė reakcija: bėrimas, niežulys ar patinimas (ypač veido, liežuvio ar gerklės), kvėpavimo sunkumai
Šios reakcijos nebūtinai pasireiškia visiems, o kai kurie šalutiniai poveikiai gali būti lengvi ir trumpalaikiai. Tačiau, iškilus bet kokiems naujiems ar stiprėjantiems simptomams, būtina kuo greičiau informuoti gydytoją.
Doksorubicinas gali leisti atsirasti odos reakcijoms tose vietose, kur anksčiau buvo taikyta spindulinė terapija – oda gali parausti, patinti ar net susidaryti pūslelės. Be to, šis preparatas didina jautrumą saulei, tad esant lauke vertėtų naudoti apsauginius drabužius ir kremą nuo saulės, vengti tiesioginių saulės spindulių bei soliariumų.
Vaikams po gydymo gali išsivystyti jautrumas plaučių srityje – tuomet gali atsirasti švokštimas ar kvėpavimo sutrikimai. Pastebėjus tokius požymius, būtina kreiptis į gydytoją.
Įspėjimai
Doksorubicinas visada turi būti leidžiamas tik į veną ir labai lėtai. Šio preparato negalima leisti į raumenis ar po oda, nes patekus vaistui į aplinkinius audinius, jie gali būti stipriai pažeisti – gali atsirasti pūslės, paraudimas, skausmas ar patinimas. Atsiradus tokiems simptomams injekcijos vietoje, būtina nedelsiant informuoti gydytoją.
Gydymas šiuo vaistu gali turėti neigiamą poveikį širdies veiklai. Riziką didina didelė sukaupta vaisto dozė, ankstesnė širdies liga ar kitos rimtos sveikatos būklės. Širdies problemos gali pasireikšti ne tik gydymo metu, bet ir po kelerių metų. Prieš skiriant doksorubiciną ir gydymo metu jūsų širdies būsena bus atidžiai stebima.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
