Staigi oro kaita gali turėti didelę įtaką mūsų fizinei ir emocinei savijautai. Šis reiškinys paliečia ne tik tuos, kurie jautriai reaguoja į klimato pasikeitimus, bet ir daugelį kitų. Tad kaip staigūs oro pokyčiai gali paveikti jūsų kūną ir protą? Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius oro sąlygų pokyčių poveikius ir pateiksime patarimus, kaip jiems pasiruošti.
Kaip staigus oro pokytis veikia mūsų organizmą
Atmosferos slėgio įtaka
Kai atmosferos slėgis staiga kinta, tai gali sukelti įvairius fizinius simptomus. Pavyzdžiui, kartais jaučiamas galvos skausmas, nuovargis ar net sąnarių skausmas. Mokslininkai pastebėjo, kad žmonės su migrena dažnai patiria didesnį poveikį per staigius slėgio pokyčius. Atmosferos slėgio sumažėjimas gali pritraukti skysčius ir sukelti galvos skausmą, lygiai taip pat padidėjęs slėgis gali sukelti diskomfortą.
Temperatūros svyravimai
Staigus temperatūros kritimas arba šoktelėjimas taip pat gali turėti įtakos organizmui. Pavyzdžiui, šaltis gali sukelti kraujagyslių susiaurėjimą, dėl ko pakyla kraujospūdis ir padažnėja širdies ritmas. Be to, greita temperatūros kaita gali susilpninti imuninę sistemą, todėl žmonės tampa labiau pažeidžiami infekcijoms.
Šiluma, priešingai, gali sukelti kūno perkaitimą, potvynius ar net silpnumą. Karštis gali būti ypač pavojingas žmonėms su širdies ir kraujagyslių problemomis. Tad svarbu stebėti savo kūno signalus per ekstremalių temperatūrų pokyčius ir imtis atitinkamų priemonių.
Emocinė reakcija į oro pokyčius
Nuotaikos pokyčiai
Staigūs oro pokyčiai taip pat veikia mūsų emocinę būklę. Mokslininkai teigia, kad pokyčiai dienos šviesos ilgyje, lemputinių ir sudėtinių orų sąlygų jungtyje gali sukelti nuotaikos svyravimus. Šiaurės pusrutulyje rudenį ir žiemą dažnai stebimas sezoninis afektyvus sutrikimas (SAD). Psichologai susieja šį sutrikimą su sumažėjusia dienos šviesa, o tai gali sukelti depresiją ar nuotaikos sumažėjimą.
Stresas ir nemiga
Oro pokyčiai taip pat gali prisidėti prie streso lygio padidėjimo. Oro permainos gali išprovokuoti padidėjusį hormoną kortizolį, kuris yra atsakingas už mūsų organizmo reakciją į stresą. Be to, ypač ilgos lietingos dienos, tamsios naktys gali sutrikdyti normalią miego rutiną, dėl ko atsiranda nemiga ar kitų miego sutrikimų.
Kaip pasiruošti oro pokyčiams ir jų poveikiui
Fizinės sveikatos priežiūra
- Maitinkitės sveikai – taisyklinga mityba gali stiprinti imuninę sistemą ir padėti organizmui prisitaikyti prie staigių pokyčių.
- Sportuokite reguliariai – fizinis aktyvumas skatina kraujotaką ir gerina bendrą savijautą.
- Stebėkite savo organizmo signalus – jei jaučiasi negerai, nebijokite kreiptis į gydytoją.
Psichinės gerovės palaikymas
- Meditacija ir atsipalaidavimo technikos – šios praktikos padeda sumažinti stresą ir padeda geriau susidoroti su nemalonių oro sąlygų poveikiu.
- Socialinis bendravimas – palaikymas iš artimųjų ir draugų gali padėti įveikti melancholiją ar nuotaikos kritimą per blogas oro sąlygas.
- Rūpinimasis savo miego kokybe – išsiugdykite įpročius, kurie padėtų užtikrinti ramų ir gilų miegą.
Mitų paneigimas apie oro pokyčius ir sveikatą
„Įšalimai sukelia peršalimą“
Daugelis tiki, kad perdėtas šaltis sukelia peršalimą, tačiau šis mitas yra klaidinantis. Nors šaltis gali susilpninti apsaugines organizmo jėgas, pats savaime jis nėra peršalimo viruso sukėlėjas – tai lemia virusinės infekcijos.
„Susirgsite iš karto po staigaus oro pokyčio“
Nors staigūs oro pokyčiai gali priversti organizmą adaptuotis, dėl to nesusirgsite tiesioginiu būdu. Svarbiausia yra suprasti, kad tokie pokyčiai gali nutraukti iš anksto suformuotus sveikatos įpročius, todėl verta atsižvelgti į savo asmeninius sveikatos rodiklius.
Atsižvelgiant į oro sąlygų pokyčių poveikį sveikatai, svarbu žinoti, kaip tinkamai ir saugiai jiems pasiruošti. Laikykitės sveiko gyvenimo būdo, rūpinkitės savo kūnu ir protu bei nevengsite aktyvumo. Tai padės jums prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų ir išlikti sveikiems bei laimingiems.
Sveikos mitybos ekspertė ir sertifikuota mitybos specialistė, besispecializuojanti subalansuotos mitybos sprendimuose siekiant sveikatos tikslų, tokių kaip svorio metimas, energijos atstatymas ar geresnė bendra savijauta. Šiuo metu Agnė yra pagrindinė mitybos skilties autorė sveikatingumo platformoje „Sveikatos Rūmai“.
Agnė baigė maisto mokslų ir mitybos bakalauro studijas Vilniaus universitete, o vėliau įgijo magistro laipsnį Londono Karalienės Marijos universitete, kur gilinosi į mitybos planavimą ir metabolizmo valdymą. Studijų metu ji dalyvavo moksliniuose tyrimuose, kurie analizavo, kaip mitybos pokyčiai gali paveikti ilgalaikę sveikatą.
Jos straipsniuose ir rekomendacijose akcentuojamas praktinis ir į žmogų orientuotas požiūris į sveiką mitybą. Agnė tiki, kad sveikas maistas neturi būti sudėtingas ar brangus, todėl ji specializuojasi paprastų, lengvai pritaikomų patarimų dalijimu, kurie padeda siekti ilgalaikių rezultatų.
Agnė yra sukaupusi didelę patirtį dirbdama su žmonėmis, norinčiais koreguoti savo mitybą metant svorį, valant organizmą ar paprasčiausiai stiprinant imunitetą. Jos tikslas – padėti žmonėms atsisakyti kraštutinių dietų ir atrasti tvarų bei malonų mitybos būdą.
Kai ji nerašo straipsnių ar nesupažindina skaitytojų su naujausiais mitybos tyrimais, Agnė mėgsta gilintis į sveikatos ir maisto ryšį, tyrinėti mitybos mitus ir mokytis naujų būdų, kaip maistas gali padėti jaustis geriau kasdien.
