Kaulų čiulpų aspiracija – tai medicininė procedūra, per kurią iš žmogaus kaulų paimamas nedidelis kiekis kaulų čiulpų skysčio. Kaulų čiulpai – tai minkštas, kempinės pavidalo audinys kaulo viduje, atsakingas už kraujo ląstelių gamybą. Atliekant aspiraciją, gydytojas specialiu adata paima skystąją kaulų čiulpų dalį tyrimui.
Procedūros tikslai ir taikymas
Gydytojai šią procedūrą dažnai taiko, kai reikia išsamiau ištirti raudonųjų ar baltųjų kraujo kūnelių, trombocitų būklę ir kiekį, ypač pastebėjus pakitimus kraujo tyrimuose. Kartais kaulų čiulpų aspiracija derinama su kita procedūra – kaulų čiulpų biopsija.
Kaulų čiulpų aspiracija padeda identifikuoti ar patvirtinti įvairias ligas, susijusias su kaulų čiulpais, ir leidžia stebėti gydymo eigą, ypač sergant kraujo vėžiu ar atliekant onkologines procedūras. Taip pat ji naudojama prieš ar po kaulų čiulpų transplantacijos bei vertinant, ar navikas išplitęs iki kaulų.
Aspiracijos ir biopsijos skirtumai
Abu tyrimai yra susiję su kaulų čiulpų mėginio ėmimu, tačiau jų tikslas skiriasi. Aspiracijos metu ištiriamas skysta kaulų čiulpų dalis, o biopsijos metu – kietoji, kaulų čiulpų spongiozinė dalis.
Kokias ligas padeda diagnozuoti?
- Mažakraujystė (anemija)
- Geležies pertekliaus kaupimasis (hemochromatozė)
- Leukemija
- Mielodisplastinis sindromas
- Aplastinė anemija
- Leukopenija (sumažėję baltieji kraujo kūneliai)
- Limfomos formos, įskaitant Hodžkino ir ne Hodžkino
- Mielofibrozė
- Tuberkuliozė
Kam atliekama kaulų čiulpų aspiracija?
Šią procedūrą dažniausiai atlieka patyrę sveikatos priežiūros specialistai, tarp jų – hematologai, onkologai ar specialūs technikai, išmanantys kraujo ligų diagnostiką bei gydymą.
Kaip pasiruošti procedūrai?
Dažnas žmogus gali normaliai valgyti ir gerti prieš aspiraciją. Svarbu gydytojui pranešti apie visus vartojamus vaistus ir papildus, nes gali prireikti laikinai nutraukti kai kurių vaistų vartojimą, pavyzdžiui, kraują skystinančių preparatų.
Kaip vyksta kaulų čiulpų aspiracija?
Paprastai mėginys imamas iš dubens, tiksliau – klubakaulio. Prieš pradžią, pacientui leidžiami anestetikai: vietinė nejautra, o jei reikia – raminamieji vaistai, kad žmogus jaustųsi ramiau, bet būtų sąmoningas.
- Pacientas paguldomas ant šono arba pilvo.
- Sterili adatą įvedama į klubakaulį, dažniausiai apatinėje nugaros dalyje netoli klubo.
- Specialia švirkštu ištraukiamas kaulų čiulpų skystis.
- Adata pašalinama, o punkcijos vieta uždengiama tvarsčiu, kad sumažėtų infekcijos ir kraujavimo rizika.
Kaip jausitės po procedūros?
Po procedūros pacientas tą pačią dieną vyksta namo. Priklausomai nuo to, kokia nejautra taikyta, gali prireikti kiek palaukti, kol praeis vaistų poveikis – namo turi parvežti kitas žmogus. Svarbu, kad punkcijos vieta po tvarsčiu bent 24 valandas liktų švari ir sausa. Gydytojai nurodys, kada tvarstį galėsite nuimti.
Pirmomis dienomis dauguma žmonių jaučia nestiprų skausmą ar maudimą toje vietoje, kur įdūrė adatą. Skausmas gali būti labiau juntamas lenkiantis ar net plisti žemyn koja, taip pat dažnai susidaro nežymus mėlynės ar patinimo židinys apatinėje nugaros ar sėdmenų dalyje.
Aspiracijos privalumai
Toks tyrimas padeda įvertinti, kaip kaulų čiulpai geba pagaminti kraujo ląsteles, o esant vėžinėms ligoms – stebėti gydymo eigą ar ligos stadiją.
Galimos rizikos
Kaulų čiulpų aspiracija laikoma saugia procedūra. Retais atvejais gali pasireikšti:
- Alerginės reakcijos į nuskausminamuosius
- Kraujavimas
- Infekcija
Komplikacijos pasitaiko retai, tačiau jei žmogaus imunitetas nusilpęs dėl kitų ligų (pavyzdžiui, autoimuninių ar imunodeficitinių būklių), rizika gali būti kiek didesnė, nors išlieka nedažna.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Po procedūros būtina nedelsti ir susisiekti su gydytoju, jeigu ima karščiuoti ar pastebite bet kurį iš šių simptomų adatos dūrio zonoje:
- Didelis kraujavimas
- Išskyros iš žaizdos
- Patinimas
- Žymus paraudimas ir karštis dūrio vietoje
Kaip interpretuojami tyrimo rezultatai?
Kaulų čiulpų tyrimai neturi paprasto „teigiamo“ ar „neigiamo“ rezultato. Laboratorijoje ištyrus gautą mėginį, vertinamos kraujo ląstelių sudėtis, ieškoma onkologinių ląstelių ar infekcijos požymių. Esant nukrypimams, gydytojas aptars tolimesnius žingsnius ir gydymo galimybes.
