Krūties cistos – tai gerybiniai, skysčiu užpildyti dariniai, susiformuojantys krūties audinyje dėl įvairių fiziologinių procesų. Dažniausiai jos susidaro, kai užsikemša ir skysčiu prisipildo tuščias pieno latakas. Dauguma cistų būna tokios mažos, kad jų net negalima užčiuopti, tačiau kai kurios gali išaugti iki kelių centimetrų – tai gali sukelti diskomfortą ar net skausmą. Cistos gali atsirasti pavieniui arba grupėmis, vienoje ar abiejose krūtyse.
Kam dažniausiai pasitaiko krūties cistos
Didžiausia tikimybė susidurti su krūties cistomis yra moterims nuo 35 iki 50 metų amžiaus. Rizika ypač padidėja prieš menopauzę, kai dar vyksta reguliarūs mėnesiniai ciklai. Net ir po menopauzės, jei moteris vartoja hormonų terapiją, cistos gali pasirodyti. Tai natūralus krūties audinio gyvavimo ciklo etapas.
Krūties cistų rūšys
- Paprastos cistos – tai visiškai skysčiu užpildyti dariniai su lygiomis sienelėmis, be jokių kietų vietų ar netaisyklingų bruožų. Tokios cistos sudaro apie 90% visų aptinkamų krūties cistų ir yra visiškai nepiktybinės.
- Sudėtingos cistos – šių cistų viduje gali būti ne tik skysčio, bet ir tam tikrų kietų elementų. Kai kuriais atvejais (iki 20 %) nustatomos piktybinės ląstelės, todėl dažnai tokių cistų audinys tiriamas laboratorijoje po biopsijos.
- Komplikuotos cistos – jos dažniausiai pripildytos skysčio, tačiau skystis gali būti drumstas arba pati cista turi nelygius kraštus. Tokius darinius dažnai stebima arba atliekama adatinė biopsija norint tiksliai įvertinti riziką. Tikimybė, kad komplikuota cista yra piktybinė, yra labai nedidelė (mažiau nei 2%).
Taip pat būna mikrocistos – labai smulkios, matomos tik atliekant ultragarsą arba mikroskopu, ir makrocistos – didesnės, lengviau užčiuopiamos ranka.
Kaip dažnai randamos krūties cistos
Krūties cistos – itin dažnas reiškinys. Apie 7 proc. moterų bent kartą gyvenime susiduria su šiuo susirgimu.
Krūties cistos simptomai
Daugelis cistų būna tokios mažos, kad visiškai nepastebimos. Jei cista didesnė, moterys dažnai pajunta:
- Lankstų ar minkštą mazgelį po oda, kuris dažniausiai būna apvalus ir aiškiai atskirtas nuo aplinkinių audinių.
- Nedidelį skausmą ar jautrumą, ypač artėjant mėnesinėms.
- Padidėjusį darinį prieš menstruacijas ir sumažėjusį po jų.
- Mazgelis lengvai juda po oda, ypač jei yra didelis.
Krūties cistos gali būti nuo ryžio grūdo ar žirnio dydžio iki net nedidelio kamuoliuko. Kai kurios moterys pastebi, kad cista apsunksta ar tampa skausminga, kai keičiasi hormonų kiekis ciklo metu. Kai kada pasitaiko spenelio išskyrų ar vietinio skausmo.
Kas lemia krūties cistų atsiradimą
Tiksli cistų susiformavimo priežastis nėra aiški, tačiau manoma, kad tam įtakos turi natūralūs hormonų svyravimai mėnesinio ciklo metu. Dauguma cistų nebesiformuoja po menopauzės, kai sumažėja estrogenų. Krūties audinio senėjimas (involiucija), kai liaukinis audinys traukiasi ir užsilaiko skystis, laikomas natūraliu reiškiniu cistų formavimuisi.
Galimos komplikacijos
Krūties cistos, nors ir nėra pavojingos gyvybei, kai kada gali sukelti papildomų nepatogumų: padidėti, tapti skausmingos, retai – gali užsikrėsti. Tokiu atveju gali prireikti pašalinti skystį adata.
Kaip diagnozuojamos krūties cistos
Dažnai krūties cistos aptinkamos atliekant profilaktinius mamografijos tyrimus. Didesnes cistas moterys gali pastebėti pačios atlikdamos savityrą. Gydymo įstaigoje atliekama apčiuopa tiksliai įvertina darinį, jo dydį ir konsistenciją. Ultragarsinis tyrimas padeda nustatyti, ar darinys užpildytas skysčiu ar sudarytas iš kietų audinių. Esant reikalui, užsakomas mamografinis tyrimas, ypač moterims virš 30 metų amžiaus ar toms, kurioms atėjo laikas kasmetinei patikrai. Priklausomai nuo rizikos faktorių, galimas ir tikslesnis – magnetinio rezonanso – tyrimas.
Adatinė cistos punkcija
Atliekant šį tyrimą, plona adata įvedama į cistą ir ištraukiamas joje esantis skystis. Po ištraukimo cista subliūkšta.
Krūties cistų gydymas
Dažniausiai gydyti nereikia. Paprastos cistos linkusios savaime išnykti be jokios įtakos sveikatai. Jei cista sukelia diskomfortą ar spaudimą, gydytojas gali ištraukti joje susikaupusį skystį. Tačiau skystis gali vėl susikaupti. Nuolatos atsinaujinančioms ar skausmingoms cistoms gali būti rekomenduota operacija.
Komplikuotų ar sudėtingų cistų atveju gydytojai paprastai rekomenduoja dažnesnę stebėseną ir tyrimus, kad laiku būtų pastebėti bet kokie pakitimai.
Ar krūties cistos išnyksta pačios?
Daugelis cistų linkusios regresuoti be gydymo. Labai svarbu stebėti savo krūtis ir pranešti gydytojui apie bet kokius pasikeitimus, taip pat reguliariai atlikti savityrą ir lankytis profilaktinėse apžiūrose.
Ką daryti, jei cista neliečiama ir negydoma?
Jeigu cista nedidelė ir nesukelia jokių simptomų, paprastai pakanka ją stebėti. Atsiradus diskomfortui ar didėjant cistai, siekiant palengvinti simptomus gali būti rekomenduota cistą ištuštinti.
Ar įmanoma išvengti krūties cistų?
Nėra būdo visiškai išvengti krūties cistų susidarymo. Savistaba ir profilaktiniai mamografiniai tyrimai padeda pastebėti visus pasikeitimus. Nereikėtų manyti, kad atsiradęs mazgelis – „tik cista“, visada geriausia pasitarti su gydytoju ir įsitikinti, kad nėra kitų rimtesnių priežasčių.
Krūties cistos: prognozė ir galimos rizikos
Didžioji dauguma krūties cistų nėra piktybinės. Paprasta cista praktiškai visada gerybinė, o sudėtingos ar komplikuotos cistos taip pat labai retai būna susijusios su vėžiu (mažiau nei 2 % atvejų). Kompleksinių cistų rizika šiek tiek didesnė (apie 14–23 %), todėl tokiais atvejais reikalinga atidesnė stebėsena ir, jei reikia, papildomi tyrimai.
Vertėtų žinoti, kad pačios cistos neturi jokios įtakos krūties vėžio rizikai ir negali pavirsti į piktybinį naviką.
Kaip elgtis, jei nustatoma krūties cista
Dauguma krūties cistų nekelia grėsmės ir moterims nesukelia ilgalaikių problemų. Visgi, jei pastebėjote naują mazgelį, reikėtų pasirodyti gydytojui – taip galėsite būti tikros dėl šio darinio pobūdžio ir ramiai stebėti savo sveikatą ateityje.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Kokia yra krūties cistos rūšis – paprasta, komplikuota ar kompleksinė?
- Ar reikalinga cistą punktuoti, atlikti biopsiją ar šalinti operaciniu būdu?
- Ar prireiks dažnesnių mamogramos ar ultragarsinių tyrimų?
- Ar tikslinga tęsti vartojamą hormonų terapiją?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
