Šis vaistų derinys apima dvi veikliąsias medžiagas: naprokseną ir difenhidraminą. Jis dažniausiai vartojamas suaugusiųjų, kurie skundžiasi miego sutrikimais dėl lengvų ar vidutinio stiprumo skausmų, pavyzdžiui, galvos, raumenų arba sąnarių skausmo.
Pagrindinės paskirtys
Naproksenas priklauso nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) grupei, kurie padeda sumažinti nedidelius skausmus ir uždegiminius procesus, atsirandančius sergant tokiomis būklėmis kaip migrenos, raumenų skausmai, dantų skausmas, mėnesinių spazmai ar artritas. Veikdamas jis slopina tam tikras organizmo medžiagas, sukeliančias uždegimą, todėl mažėja skausmas, patinimas bei karščiavimas.
Difenhidraminas yra antihistamininis preparatas, vartojamas šiame derinyje siekiant sumažinti įtampą, palengvinti užmigimą bei pagerinti miego kokybę. Šis komponentas ypač tinka, jei dėl skausmo nesiseka užmigti.
Kaip vartoti
Vaistą rekomenduojama vartoti taip, kaip nurodyta ant pakuotės arba pagal gydytojo paskyrimą. Įprasta dozė – dvi tabletės vakare, prieš einant miegoti, užgeriant pilnu stikline vandens. Svarbu neviršyti rekomenduojamos dozės ir nevartoti šio vaisto ilgiau, negu nurodyta.
Išgėrus tabletes bent 10 minučių patariama neatsigulti – taip sumažinama rizika dirginti stemplę. Jeigu vaistas sudirgina skrandį, galima jį vartoti su nedideliu kiekiu maisto, pieno arba kartu su rūgštingumą mažinančiomis priemonėmis.
Nevartokite šio vaisto, jei negalite skirti bent 7–8 valandų poilsiui; kitu atveju galite jausti mieguistumą ar sumenkusią dėmesio koncentraciją dienos metu.
Jeigu simptomai išlieka ilgiau nei dvi savaites arba kyla įtarimų dėl rimtesnės sveikatos problemos, būtina pasitarti su gydytoju.
Galimi šalutiniai poveikiai
Dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai yra mieguistumas, galvos svaigimas, skrandžio diskomfortas, pykinimas arba laikinas neryškus matymas. Dauguma žmonių šį vaistą toleruoja gana gerai, tačiau kai kuriems gali pasireikšti stipresni ar retesni reiškiniai.
Kai kuriais atvejais gali pakilti kraujospūdis, todėl rekomenduojama jį reguliariai stebėti ir pranešti gydytojui, jei jis reikšmingai padidėja.
- Nedažni ir rimtesni šalutiniai reiškiniai: greitas kraujosruvų ar kraujavimo atsiradimas, sunkumai ryjant, klausos pokyčiai (pavyzdžiui, ūžesys ausyse), nuotaikos ar elgesio pokyčiai, sumažėjęs šlapimo kiekis, neįprastas kojų tinimas ar nuovargis, greitas svorio padidėjimas.
- Reti, tačiau galimi labai rimti poveikiai: traukuliai, stiprus pilvo ar skrandžio skausmas, patamsėjęs šlapimas, dėmėtas arba gelsvas odos atspalvis, ilgai nepraeinantis vėmimas ar apetito stoka.
- Kai kuriems žmonėms gali išsivystyti stipri alerginė reakcija – pasireiškia dusuliu, stipria odos reakcija, tinimu (ypač veide, liežuvyje, gerklėje), niežuliu ar galvos svaigimu. Tokiu atveju reikia nedelsiant nutraukti vaisto vartojimą ir kreiptis į gydytoją.
Pateiktas šalutinių poveikių sąrašas nėra galutinis. Pastebėjus neįprastų reiškinių, būtina pranešti sveikatos priežiūros specialistui.
Perspėjimai ir atsargumo priemonės
Naudojant nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, tokius kaip naproksenas, retais atvejais gali padidėti širdies infarkto ar insulto rizika. Toks poveikis gali pasireikšti įvairiu vartojimo laikotarpiu, tačiau rizika didėja ilgai vartojant arba esant papildomiems rizikos veiksniams (amžius, širdies ligos, rūkymas, padidėjęs kraujospūdis ar diabetas).
Nevartokite naprokseno, jei neseniai atlikta šuntavimo operacija širdyje. Be to, šis vaistas gali išprovokuoti rimtą virškinamojo trakto kraujavimą ar opas be iš anksto įspėjančių simptomų – ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
Nedelsdami nutraukite vaisto vartojimą ir kreipkitės į gydytoją, jei pajuntate nuolatinį stiprų pilvo skausmą, juodą ar tamsią išmatą, kraujo priemaišas vėmime, skausmus krūtinėje, stiprų prakaitavimą, staiga ištikusią silpnumo ar paralyžiaus būseną vienoje kūno pusėje, staigų kalbos sutrikimą ar kvėpavimo sunkumus.
Visais atvejais prieš pradėdami vartoti šį ar bet kurį kitą vaistą, pasitarkite su gydytoju, ypač jei anksčiau sirgote lėtinėmis ligomis arba vartojate kitus medikamentus.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
