Bulimija nervosa – tai viena rimčiausių valgymo sutrikimų formų, kuriai būdingas nekontroliuojamas didelių maisto kiekių vartojimas per trumpą laiką, po kurio seka sąmoningas bandymas atsikratyti suvalgyto maisto įvairiais būdais. Dažniausiai tai – vėmimas, vidurius laisvinančių ar kitų preparatų vartojimas, taip pat varginantis fizinis aktyvumas ar alkanavimas.
Bulimijos rūšys
Pagrindinės bulimijos formos išskiriamos pagal tai, kaip žmogus bando sumažinti svorio augimą arba pašalinti suvalgytą maistą:
- Valomoji (purging) bulimija. Šiuo atveju dažniausiai pasitelkiamas vėmimas, vidurius laisvinantys, diuretikai, klizmos ar kiti vaistai, norint pašalinti maistą iš organizmo.
- Nevalomoji (nonpurging) bulimija. Svoris bandomas kontroliuoti labai intensyviai mankštinantis ar visiškai nevalgant, net jei tai trukdo kasdieniam gyvenimui ir daro žalą sveikatai.
Bulimijos simptomai
Šis sutrikimas kiekvienam pasireiškia skirtingai, tačiau yra keletas dažniausių požymių, pagal kuriuos galima įtarti bulimiją:
- Staigus didelio kiekio maisto suvartojimas (dažni persivalgymo priepuoliai)
- Bandymas pašalinti suvalgytą maistą (vėmimas, vidurius laisvinantys vaistai ar kitos priemonės)
- Intensyvi baimė priaugti svorio, pasiryžimas bet kokiomis priemonėmis jį numesti
- Valgymo kontrolės jausmo praradimas
- Žema savivertė, prastas savęs vertinimas
- Kaltės jausmas ar gėda po valgymo
- Emocijų svyravimai: depresija, nerimas, stiprūs nuotaikų pokyčiai ar priklausomybės
- Galvos svaigimas ar alpulys
- Vidurių užkietėjimas
- Menstruacijų sutrikimai
- Raumenų silpnumas
- Paraudusios akys
- Patinęs veidas (vadinamieji „žandai kaip voverės“)
Verta pabrėžti, kad bulimija ne visuomet pasireiškia stipriu persivalgymu. Kartais net nedidelis maisto kiekis gali sukelti norą jį pašalinti, o kiekvienam žmogui tai pasireiškia savaip.
Kas sukelia bulimiją?
Šio sutrikimo kilmė yra sudėtinga – tiksli priežastis nėra žinoma. Visgi manoma, kad bulimijos atsiradimą lemia genetiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Žiniasklaida ir visuomenės požiūris į kūno įvaizdį gali daryti didelę įtaką savivertei ir skatinti norą atitikti tam tikrus standartus. Sunkūs išgyvenimai, stresas ar jausmas, kad prarandi gyvenimo kontrolę, taip pat gali būti reikšmingi rizikos veiksniai.
Rizikos veiksniai
Bulimija gali paveikti bet kokio amžiaus ir lyties asmenis, tačiau yra žmonių, kuriems rizika susirgti didesnė. Didesnį pavojų kelia:
- Paauglystės ar ankstyvos jaunystės amžius
- Šeimos nariai, sirgę valgymo sutrikimais
- Nustatytos psichikos sveikatos problemos, pavyzdžiui, depresija ar nerimas
- Moteriška lytis
Pasekmės sveikatai
Pažeidimai dėl bulimijos gali būti sunkūs ir pavojingi gyvybei, jei sutrikimas negydomas. Galimos komplikacijos:
- Sutrikęs širdies ritmas
- Skrandžio ir žarnyno pažeidimai
- Dantų ėduonis, emalio nusidėvėjimas ar net dantų praradimas
- Stemplės uždegimai ar plyšimai
- Lėtinė rūgštinė refliuksas (GERL)
- Širdies nepakankamumas
- Dirgliosios žarnos sindromas
- Padidėjusi savižudybės grėsmė
- Mitybos nepakankamumas ir dehidratacija
- Patinę žandai
- Skrandžio ar gerklės žaizdos
- 2 tipo cukrinis diabetas
Laiku pradėtas gydymas padeda išvengti daugumos sveikatos komplikacijų ir užkerta kelią ilgalaikėms pasekmėms.
Kaip nustatoma bulimija?
Siekdamas diagnozuoti bulimiją, gydytojas pirmiausia įvertina fizinę būklę, išanalizuoja medicininę istoriją ir simptomus. Labai svarbu sąžiningai papasakoti apie savo valgymo įpročius, nors pokalbio metu galite jaustis nejaukiai. Kuo atviriau pasidalinsite, tuo lengviau specialistui padėti rasti tinkamą pagalbą.
Diagnozės metu dažnai užduodami klausimai apie:
- Dažnus persivalgymo epizodus
- Valgymo kontrolės stoką
- Bandymus pašalinti suvalgytą maistą
- Persivalgymo dažnį (ar tai kartojasi bent kartą per savaitę, tris mėnesius iš eilės?)
- Kiek jūsų svoris ar kūno sudėjimas veikia savęs vertinimą
Nėra specialių testų vien tik bulimijai nustatyti, tačiau gali būti atliekami tyrimai siekiant įvertinti bendrą jūsų sveikatos būklę. Dažniausiai skiriami:
- Kraujo tyrimai
- Širdies tyrimas elektrokardiograma (EKG)
- Inkstų funkcijos patikra
- Šlapimo tyrimas
Bulimijos gydymas
Norint įveikti bulimiją dažnai reikalingas kompleksinis požiūris. Dažniausiai taikomi gydymo metodai gali būti:
- Psichoterapija. Ypač veiksminga kognityvinė elgesio terapija, kurios metu kartu su specialistu mokomasi atpažinti žalingus mąstymo modelius, juos keisti sveikesniais ir valdyti elgseną.
- Mitybos specialisto konsultacijos. Dietologai padeda formuoti sveikus santykius su maistu ir kurti subalansuotą mitybą.
- Vaistai. Kai kuriais atvejais taikomi antidepresantai – ypač selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai. Jie gali padėti sumažinti persivalgymo ir vėmimo epizodus, taip pat pagerinti emocinę būklę.
- Palaikymo grupės. Dalyvavimas grupėse, kurios remia žmones, turinčius valgymo sutrikimų, suteikia emocinį palaikymą ir motyvaciją sveikti.
Kiekvieno žmogaus poreikiai individualūs, todėl kartais reikia išbandyti skirtingus metodus ir ieškoti to, kas veikia geriausiai.
Kada būtina kreiptis į specialistus?
Jei valgymas arba santykis su maistu kelia įtampą ar trukdo įprastam gyvenimui, svarbu pasikalbėti su gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu.
Nedelsiant kreiptis pagalbos reikėtų, jei staiga pasireiškia šie požymiai:
- Skausmas krūtinėje
- Smarkus svaigimas
- Nusilpimas ar nualpimas
- Širdies ritmo sutrikimai
- Dusulys
- Labai stiprus gerklės skausmas
Bulimijos eiga ir pasveikimas
Pasveikti nuo bulimijos įmanoma, tačiau procesas reikalauja laiko ir pastangų. Gydytojai sudaro individualų gydymo planą, padeda iškelti realius tikslus ir palaiko kelionėje į sveikimą. Reikėtų žinoti, jog atkryčiai pasitaiko – tai nėra nesėkmė, o dalis sveikimo kelio. Nusivilti neverta: svarbiausia ieškoti pagalbos ir pasitikėti savo specialistais, kurie padės koreguoti gydymą prireikus.
Negydoma bulimija gali sukelti pavojingas, net gyvybei grėsmę keliančias komplikacijas, todėl visada svarbu nedelsti ir ieškoti pagalbos.
Gyvenimas su bulimija – kaip tai jaučiasi?
Kiekvieno patirtis su bulimija labai skiriasi, tačiau dažni jausmai – baimė eiti valgyti viešumoje, nenoras matyti savęs veidrodyje, įsitikinimas, kad vienintelis kontroliuojamas dalykas gyvenime – galimybė kurį laiką nevalgyti ar išvalyti organizmą nuo suvalgyto maisto.
- Susirūpinimas valgant viešoje vietoje – bijoma persivalgyti ar nepajėgti laiku naudotis tualetu.
- Bėgimas nuo savo atvaizdo.
- Kaltės jausmas po valgymo ir stiprus noras „pataisyti padėtį“ savižalos būdu.
- Persivalgymo metu maistas gali tapti savotiška paguoda, tačiau valgoma taip skubiai, jog nespėjama pajusti skonio.
Jei tokios mintys ar pojūčiai jums pažįstami, verta kreiptis pagalbos. Specialistai padės atkurti pagarbų santykį su maistu ir savimi, stiprinti pasitikėjimą savimi bei formuoti sveikesnį požiūrį į kūną ir gyvenimą.
