Įgimtas hipotirozė – tai būklė, kai naujagimio organizmas nuo pat gimimo nesugeba pagaminti pakankamai skydliaukės hormonų. Dažniausiai dėl to kalta nepakankamai išsivysčiusi arba netinkamai veikianti skydliaukė. Hormonų trūkumas gali sukelti rimtų pasekmių, todėl ankstyva diagnostika yra labai svarbi.
Įgimto hipotirozės dažnis ir svarba
Ši liga pasitaiko maždaug 1 iš 3 000–4 000 naujagimių, o mergaitės ja suserga maždaug du kartus dažniau nei berniukai. Dėl didelės ligos reikšmės kūdikiams visame pasaulyje įvestas privalomas skydliaukės funkcijos tikrinimas atliekant kraujo tyrimą. Tai leidžia kuo anksčiau nustatyti problemą ir pradėti reikiamą gydymą.
Kuo pavojingas įgimtas hipotirozė?
Laiku nepastebėjus ir nepradėjus gydyti, hipotirozė gali lemti vaiko vystymosi atsilikimą ir intelekto sutrikimų atsiradimą. Tai laikoma viena dažniausių išvengiamų protinio neįgalumo priežasčių. Dėl to reguliari patikra naujagimiams yra itin svarbi. Dažniausiai vaikams su šia diagnoze prireikia skydliaukės hormonų pakaitinės terapijos visam gyvenimui, tačiau kai kuriais atvejais sutrikimas būna laikinas ir išnyksta savaime per kelis pirmuosius mėnesius.
Įgimto hipotirozės simptomai
Dažnai pirmieji požymiai mažiems kūdikiams būna labai neryškūs, todėl tėvai gali jų nepastebėti. Simptomai gali varijuoti priklausomai nuo vaiko amžiaus.
Pirmieji įspėjamieji požymiai kūdikiams
- Vidurių užkietėjimas
- Silpnas raumenų tonusas
- Sunkumai maitinant kūdikį
- Ilgai trunkantis gelta
- Lėtumas, vangumas, mieguistumas
- Užkimęs, silpnas verksmas
- Žema kūno temperatūra
Ilgainiui susiformuojantys simptomai
- Paburkimas pilvo srityje
- Mažakraujystė
- Lėtas širdies plakimas
- Stori, šiurkštūs plaukai
- Sausa ir šalta oda
- Padidėjusi skydliaukė (gūžys)
- Žemas kraujospūdis
- Padidėjusi liežuvio apimtis
- Paburkusios akys
Įgimto hipotirozės priežastys
Pagrindinė šios ligos kilmės priežastis yra pakitimai, susiję su skydliaukės vystymusi (vadinama skydliaukės disgeneze). Gali pasitaikyti keli variantai:
- Neteisinga skydliaukės padėtis organizme
- Visiškas skydliaukės nebuvimas
- Nepakankamai išsivysčiusi skydliaukė
Gerokai rečiau hipotirozę lemia genetinės mutacijos, jodo trūkumas mamos nėštumo metu, tam tikrų vaistų vartojimas nėštumo metu (pvz., ličio ar skydliaukę slopinančių medikamentų), ar ankstesnis radioaktyviojo jodo gydymas.
Įgimto hipotirozės komplikacijos
Negydomi vaikai gali susidurti su keliomis problemomis:
- Mažakraujyste
- Lėtesniu vystymusi
- Klausos sutrikimais
- Širdies veiklos nepakankamumu
- Intelekto raidą stabdančiomis problemomis
- Regėjimo sutrikimais
Kaip nustatoma įgimtas hipotirozė?
Daugelyje pasaulio šalių visi naujagimiai pirmosiomis gyvenimo dienomis tikrinami dėl skydliaukės veiklos sutrikimų. Kraujyje matuojamas TSH (skydliaukę stimuliuojančio hormono) ir T4 (tiroksino) kiekis. Jei šie rodikliai būna pakitę, atliekami ir papildomi tyrimai, tokie kaip echoskopija arba speciali skydliaukės skenograma, kad diagnozė būtų tiksliai patvirtinta ar atmesta kitos ligos.
Gydymo galimybės ir eiga
Skydliaukės hormonų trūkumą dažniausiai kompensuoja pakaitinė hormonų terapija. Dažniausiai skiriama levotiroksino – tai sintetinis hormonas, pagal sudėtį atitinkantis tiroksiną (T4). Vaistas tiekiamas tabletėmis, tad jas reikia susmulkinti ir sumaišyti su motinos pienu, mišinuku ar vandeniu. Gydytojas endokrinologas patars, kaip teisingai dozuoti vaistus ir ar verta vengti tam tikrų mišinukų (pavyzdžiui, pagamintų iš sojos baltymo), kurie gali trukdyti įsisavinti hormoną.
Vaikams labai svarbu pradėti gydymą kuo anksčiau, pirmaisiais gyvenimo mėnesiais – tai padės išvengti negrįžtamų vystymosi ar intelekto pažeidimų. Įprasta, kad vaiko hormonų kiekiai kraujyje tikrinami reguliariai: iki 6 mėnesių – kas 1–2 mėnesius, vėliau kas 2–3 mėnesius.
Daugumai vaikų vaistus tenka vartoti visą gyvenimą, tačiau kai kuriems gydymas gali būti tik laikinas – tai priklauso nuo sutrikimo priežasties ir gydytojo rekomendacijų.
Prevencija ir rizikos mažinimas
Nors daugeliu atvejų ligą nulemia genetika, kai kuriose situacijose pavojų galima sumažinti. Nėštumo metu svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų, pasitikrinti jodo kiekį organizme bei koreguoti vartojamus vaistus – taip sumažės rizika susilaukti kūdikio su skydliaukės veiklos sutrikimu.
Gyvenimo prognozė ir kasdienybė
Tinkamai gydant nuo pat pradžių, vaikų su įgimta hipotiroze gyvenimo trukmė ir kokybė nesiskiria nuo sveikų bendraamžių. Suaugę jie gali rinktis bet kokią profesiją, kurti šeimą ir gyventi visavertį gyvenimą. Vienintelis ilgalaikis skirtumas – būtinybė vartoti skydliaukės hormonus kasdien.
Kada kreiptis į gydytoją?
Vaiko gydymą ir stebėjimą nuolat prižiūri gydytojas endokrinologas. Visgi, jei vaikas pradėjęs vartoti vaistus, vėl ima justi simptomus, svarbu apie tai pranešti gydytojui – gali prireikti keisti vaisto dozę.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kas nulėmė mano vaiko būklę?
- Ar tai laikinas, ar visam gyvenimui liksiantis sutrikimas?
- Ar reikės visada vartoti vaistus?
- Kaip nustatysite tinkamą medikamento dozę?
- Kaip teisingai duoti vaistus vaikui?
- Ką daryti, jei praleistas vaistų vartojimas?
- Kaip dažnai reikės tikrintis skydliaukės hormonus?
