COVID-19 – tai infekcinė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia SARS-CoV-2 virusas, priklausantis koronavirusų šeimai. Nuo lengvų peršalimą primenančių simptomų iki sunkių, net gyvybei pavojingų būklių – ligos eiga gali būti labai skirtinga.
Kaip plinta COVID-19
SARS-CoV-2 virusas perduodamas oro lašeliniu būdu – per kosulį, čiaudulį ar kalbą. Virusas taip pat gali patekti per kontaktą su virusu užkrėstais daiktais ar paviršiais, pasiekdamas nosies, burnos ar akių gleivinę. Net ir žmonės, nejaučiantys jokių simptomų, gali platinti virusą aplinkiniams.
Iš kur atsirado šis virusas?
Paprastai koronavirusai sukelia tik lengvus peršalimo simptomus. Tačiau 2019 metais atrastas SARS-CoV-2 koronavirusas sukėlė daug sunkesnes sveikatos problemas nei iki tol žinomi šios šeimos virusai. Pasaulyje šimtai tūkstančių žmonių kasdien pateko į ligonines ir milijonai neteko gyvybės. Nuo pandemijos pradžios virusas keitėsi – atsirado alfa, beta, gama, delta, o vėliau ir omikron atmainos. Dėl mokslininkų darbo buvo sukurti gydymo metodai bei vakcinos, kurie sumažino sunkios ligos atvejų skaičių. Tačiau pandemija nesibaigė – virusas vis dar gali sukelti rimtų sveikatos problemų ir net mirtį.
COVID-19 simptomai
- Padidėjusi kūno temperatūra
- Skausminga ar perštinti gerklė
- Galvos skausmas
- Nuovargis, bendras silpnumas
- Raumenų skausmai
- Drebėjimas ar šalčio krėtimas
- Užgulta ar varvanti nosis
- Kosulys
- Praplėsti kvėpavimą, dusulys
- Uoslės ar skonio pojūčių pakitimai arba jų netekimas
- Sunkumas susikaupti ar „rūkas galvoje“
- Virškinimo sistemos sutrikimai, tokie kaip viduriavimas, pykinimas ar vėmimas
Dalis žmonių jokių simptomų nesijaučia, tačiau vis dar gali būti užkrečiami kitiems.
Kas padidina riziką sunkiai sirgti?
Yra daugybė veiksnių, kurie gali lemti sunkesnę COVID-19 ligos eigą. Didesnė rizika kyla:
- Vyresniems nei 65 metų asmenims
- Nėščiosioms
- Šiuo metu rūkantiems ar anksčiau rūkiusiems
- Persirgusiems organų ar kamieninių ląstelių persodinimu
Taip pat rizika didesnė sergantiems:
- Kraujo ligomis, pvz., pjautuvo formos ląstelių liga ar talasemija
- Vėžiu
- Smegenų kraujotakos ligomis (pvz., insultu)
- Lėtiniais kvėpavimo, širdies, inkstų ar kepenų sutrikimais
- Įgimtomis ligomis, tokiomis kaip cerebrinis paralyžius ar Dauno sindromas
- Cukriniu diabetu (pirmo ar antro tipo)
- Imuninės sistemos pažeidimais ar nusilpusia imunine sistema
- Psichikos sveikatos ligomis
- Neurologiniais sutrikimais, pavyzdžiui, dementija ar Alzheimerio liga
- Nutukimu
- Priklausomybe nuo alkoholio, opioidų ar kitų medžiagų
- Tuberkulioze
Kokios galimos COVID-19 komplikacijos?
- Plaučių uždegimas (pneumonija)
- Aštri kvėpavimo distreso būsena
- Kraujo krešulių susidarymas – plaučių embolija ar giliųjų venų trombozė
- Širdies raumens uždegimas
- Staigus širdies sustojimas
- Vaikų multisisteminio uždegimo sindromas (MIS-C)
- Ilgalaikės liekamosios COVID pasekmės (Long COVID), kai simptomai išlieka mėnesiais ar net metais po persirgimo
Kaip nustatoma COVID-19?
Norint patvirtinti COVID-19 diagnozę, atliekamas nosies ar nosiaryklės tepinėlio tyrimas, kuris vėliau tiriamas molekuliniais metodais (pvz., PGR). Asmenys taip pat gali naudoti greituosius antigeno testus namuose.
COVID-19 gydymo principai
Pagrindinis gydymo tikslas – sumažinti komplikacijų riziką ir padėti greičiau pasveikti. Antivirusiniai vaistai, tokie kaip nirmatrelviras/ritonaviras, remdesiviras ar molnupiraviras, dažniausiai skiriami ligos pradžioje, per pirmąsias penkias dienas, kad palengvintų simptomus bei sumažintų sunkaus ar užsitęsusio COVID-19 riziką.
Jei ligos eiga sunki ir reikalinga hospitalizacija, gydymas gali būti papildomas monokloniniais antikūnais, deguonies terapija, kortikosteroidais ar net plaučių ventiliacijos aparatu.
Kiek laiko žmogus užkrečiamas?
Žmogus gali platinti virusą jau likus kelioms dienoms iki simptomų atsiradimo ir išlieka užkrečiamas maždaug nuo aštuonių iki dešimties dienų nuo pirmųjų simptomų.
Pasveikimas ir simptomų trukmė
Dauguma žmonių nuo tokių simptomų, kaip sloga, kosulys ar gerklės skausmas, pasveiksta per dvi savaites. Vis dėlto silpnumas, kvėpavimo sunkumai ar kiti požymiai kai kuriems gali tęstis šešias ar net daugiau savaičių po ligos pradžios.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei jaučiate COVID-19 simptomus, rekomenduojama nedelsti ir pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu – ypač jeigu priklausote rizikos grupei ar simptomai užsitęsė. Simptomams trunkant ilgiau nei keturias savaites, būtina gauti profesionalią konsultaciją.
Kada reikalinga neatidėliotina medicinos pagalba?
- Sunkus kvėpavimo pasunkėjimas
- Skausmas krūtinėje
- Stiprus kojų skausmas ar karštis (galimi trombozės požymiai)
- Melsva ar pilkšva oda, lūpos ar nagai
- Didelis sumišimas ar sąmonės sutrikimai
Kaip galima apsisaugoti nuo COVID-19?
Geriausia apsauga nuo COVID-19 – laiku gauti naujausią vakciną. Ji ne tik sumažina užsikrėtimo tikimybę, bet ir gerokai apsaugo nuo sunkios ligos ar ilgalaikių pasekmių. Riziką taip pat padeda mažinti dažnas rankų plovimas, kaukių dėvėjimas per padidėjusį sergamumą ir ligos simptomų atveju vengimas kontaktų su kitais žmonėmis.
Asmenims su silpna imunine sistema gydytojas gali pasiūlyti papildomą apsaugą naudojant monokloninį antikūną pemivibartą (skiriama į veną profilaktikai prieš kontaktą su virusu).
Ligos eiga ir prognozė
Kiekvieno žmogaus patirtis – unikali. Vieniems pasireiškia tik lengvi, savaime praeinantys simptomai, o kitiems gali prireikti intensyvios gydomosios pagalbos ligoninėje. Kai kuriems pacientams, atrodo, ligos eiga gerėja, tačiau vėliau sveikata staiga smarkiai pablogėja. Pastebėjus sunkius simptomus reikia nedelsti ir kreiptis pagalbos.
Ar galima palengvinti simptomus namuose?
Lengvesnių simptomų palengvinimui galima naudoti nereceptinius vaistus nuo karščiavimo ar skausmo – jie gali padėti lengviau jaustis, tačiau pačios infekcijos neišgydo. Prieš pradedant gydyti COVID-19 sergančius vaikus, visuomet rekomenduojama gydytojo konsultacija dėl vaistų saugumo.
Kaip ilgai reikia izoliuotis?
Izoliacija reikalinga tol, kol atitinkami du kriterijai: praėjo penkios dienos nuo simptomų pradžios ir jie pastebimai gerėja bei bent 24 valandas nebuvo temperatūros be karščiavimą mažinančių vaistų.
