COVID-19 dažnai paveikia plaučius – ši infekcija gali sukelti stiprių pokyčių kvėpavimo sistemoje. Plaučių pažeidimai pasireiškia tiek ūmiu laikotarpiu, kai liga įsisiautėja ir prireikia gydymo dėl uždegimo ar plaučių uždegimo, tiek ir vėliau – kartais net tada, kai atrodo, jog virusas jau įveiktas. Tokiais atvejais žmonės dažnai skundžiasi dusuliu, nuovargiu, o vieniems simptomai išlieka, kitiems laikui bėgant dar stiprėja.
- 1.COVID-19 sukeliamų plaučių pažeidimų ypatumai
- 2.Plaučių pažeidimo rizikos veiksniai
- 3.COVID-19 plaučių pažeidimo požymiai
- 4.Kaip vyksta plaučių pažeidimas sergant COVID-19?
- 5.Kokios galimos komplikacijos?
- 6.Kaip nustatomi plaučių pažeidimai po COVID-19?
- 7.Plaučių pažeidimų gydymo galimybės
- 8.Prevencinės priemonės
- 9.Ligos eiga ir prognozė
- 10.Kada kreiptis į gydytoją?
- 11.Kada reikalinga skubi medicinos pagalba?
- 12.Ką verta aptarti su medikais?
COVID-19 sukeliamų plaučių pažeidimų ypatumai
Plaučių pažeidimai dažnai pasitaiko po sunkių kvėpavimo takų ligų, tačiau COVID-19 buvo išskirtinis – sveikatos apsaugos specialistai pastebėjo, kad ši infekcija daugeliui pacientų greitai sukelia rimtą būklę. Tam tikri viruso variantai, pavyzdžiui, Omicron, dažniau pažeidžia viršutinius kvėpavimo takus, tačiau jie vis tiek gali pridaryti žalos plaučiams ir sukelti sunkių komplikacijų.
Plaučių pažeidimo rizikos veiksniai
Kai kurie žmonės turi didesnę riziką susirgti sunkia COVID-19 forma bei patirti plaučių pažeidimų. Į rizikos grupę paprastai patenka:
- Vyresni nei 65 metų asmenys
- Nėščios moterys
- Asmenys, kurie rūko arba rūkė praeityje
- Organų ar kamieninių ląstelių transplantacijos recipientai
- Neskiepyti asmenys
- Žmonės, kurių imunitetas nusilpęs dėl vėžio, vaistų, ŽIV ar kitų priežasčių
Papildomai, riziką didina tam tikros lėtinės ligos: vėžys, širdies, plaučių (pvz., astma, LOPL, cistinė fibrozė) ar inkstų pažeidimai, diabetas, įgimtos būklės (pvz., cerebrinis paralyžius ar Dauno sindromas), psichikos sveikatos sutrikimai, nutukimas ir priklausomybės.
COVID-19 plaučių pažeidimo požymiai
Kai COVID-19 sukelia plaučių pažaidą, gali atsirasti šie simptomai:
- Dusulys arba kvėpavimo pasunkėjimas
- Didelis nuovargis, silpnumas
- Karščiavimas
- Mėlyna ar pilkšva odos, lūpų, nagų spalva (cianozė)
- Greitas, sunkus kvėpavimas
- Skausmas krūtinėje arba spaudimo pojūtis
Ilgalaikiai plaučių pažeidimai po COVID-19 infekcijos ne visada sukelia aiškių simptomų, tačiau žmogus gali pradėti dažniau dusti, greičiau pavargti, o kai kurie simptomai su laiku gali stiprėti.
Kaip vyksta plaučių pažeidimas sergant COVID-19?
Šio viruso sukelta infekcija kartais išprovokuoja pernelyg stiprią imuninę reakciją. Imuninės ląstelės ima kovoti su infekcija, į plaučius priteka daug uždegiminių medžiagų, dėl ko vystosi uždegimas. Jei uždegimas užvaldytas, sveikieji audiniai gali būti pažeisti.
Smulkių plaučių pūslelių (alveolių) sienelės silpnėja ir gali pasidaryti pralaidžios skysčiui, todėl sumažėja deguonies patekimas į kraują bei audinius. Uždegimui užsitęsus gali formuotis plaučių mazgeliai ar net randai (fibrozė), kurie išlieka ilgai arba net visam laikui.
Panašaus pobūdžio pažeidimų gali kilti ir nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, tačiau COVID-19 ypatingas tuo, kad dažniau sukelia sunkių komplikacijų – imuniteto „audros“ (citokinų audra) ir imuninės sistemos naudojimas pakenkti pačius plaučius.
Kokios galimos komplikacijos?
COVID-19 ar kitų kvėpavimo ligų sukelti uždegimai gali komplikuotis:
- Plaučių uždegimu – infekcija užpildo alveoles skysčiu arba pūliais
- Ūminiu kvėpavimo distreso sindromu (ARDS) – didelė dalis alveolių užsipildo skysčiu, todėl labai sumažėja deguonies pasisavinimas
- Plaučių mazgeliais
- Plaučių fibrozė (randėjimas) – kai kurie randai laikui bėgant progresuoja
- Ilgai besitęsiančiais simptomais (ilgasis COVID-as)
Kaip nustatomi plaučių pažeidimai po COVID-19?
Norint išsiaiškinti, ar COVID-19 pažeidė plaučius, gydytojas gali pasitelkti įvairius tyrimus – tiek vaizdinimo, tiek kvėpavimo takų apžiūros arba laboratorinius. Papildomai dažnai ieškoma ir kitų infekcijų požymių.
Kokie tyrimai dažniausiai daromi?
- PGR testas arba nosiaryklės tepinėlis COVID-19 ir kitoms virusinėms infekcijoms nustatyti
- Pulsoksimetrija – deguonies kiekio matavimas kraujyje, užmaunant daviklį ant piršto
- Krūtinės ląstos rentgenograma arba kompiuterinė tomografija, padedanti įvertinti plaučius
- Kraujo tyrimai – infekcijų ir bendros organizmo būklės patikrinimui
- Skreplių tyrimas – surenkami ir tiriami skrepliai dėl infekcijų
- Pleuros skysčio mėginys – adata paimamas skystis iš aplink plaučius
- Arterinio kraujo dujų testas, vertinantis, kaip efektyviai plaučiai perduoda deguonį
- Bronchoskopija – į kvėpavimo takus įvedamas lankstus aparatas, leidžiantis apžiūrėti plaučius, paimti audinio arba skysčio mėginius
Plaučių pažeidimų gydymo galimybės
Kai plaučiai jau paveikti, galimybės atstatyti pradinę jų būklę yra ribotos, tačiau gydytojai gali padėti užtikrinti pakankamą deguonies tiekimą ir atsistatyti po ligos. Jeigu COVID-19 išprovokuoja plaučių uždegimą ar ARDS, taikomi šie gydymo būdai:
- Pagalba deguonimi (papildoma deguonies tiekimo sistema per nosinę kaniulę ar kaukę)
- Lašinamas skysčių tiekimas (veninis infuzijų gydymas)
- Dirbtinė plaučių ventiliacija (jei pacientas nebegali kvėpuoti savarankiškai)
- Speciali poza gulint ant pilvo, siekiant pagerinti plaučių ventiliaciją
- Ekstrakorporinė membraninė oksigenacija (ECMO) stipresniais atvejais, kai pagrindinės funkcijos sutrinka – tai laikinas širdies ir plaučių darbo pavaduotojas
- Skysčių šalinimas iš plaučių, jei jų ten prisikaupia (kateteriu arba chirurginiu būdu)
Taip pat gydytojai gali paskirti vaistų, padedančių įveikti infekciją:
- Antivirusinius vaistus – tam tikri vaistai stabdo viruso dauginimąsi
- Kortikosteroidus ir kitus priešuždegiminius preparatus, mažinančius plaučių tinimą
- Monokloninius antikūnus – tam tikros medžiagos padeda kontroliuoti ar sumažinti uždegimą
- Antibiotikus, jei nustatoma papildoma bakterinė infekcija
Ypatingai sunkiais ir progresuojančiais atvejais, kai plaučių pažeidimai ilgainiui neatsistato, gali būti taikomas net plaučių persodinimas. Yra ir vaistų, kurie lėtina plaučių fibrozės vystymąsi.
Prevencinės priemonės
Svarbiausia apsaugos priemonė – stengtis išvengti pačios infekcijos arba jos sunkios eigos. Rekomenduojama:
- Skiepytis nuo COVID-19 (bei kitų infekcijų, pavyzdžiui, gripo)
- Nustoti rūkyti ir vengti pasyvaus rūkymo
- Laikytis rankų higienos (dažnai plauti rankas muilu arba dezinfekuoti, ypač po tualeto ar prieš valgant)
- Vengti artimo kontakto su sergančiais ir nesidalinti asmeniniais daiktais
- Kruopščiai gydyti ir kontroliuoti visas esamas lėtines ligas
Jeigu visgi susergama, pradėjus vartoti antivirusinius vaistus per pirmąsias penkias dienas, galima sumažinti sunkių komplikacijų riziką.
Ligos eiga ir prognozė
Jei dėl COVID-19 išsivysto plaučių uždegimas ar ARDS, žmogui gali prireikti ligoninės priežiūros ir kvėpavimo funkcijos palaikymo, kol organizmas įveikia virusą. Kai kuriais atvejais po infekcijos išlieka plaučių fibrozė (randėjimas), kuri gali būti ilgalaikė arba net nesunaikinama. Retais atvejais pažeidimai progresuoja net tada, kai kiti simptomai praeina.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei nustatytas COVID-19, verta anksti pasitarti su gydytoju dėl galimo antivirusinio gydymo – jis veiksmingiausias per pirmąsias ligos dienas.
Jeigu lieka dusulys, nuovargis ar kiti simptomai, vertėtų kreiptis į specialistą – kai kuriose įstaigose veikia ir ilgojo COVID klinikos, kur teikiama specializuota pagalba.
Kada reikalinga skubi medicinos pagalba?
- Užklupus stipriam dusuliui ar kvėpavimo pasunkėjimui
- Atsiradus sumišimui
- Nebegalint pabusti arba nuolat norint miegoti
- Pastebėjus mėlyną odos, lūpų ar nagų atspalvį
Ką verta aptarti su medikais?
- Kokie gydymo būdai man tinkami?
- Ar liga gali praeiti be papildomų priemonių?
- Kaip geriau pasirūpinti savo sveikata sveikstant?
