Alkūnės lūžis – tai sužalojimas, kai lūžta alkūnės galas. Tokia trauma dažniausiai kyla dėl staigaus smūgio į alkūnę, nukritus ant ištiestos rankos arba stipriai užsigavus krentant tiesiai ant alkūnės.
Alkūnės lūžio tipai
Alkūnės srityje galimi keli pagrindiniai lūžio tipai. Jie dažniausiai skirstomi taip:
- Olekrono lūžis. Tai lūžta pati alkūnės viršūnė (olekronas) – dalis dilbio kaulo, vadinamo alkūnkauliu. Olekronas itin pažeidžiamas, nes šioje vietoje nėra raumenų ar kitų audinių, apsaugančių kaulą.
- Stipinkaulio galvutės lūžis. Šis kaulas jungia dilbį su žastu. Dažnai tokį lūžį patiria žmogus, bandydamas atsiremti ir sušvelninti kritimo smūgį. Tuomet stipinkaulio galvutė spaudžiama į žastikaulį, o dėl to įvyksta lūžis.
- Distalinio žastikaulio lūžis. Ši kaulo dalis yra tarp peties ir alkūnės. Nors tokių lūžių pasitaiko rečiau, jie galimi, jei krentama ant sulenktos alkūnės arba patiriama stipri trauma.
Kaip dažnai pasitaiko alkūnės lūžiai?
Alkūnės lūžiai nėra retas reiškinys, ypač vaikams. Maždaug dešimtadalis visų kaulų lūžių vaikystėje tenka būtent šiai kūno vietai.
Alkūnės lūžio priežastys
Pagrindinė šio tipo sužalojimo priežastis – netikėta trauma. Lietuvoje dažniausiai alkūnės lūžta nukritus (pavyzdžiui, nuo dviračio ar žaidimų metu), taip pat sportuojant ar patyrus avariją. Dažnai žmogus instinktyviai siekia ranka sustabdyti kritimą ir atramos smūgis tenka būtent alkūnei.
Alkūnės lūžio simptomai
- Patinimas užpakalinėje alkūnės dalyje.
- Skausmas sukant dilbį ar judinant ranką.
- Pamėlynavimas apie alkūnę ar dilbį.
- Alkūnės sustingimas, sunku ištiesti ar sulenkti ranką.
- Rankos ar pirštų silpnumas, tirpimas.
- Padidėjęs jautrumas lietimui.
- Pojūtis, kad alkūnė gali „iššokti“ iš vietos.
Dalis lūžių iškart pakeičia alkūnės formą – ji atrodo deformuota, tarsi „išnirusi“. Tačiau kiti lūžiai gali būti ir be matomų pokyčių. Be to, gana dažnai pirmas požymis – aštrus skausmas ir šiek tiek vėliau atsirandantis tinimas, mėlynės ar spaudžiant jaučiamas jautrumas.
Kaip nustatomas alkūnės lūžis?
Konsultacijos metu gydytojas išklausys jūsų nusiskundimų, apžiūrės ir apčiuops ranką, atkreips dėmesį į jautrias vietas. Taip pat svarbu patikrinti, ar nesužeistos odos ar kraujotakos – todėl gydytojas gali apžiūrėti, ar nėra įpjovimų, ir patikrinti pulsą rieše.
Be to, dažnai vertinamas rankos judesių diapazonas. Kad tiksliai įvertintų pažeidimo pobūdį, gydytojas paskiria papildomus tyrimus.
Tyrimai, reikalingi diagnozei
- Rentgeno nuotraukos – leidžia aiškiai pamatyti lūžį ir įvertinti jo pobūdį.
- Kompiuterinė tomografija (KT) dažnai reikalinga sudėtingesniems atvejams.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir raumenų bei skeleto ultragarsas padeda išsamiau suprasti, kiek pažeisti kaulai ar aplinkiniai audiniai.
Alkūnės lūžio gydymas
Kokį gydymo būdą pasirinkti, priklauso nuo lūžio sudėtingumo:
- Konservatyvus gydymas. Jei kaulo dalys liko savo vietoje, dažniausiai užtenka sugipsuoti ar įtvartu imobilizuoti ranką. Tokie lūžiai vadinami nenuokrypiais.
- Chirurginis gydymas. Kai lūžio dalys pajudėjo, susiformavo nuokrypis, dažnai tenka atlikti operaciją. Jos metu kaulai atstatomi į normalią padėtį ir specialiu tvirtinimu (adatėlėmis, plokštelėmis ar varžtais) užfiksuojami.
Ar visada reikia gipso?
Ne visais atvejais būtinas tradicinis gipsas. Kai kurie žmonės gydomi įtvarais arba rankos diržu, jei to pakanka stabilizuoti alkūnę. Gydytojas parinks jums tinkamiausią metodą, atsižvelgdamas į lūžio pobūdį.
Alkūnės lūžių gydymas vaikams
Vaikų kaulai dar auga, todėl ypač svarbu kuo greičiau pradėti gydymą, kad kaulai sugytų taisyklingai. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo lūžio tipo: dažnai pakanka įtvarto, bet kartais reikia ir operacijos, kad išvengtų ilgalaikių pasekmių ar netaisyklingo kaulo suaugimo.
Kaip sumažinti alkūnės lūžio riziką?
- Rinkitės tinkamą apsaugą sportuojant ar aktyviai leidžiant laiką.
- Nuolat mankštinkitės – tai padeda stiprinti raumenis ir kaulus.
- Sportuojant laikykitės tinkamos technikos.
- Stenkitės vengti pavojingų situacijų, kurios gali baigtis kritimu (pavyzdžiui, būkite atsargūs slidžiuose paviršiuose).
Alkūnės lūžio gijimas ir prognozė
Alkūnės lūžių gijimo trukmė priklauso nuo patirtos traumos sudėtingumo. Paprastai imobilizacijos laikotarpis trunka nuo trijų iki šešių savaičių, tačiau visiškai grįžti prie įprastos veiklos dažniausiai galima po kelių mėnesių. Pilnas jėgų ir judesių atsigavimas gali užtrukti net metus ar ilgiau.
Po gydymo, nuėmus gipsą ar įtvarą, kai kam laikinai pasireiškia sustingimas, sumažėja rankos judrumas. Šie nemalonūs pojūčiai silpnėja bėgant laikui. Dažnai rekomenduojama fizioterapija ar specialūs pratimai, padedantys greičiau atgauti jėgą ir lankstumą.
Būklės valdymas kasdienybėje
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei po traumos jaučiate stiprų, staigų alkūnės skausmą, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą. Greita ir tiksli diagnozė padeda išvengti komplikacijų ir užtikrina geriausią gijimą.
Kaip padėti sau po alkūnės lūžio?
- Vadovaukitės gydytojo nurodymais ir nevartokite didesnio kiekio vaistų nei paskirta.
- Ranką laikykite pakeltą, kol yra patinimas – taip sumažinsite tinimą ir išvengsite papildomo spaudimo kraujagyslėms ar nervams.
- Pirmosiomis dienomis leiskite rankai pailsėti, nesistenkite per anksti grįžti prie aktyvios veiklos. Gipsas ar įtvaras turi likti vietoje pagal gydytojo rekomendaciją.
Panašūs sužalojimai
Alkūnės skausmą gali sukelti ir raiščių patempimas ar plyšimas (vadinamas patempimu). Tokiais atvejais, nors judesiai paprastai galimi, jie sukelia diskomfortą. Patempimo ir lūžio simptomai panašūs, todėl tinkamai diagnozei reikalingas gydytojo įvertinimas ir rentgeno tyrimas.
Dažniausias alkūnės lūžis
Iš visų galimų alkūnės lūžių, dažniausiai nukenčia olekronas – alkūnės viršūnė. Ši vieta – be raumenų ir minkštųjų audinių apsaugos, todėl net ir nesmarkus smūgis gali sukelti lūžį.
