Iliopsoas bursitas – tai būklė, kai uždegimas apima bursą, esančią po klubinį–juosmeninį (iliopsoas) raumenį. Šis raumuo yra priekinėje klubo srityje ir svarbus keliant koją bei einant. Bursa – tai skysčio pripildytas „amortizuojantis maišelis“, esantis tarp kaulų, raumenų, sausgyslių ir kitų audinių; ji mažina trintį ir padeda audiniams sklandžiai judėti.
Kai bursa sudirgsta ir uždegama, judesiai gali tapti skausmingi, sunkėja vaikščiojimas ir sportas. Esant ryškesniems simptomams, žmogus gali pradėti riboti judėjimą, o tai ilgainiui mažina mobilumą.
Kaip pasireiškia iliopsoas bursitas
Dažniausias požymis – skausmas. Paprastai jis jaučiamas klubo priekyje, tačiau pagal dabartines medicinos žinias skausmas gali plisti žemyn šlaunimi iki kelio. Kai kuriems žmonėms nemalonūs pojūčiai pasireiškia ir sėdmenų srityje.
Taip pat neretai vargina rytinis sustingimas, tempimo jausmas ar „įsitempęs“ klubas, ypač po ramybės.
Kada skausmas dažniausiai sustiprėja
Iš pradžių simptomai gali būti gana nežymūs ir pasireikšti tik tam tikrų judesių metu. Klinikinėje praktikoje pastebima, kad diskomfortą dažniausiai provokuoja:
- lipimas laiptais;
- sportas ar intensyvesnė fizinė veikla;
- kojos tiesimas (pavyzdžiui, žingsniuojant ar darant tam tikrus pratimus);
- atsistojimas iš sėdimos padėties.
Negydant ar tęsiant dirginančią veiklą, per kelias savaites ar mėnesius skausmas gali stiprėti, atsiranda silpnumas, o kai kurie žmonės pradeda šlubuoti.
Kodėl atsiranda iliopsoas bursitas
Rizika padidėja, kai klubo srityje nuolat kartojami tie patys judesiai. Tokiu atveju bursa ir gretimos sausgyslės patiria pasikartojančią trintį, todėl gali išsivystyti uždegimas. Tai gali nutikti sportuojantiems ar fiziškai aktyviems žmonėms, pavyzdžiui, bėgikams ar plaukikams.
Prisidėti gali ir įtempti (sutrumpėję) klubo lenkiamieji raumenys – didesnė įtampa padidina spaudimą ir trintį klubo priekyje.
Be to, tam tikros sąnarių ligos gali būti susijusios su šia problema. Pavyzdžiui:
- reumatoidinis artritas – autoimuninė liga, kai imuninė sistema klaidingai „puola“ sąnarius ir sukelia uždegimą;
- osteoartritas – lėtinė būklė, kai palaipsniui dėvisi sąnario kremzlė, todėl kaulų paviršiai labiau trinasi ir gali stiprėti uždegiminės reakcijos.
Kaip nustatoma diagnozė
Jei jaučiate klubo priekinės dalies skausmą, kuris plinta į koją, medicinos praktikoje rekomenduojama pasitarti su gydytoju. Įvertinimas paprastai pradedamas nuo pokalbio: svarbu tiksliai apibūdinti, kur skauda, kada skausmas atsirado, kas jį sustiprina ir kiek laiko jis tęsiasi.
Tuomet atliekama apžiūra ir judesių įvertinimas – gydytojas gali atlikti testus, kurie padeda nustatyti, ar skausmą provokuoja krūvis klubo priekyje. Vis dėlto bursito požymiai gali būti panašūs į kitas būkles (pavyzdžiui, sausgyslių uždegimą), todėl vien apžiūros ne visada pakanka.
Diagnozei patikslinti ir kitoms priežastims atmesti gali būti skiriami vaizdiniai tyrimai. Jie leidžia įvertinti klubo srities struktūras ir pastebėti galimus pakitimus:
- rentgenograma;
- magnetinio rezonanso tyrimas (MRT);
- klubo srities echoskopija (ultragarsas);
- kaulų scintigrafija (tyrimas, padedantis įvertinti kaulų pakitimus).
Galimos komplikacijos
Ignoruojant simptomus, skausmas gali stiprėti ir vis labiau riboti judėjimą. Retais atvejais bursa gali plyšti arba uždegimo vietoje gali išsivystyti infekcija.
Pagal klinikinę patirtį infekciją gali rodyti šie požymiai:
- karščiavimas ar šaltkrėtis;
- stiprėjantis sąnario ar klubo srities skausmas;
- paraudusi, šiltesnė oda skausmo vietoje;
- bendras prastos savijautos jausmas.
Gydymo principai
Gydymas priklauso nuo simptomų intensyvumo ir priežasties. Esant lengvesnei eigai dažnai pradedama nuo krūvio mažinimo: suteikiama daugiau poilsio klubo sąnariui ir koreguojamos veiklos, kurios provokuoja skausmą. Uždegimui slopinti gali būti taikomas šaltis (ledas) ant skausmingos vietos.
Jei vaikštant skauda, kai kuriems žmonėms laikinai padeda atrama (pavyzdžiui, lazdelė) – ji sumažina apkrovą ir gali palengvinti simptomus.
Priklausomai nuo situacijos, gydytojas gali rekomenduoti ir papildomas priemones:
- nereceptinius vaistus nuo skausmo ir uždegimo (pavyzdžiui, ibuprofeną, paracetamolį ar acetilsalicilo rūgštį), jei jie jums tinka;
- kortikosteroido injekciją į bursą, siekiant sumažinti uždegimą;
- kineziterapiją, orientuotą į klubo lenkiamųjų raumenų tempimą ir aplinkinių raumenų stiprinimą.
Jei įtariama infekcija, gydytojas gali skirti geriamųjų antibiotikų.
Atsigavimo prognozė ir prevencija
Daugeliu atvejų simptomai palengvėja koregavus fizinį krūvį ir taikant tinkamas gydymo priemones. Moksliniai duomenys rodo, kad ilgalaikei kontrolei ypač svarbu vengti veiklų, kurios sukelia pasikartojantį krūvį klubo sričiai, ir palaipsniui didinti aktyvumą, kai skausmas sumažėja.
Jei simptomai kartojasi arba stiprėja, vertėtų pakartotinai pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu, kad būtų įvertinta, ar nereikia keisti gydymo plano.











