Epigastrinė išvarža – tai problema, kai pilvo sienos audiniuose, tarp krūtinkaulio apačios ir bambos, susiformuoja nedidelė išauga dėl pro silpną vietą prasiveržiančių žarnyno ar riebalinio audinio. Išvarža dažniausiai pastebima kaip iškilimas vidurinėje pilvo dalyje. Dažnai ji būna maža, mažiau nei 1 cm skersmens, tačiau kartais gali padidėti iki 4 cm – panašaus dydžio kaip graikinis riešutas. Neretai žmogus gali nepastebėti jokių simptomų tol, kol išvarža neišsiplečia ir nepradeda kelti diskomforto.
Kas yra epigastrinė išvarža
Epigastrinės išvaržos formuojasi viršutinėje pilvo srityje, tarp bambos ir apatinės krūtinkaulio dalies. Tai viena iš dažniausiai pasitaikančių pilvo sienos išvaržų rūšių, kuria gali susirgti ir vaikai, ir suaugusieji, nors dažniausiai pasitaiko 30–50 metų amžiaus žmonėms. Kartais iš karto išsivysto kelios išvaržos. Jos atsiranda dėl pilvo sienos silpnumo – dažniausiai silpnėjant jungiamajam audiniui, kuris jungia dvi pilvo raumenų puses.
Epigastrinės išvaržos simptomai
- Iškilimas arba gumbas tarp bambos ir krūtinkaulio, dažniausiai pastebimas stovint ar įsitempus, sumažėjantis ramiai gulint.
- Bukas, maudžiantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje, kuris gali stiprėti vakare, didėjant fiziniam krūviui ar ilgai stovint.
- Skausmas ar aštrūs pojūčiai čiaudint, keliant sunkius daiktus ar įtemptai tuštinantis.
Išvaržos simptomų gali ir nebūti, ypač jei gumbas mažas. Tačiau, jei jis padidėja, ligonis pastebi vis daugiau nemalonių pojūčių.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Ši išvarža susiformuoja, kai pro silpną pilvo sienos vietą ar nedidelį defektą prasismelkia riebalinis audinys arba žarnos dalis. Tokias silpnas vietas gali lemti įgimtas pilvo raumenų silpnumas, kuris susiformuoja dar prieš gimimą, arba jie išsivysto bėgant metams dėl kitų veiksnių.
Kai kurios situacijos papildomai didina išvaržos riziką:
- Svorio augimas arba nutukimas, kuris didina spaudimą pilvo sienai.
- Nėštumas, kai pilvo raumenys yra stipriai tempiami.
- Dažnas sunkių daiktų kilnojimas ar stiprus fizinis krūvis.
- Ilgai trunkantis, dažnas kosulys.
- Nuolatinis vidurių užkietėjimas, dėl kurio tenka stipriai stumti tuštinantis.
- Senstant palaipsniui plonėjanti jungiamoji audinio linija pilvo viduryje.
Nors kai kurie žmonės išvaržą paveldi, daugumai ji susiformuoja dėl kasdienių gyvenimo sąlygų, fizinės būklės ir įpročių.
Galimos komplikacijos
Epigastrinė išvarža paprastai nėra pavojinga, tačiau, jei išmuštas audinys ar žarnų kilpos įstringa ir nebegrįžta į pilvo ertmę, gali išsivystyti įkalinta išvarža. Įkalinta (inkarceruota) išvarža reiškia, jog žarnos dalis užstringa ir negali natūraliai sugrįžti atgal. Jei išvarža spaudžiama dar stipriau ir nutrūksta kraujotaka, kyla pavojinga, gyvybei pavojinga situacija – užspausta (stranguliuota) išvarža. Ši būklė reikalauja skubios pagalbos.
Išvaržos diagnozavimas
Gydytojas pirmiausia apžiūri paciento pilvą – gumbas ar iškilimas, kitos matomos ypatybės leidžia planuoti tolesnius tyrimus. Jei reikalinga tikslesnė diagnostika, taikomi modernūs tyrimų metodai:
- Ultragarsinis tyrimas
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT)
Šių tyrimų pagalba tiksliai nustatoma išvaržos vieta, dydis, audinių padėtis ir pavojingi pokyčiai.
Gydymo būdai ir valdymas
Vienintelis veiksmingas gydymo būdas – chirurginė operacija, kurios metu sustiprinama silpna pilvo siena ir pašalinama išsikišęs audinys. Vis dėlto, jei išvarža labai maža, nesukelia skausmo ar nepatogumų ir nėra rizikos, kad ji užsikimš ar užspaus žarnyną, gydytojas gali pasiūlyti tiesiog stebėti būklę reguliariai lankantis pas specialistą.
- Stebima išvarža, kuri yra mažesnė nei 1 cm, neskausminga ir netrikdo kasdienybės.
- Svarstoma chirurgija, jei išvarža didėja, sukelia skausmą arba kelia komplikacijų riziką.
Atsistatymas po operacijos
Atsigavimo laikotarpis labai individualus. Paprastai prie lengvų kasdienių veiklų galima sugrįžti jau po dviejų savaičių, tačiau jei darbas susijęs su sunkumų kilnojimu ar aktyvia veikla, pilnas atsistatymas gali užtrukti iki mėnesio. Gydytojas pateiks rekomendacijas dėl konkretaus atsigavimo plano.
Prevencija ir rizikos mažinimas
Nors visiškai išvengti epigastrinės išvaržos dažnai neįmanoma, yra būdų sumažinti riziką:
- Rūpintis savo kūno mase – išlaikyti sveiką svorį.
- Gydyti būkles, kurios didina spaudimą pilvo raumenims: pvz., lėtinį kosulį ar vidurių užkietėjimą.
- Venkti sunkumų kilnojimo arba tai daryti saugiai.
Sąmoningas dėmesys šiems veiksniams gali padėti sumažinti išvaržos tikimybę ar užkirsti kelią jos pasikartojimui po gydymo.
Ligos eiga ir prognozė
Chirurginė operacija – efektyvus būdas išgydyti epigastrinę išvaržą. Tačiau net ir po operacijos, jei toliau tenka stipri apkrova pilvo raumenims arba silpsta jungiamasis audinys, gali susiformuoti nauja išvarža ar atsinaujinti sena. Siekiant išvengti pasikartojimo rekomenduojama laikytis sveikos gyvensenos ir klausytis gydytojo patarimų.
Kada svarbu kreiptis į gydytoją
Būtina pasikonsultuoti su gydytoju, jei išvaržos gumbas pastebimai didėja viršutinėje pilvo dalyje, kietėja ar ima skaudėti. Skubi pagalba reikalinga, jei netikėtai atsiranda stiprus ar smarkiai didėjantis skausmas, prasideda pykinimas, vėmimas ar oda virš gumbelio tampa tamsi, melsva, purpurinė ar net juoda.
Klausimai, kuriuos vertėtų aptarti su gydytoju
- Kodėl atsirado išvarža?
- Ar yra rizika, kad ji didės?
- Kokios gali būti pasekmės, jei išvarža didės?
- Ar neišvengiamai prireiks operacijos?
Ar epigastrinė išvarža siejama su rūgšties refliuksu?
Rūgšties refliuksas dažniausiai pasireiškia kitų tipų išvaržų, kaip hiatinė išvarža, atveju. Epigastrinė išvarža paprastai sukelia tik skausmą ar maudimą viršutinėje pilvo dalyje, tačiau nesukelia refliukso simptomų – rėmens, graužimo ar virškinimo sutrikimų.
