Vaisiaus distresas – tai būklė, kai kūdikis nėštumo pabaigoje arba gimdymo metu patiria stresą. Pastaraisiais metais gydytojai vis dažniau šią sąvoką vadina nepakankamu vaisiaus būkle (NRFB). Ši būklė gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių: dėl gimdymo eigos, tam tikrų vaistų poveikio, problemų su virkštele ar placenta. Tokia situacija gali būti pavojinga tiek būsimai mamai, tiek kūdikiui, todėl nėštumo priežiūros metu vaisiaus būklė nuolat stebima.
Vaisiaus distreso simptomai
Yra keli požymiai, leidžiantys įtarti, kad vaisius patiria distresą:
- Pakitusi širdies ritmo dinamika: širdies plakimas tampa retesnis arba dažnesnis, nei įprasta.
- Sumažėjęs vaisiaus judrumas, kuris trunka ilgiau nei įprastai.
- Mažas vaisiaus vandenų kiekis.
Vaisiaus distreso priežastys
Dažniausiai distresas atsiranda, kai kūdikis negauna pakankamai deguonies. Paprastai motinos kvėpuojamas deguonis per plaučius patenka į kraują, tada perduodamas placentai, o pastaroji maitina vaisių. Sutrikus šiai apytakai, vaisius gali pristigti deguonies ir patirti pavojų.
Be deguonies trūkumo, prie nepalankios vaisiaus būklės gali prisidėti ir kitos priežastys:
- Labai dažni sąrėmiai (vadinama tachisistolija).
- Kraujyje nustatoma mažakraujystė (anemija).
- Oligohidramnionas – sumažėjęs vaisiaus vandenų kiekis.
- Nėštumo metu atsiradęs aukštas kraujospūdis.
- Preeklampsija.
- Pernelyg žemas motinos kraujospūdis.
- Ilgai užsitęsęs nėštumas (41 savaitė ar daugiau).
- Lėtas vaisiaus augimas gimdoje.
- Placentos atšoka.
- Placenta dengia gimdos kaklelį (placenta previa).
- Užspausta virkštelė.
- Lėtinės motinos ligos, tokios kaip diabetas, širdies ar inkstų ligos.
- Dvynių nėštumas, kai vaisiai yra identiški.
Kaip nustatomas vaisiaus distresas
Kūdikio širdies ritmo stebėjimas yra pagrindinis būdas nustatyti distresą. Ryškiai sumažėjęs ar neįprastai kintantis širdies plakimas gali būti įspėjamasis ženklas. Tokia stebėsena leidžia gydytojams spręsti, ar vaisius gerai toleruoja nėštumo ir gimdymo procesus.
Siekdami tiksliai įvertinti būklę, gydytojai nėštumo metu gali atlikti papildomus tyrimus:
- Neinvazinis testas (NST) – elektroninis monitorius matuoja kūdikio širdies ritmą jums sėdint ar gulint. Jums aplink pilvą apjuosiamas jutiklis, kuris registruoja kūdikio širdies plakimą ir įrašo rezultatus. Šio testo metu taip pat stebimos gimdos susitraukimų bangos. Rezultatai įvertinami pagal kūdikio aktyvumą.
- Biofizinis profilis – ultragarsu įvertinami kūdikio judesiai, raumenų tonusas, kvėpavimo judesiai bei vaisiaus vandenų kiekis. Dažnai šis tyrimas derinamas su neinvaziniu testu.
Gimdymo metu dažniausiai atliekamas nuolatinis arba periodinis širdies ritmo stebėjimas. Nuolatinio stebėjimo atveju aplink pilvą uždedamas prietaisas, kuris visą laiką fiksuoja kūdikio širdies plakimą. Periodinis stebėjimas reiškia, kad ritmas tikrinamas reguliariais intervalais, pavyzdžiui, kas pusvalandį.
- Elektroninis vaisiaus širdies ritmo monitorius – gimdymo metu aplink moters pilvą dedamas jutiklis, kuris pastoviai perduoda kūdikio širdies plakimo duomenis sveikatos priežiūros komandai.
- Doplerio aparatas – rankinis prietaisas, kuriuo gydytojas gali išgirsti vaisiaus širdies plakimą. Jis dažnai naudojamas įprastų nėščiųjų patikrinimų metu.
Vaisiaus distreso gydymas
Nustačius, kad gimdymo metu vaisiui kyla pavojus, gydytojas gali siūlyti keletą priemonių:
- Liepti pakeisti kūno padėtį – taip gali būti pagerinama kraujotaka ir deguonies tekėjimas į kūdikį.
- Skirti deguonies kaukę motinai.
- Lašinti skysčius į veną.
- Paskirti vaistus, skirtus sulėtinti arba sustabdyti gimdos susitraukimus.
- Atlikti amnioinfuziją – į gimdos ertmę įleidžiama skysčio, taip sumažinamas virkštelės spaudimas.
Jei vaikelio būklė blogėja, gydytojas gali nuspręsti jį gimdyti kuo greičiau. Esant tinkamoms aplinkybėms (kai gimdos kaklelis visiškai atsivėręs, o vaikas žemai), gali būti naudojami akušeriniai instrumentai, pavyzdžiui, žnyplės arba vakuuminis ekstraktorius. Jei tokios sąlygos dar nesusidariusios, gali būti atliekamas skubus cezario pjūvis. Kiekvienu atveju medikai viską paaiškina ir prašo sutikimo prieš bet kokią intervenciją.
Galimos ilgalaikės pasekmės
Užsitęsęs deguonies trūkumas gimdymo metu gali negrįžtamai pakenkti kūdikiui. Tokia būklė gali sukelti smegenų pažeidimą, cerebrinį paralyžių arba žūti kūdikiui dar iki gimimo. Pastebėjus pavojų, gydytojai deda visas pastangas saugiai ir laiku užbaigti gimdymą, kad komplikacijų rizika būtų kiek įmanoma mažesnė.
Prevencija – kaip sumažinti riziką
Nors dažniausiai negalima visiškai užkirsti kelio vaisiaus distresui, ypatingai svarbu laiku lankytis visose nėštumo priežiūros konsultacijose ir tinkamai rūpintis sveikata. Svarbu stebėti kūdikio judesius, informuoti gydytoją apie neįprastus simptomus, tokius kaip kraujavimas iš makšties, gausus vaisiaus vandenų išsiliejimas ir dažni, reguliarūs gimdos susitraukimai. Tokie pokyčiai – signalas, kad reikia skubiai pasitikrinti.
Ką daryti, jei kūdikis patiria distresą?
Pastebėjus distreso požymius ar jei gydytojai įtaria problemų, labai svarbu laikytis medicinos specialistų rekomendacijų ir drąsiai užduoti visus rūpimus klausimus. Nėštumo ar gimdymo metu situacija gali sparčiai keistis, todėl nuolatinė komunikacija su medikais yra labai svarbi. Dažniausiai gydytojas labai greitai pastebi pavojų, tačiau jūsų savijauta ir pastebėjimai taip pat labai vertingi – jie padeda gydytojui laiku reaguoti ir užtikrinti saugią vaiko gimimo eigą.