Gilberto sindromas – tai įgimtas kepenų veiklos sutrikimas, paveikiantis, kaip organizmas apdoroja bilirubiną. Bilirubinas – natūraliai geltonos spalvos medžiaga, susidaranti skaidant senus raudonuosius kraujo kūnelius. Dėl šios būklės kepenys nesugeba efektyviai pašalinti bilirubino, todėl jo kiekis kraujyje padidėja.
Kas yra bilirubinas?
Bilirubinas – tai vienas iš tulžies komponentų. Tulžį gamina kepenys, ji padeda skaidyti ir pasisavinti riebalus iš maisto. Kepenys taip pat atlieka kitus svarbius vaidmenis: valo kraują nuo toksinų, dalyvauja energijos kaupime ir išskyrime.
Kaip dažnai pasitaiko gilberto sindromas?
Šis sutrikimas nėra retas – juo gali sirgti apie 3–7 proc. žmonių. Pastebėta, kad vyrai serga dažniau nei moterys, tačiau gilberto sindromą gali turėti įvairaus amžiaus ir skirtingų etninių grupių atstovai.
Kas gali susirgti gilberto sindromu?
Gilberto sindromas perduodamas genetiškai. Tai reiškia, kad šis sutrikimas paveldimas iš tėvų – dažniausiai dėl tam tikro geno (UGT1A1) pakeitimo. Šis geno pokytis nulemia, kad kepenys pagamina tik apie trečdalį reikalingų fermentų bilirubino apdorojimui, todėl medžiaga kaupiasi kraujyje.
Gilberto sindromo simptomai
Dalis žmonių, turinčių gilberto sindromą, nejaučia jokių požymių – jie ligą atranda tik atsitiktinai, atlikus kraujo tyrimus dėl kitų priežasčių.
Visgi kai kuriems išryškėja šie simptomai:
- Geltona odos ir akių baltymų spalva (gelta).
- Tamsesnis nei įprastai šlapimas arba šviesios spalvos išmatos.
- Sunkiau koncentruotis, svaigsta galva.
- Skausmas pilvo srityje, pykinimas, viduriavimas ar kiti virškinimo sutrikimai.
- Bendras nuovargis.
- Kartais – gripą primenantys simptomai, tokie kaip karščiavimas ar šaltkrėtis.
- Sumažėjęs apetitas.
Kas gali paaštrinti simptomus?
Tam tikros situacijos gali dar labiau padidinti bilirubino kiekį, todėl simptomai sustiprėja. Dažniausiai simptomus sukelia:
- Skysčių trūkumas (dehidratacija).
- Badas ar praleisti valgiai.
- Infekcijos, ligos, uždegimai.
- Stiprus fizinis krūvis.
- Stresas.
- Mėnesinės.
Kaip nustatomas gilberto sindromas?
Kadangi sindromas yra įgimtas, jis pasireiškia nuo pat gimimo, tačiau dažniausiai nustatomas tik atlikus kraujo tyrimus – dažniausiai paauglystėje ar jaunystėje, ieškant kitų negalavimų priežasčių.
Diagnozavimui dažniausiai atliekamas bilirubino kiekio ir kepenų funkcijos tyrimas. Taip pat gali būti siūlomi genetiniai testai, kurie nustato specifinio geno mutaciją.
Gilberto sindromo gydymas ir eigа
Sindromas laikomas lengva, žmogui nevaržančia būkle. Jis nesukelia rimtų ar ilgalaikių sveikatos problemų, nepažeidžia organų ir nesutrumpina gyvenimo trukmės.
Geltonas odos ar akių atspalvis gali būti nemalonus estetiškai, tačiau gydymo šiai būklei nereikia. Svarbiau – stebėti savo savijautą ir neleisti, kad išvardyti veiksniai (pvz., dehidratacija, stresas) išprovokuotų simptomus.
Ar galima išvengti gilberto sindromo?
Kadangi tai paveldima liga, jos išvengti neįmanoma. Tačiau kontroliuodami veiksnius, kurie provokuoja simptomus, galite retinti paūmėjimus ir palaikyti gerą savijautą.
Prognozė sergant gilberto sindromu
Žmonės, kuriems diagnozuotas gilberto sindromas, paprastai gyvena pilnavertį bei sveiką gyvenimą. Šis sutrikimas nesukelia ilgalaikių komplikacijų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Būtina pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu, jei išlieka ar kartojasi:
- Lėtinis pilvo skausmas, pykinimas ar viduriavimas.
- Labai tamsus šlapimas arba itin šviesios išmatos.
- Gelta – pageltusi oda ar akių baltymai.
- Kai pasireiškia karščiavimas ir drebulys.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kodėl man pasireiškė gilberto sindromas?
- Ar būtinas koks nors gydymas?
- Kaip galėčiau sumažinti gelta ar išvengti jos atsinaujinimo?
- Kiek laiko gali tęstis gelta?
- Ar mano šeimos nariai turėtų atlikti genetinius tyrimus?
- Į kokius požymius turėčiau atkreipti ypatingą dėmesį ateityje?
