Graveso liga – tai lėtinė autoimuninė būklė, kuri lemia per didelį skydliaukės hormonų išsiskyrimą. Ši liga išsivysto, kai organizmas pradeda gaminti antikūnus, kurie veikia pačią skydliaukę.
Kas sukelia Graveso ligą
Pagrindinė Graveso ligos priežastis – imuninės sistemos sutrikimas. Šiuo atveju gaminamas specifinis antikūnas, vadinamas skydliaukę stimuliuojančiu imunoglobulinu (TSI). Jis jungiasi prie skydliaukės ląstelių ir paskatina jas gaminti per daug hormonų.
Tyrimai rodo, kad didžioji dalis rizikos susirgti Graveso liga priklauso nuo genetinių veiksnių – paveldimumas sudaro apie 79% tikimybės. Likusi dalis priklauso nuo aplinkos veiksnių, tokių kaip infekcijos, stresas ar nėštumas. Nereikėtų pamiršti ir virusų, kai kurių vitaminų trūkumo (ypač seleno, vitamino D), rūkymo bei kitų autoimuninių ligų įtakos.
Graveso ligos simptomai
Pagrindiniai ligos ženklai atsiranda pamažu, dažnai per kelias savaites ar net mėnesius, tačiau kai kuriems simptomai gali pasireikšti staiga.
- Jautrumas karščiui, gausus prakaitavimas
- Širdies plakimas, padažnėjęs pulsas
- Dusulys, kvėpavimo pasunkėjimas
- Rankų drebėjimas
- Padidėjęs nerimas, įtampa
- Dažnesnis tuštinimasis ar viduriavimas
- Padidėjusi skydliaukė (gūžys)
- Plaukų slinkimas
- Nemiga
- Labai lengvos menstruacijos, retesni ar pranykę menstruaciniai ciklai
- Oda tampa plona, šilta ir drėgna
- Nepaaaiškinamas svorio kritimas
Kai kurie žmonės jaučia tik dalį šių simptomų, kiti – beveik visus iš karto. Skydliaukės veiklos pagreitėjimas dažnai paveikia bendrą savijautą – žmogus gali pasijusti tarsi nebenorintis ar nebegalintis kontroliuoti savo kūno.
Akių ir odos pokyčiai
Graveso liga dažnai pasireiškia ir akių simptomais, kurie vadinami Graveso orbitopatija ar skydliaukės akių liga. Tarp dažniausių požymių:
- Išsprogusios, atsikišusios akys
- Dvigubas matymas
- Akys tampa sausos, peršti arba „smėlio“ pojūtis
- Padidėjęs jautrumas šviesai
- Spaudimo ar skausmo jausmas akiduobėse
Apie trečdaliui sergančiųjų pasireiškia šie akių simptomai. Daliai pacientų išryškėja ir odos pokyčių – odos pastorėjimas, patamsėjimas ar nelygumas, dažniausiai ant blauzdų. Retam pasireiškia pirštų bei pirštų galų sustorėjimas ar išplatėjimas (skydliaukės akropachija).
Kas dažniau serga ir rizikos veiksniai
Didesnę riziką susirgti Graveso liga turi žmonės, kurių šeimoje jau buvo skydliaukės ligų atvejų. Rizika didėja ir esant kitiems autoimuniniams sutrikimams (pavyzdžiui, I tipo diabetas, pernicinė anemija), kai pagrindinis lytinis hormonas yra estrogenas, taip pat esant vitamino D, seleno trūkumui ar rūkymo įpročiui.
Ligos komplikacijos
Nepakankamai kontroliuojama ar negydoma Graveso liga gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų:
- Širdies veiklos problemos – ritmo sutrikimai, kurie didina širdies nepakankamumo ir insulto tikimybę
- Osteoporozė, kaulų retėjimas ir dažni lūžiai
- Staigus labai didelis skydliaukės hormonų išsiskyrimas (tiroidinė audra) – reta, tačiau labai pavojinga komplikacija
- Didesnė skydliaukės vėžio tikimybė
Nėštumo metu Graveso liga gali padidinti širdies nepakankamumo riziką moteriai, padidinti persileidimo, preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo, mažo kūdikio svorio ir naujagimio hipertiroidizmo tikimybę.
Kaip nustatoma Graveso liga
Gydytojas diagnozuoja šią ligą remdamasis tiek simptomais, tiek ligos istorija, taip pat fizinio ištyrimo radiniais. Dažnai reikalingi tolesni tyrimai:
- Kraujo tyrimai, siekiant išmatuoti skydliaukės hormonų (T3, T4) ir TTH (tirotropino) lygius
- Antikūnų prieš skydliaukę tyrimai (skydliaukę stimuliuojantis imunoglobulinas – TSI)
- Radioaktyvaus jodo pasisavinimo testas (įvertina, kiek skydliaukė sugeria jodo – suaktyvėjus Graveso ligai, pasisavinimas padidėjęs)
- Doplerinė ultragarso analizė (ypač reikalinga nėštumo ar žindymo laikotarpiu, kai radioaktyvusis jodas netinka)
Graveso ligos gydymo galimybės
Graveso liga – tai lydinti visą gyvenimą būklė, tačiau ją įmanoma kontroliuoti gydymo pagalba. Tikslas – sureguliuoti skydliaukės hormonus. Kartais pasireiškia ligos remisija – laikinas simptomų išnykimas.
- Beta adrenoblokatoriai – dažniausiai skiriami pradžioje, kad būtų sureguliuotas širdies ritmas ir palengvinti simptomai, kol pasireiškia kiti gydymo efektai
- Antiskydliaukiniai vaistai – mažina hormonų gamybą tiesiogiai
- Radioaktyvaus jodo terapija – palaipsniui mažina skydliaukės ląstelių kiekį, tačiau dažnai ilgainiui išsivysto hipotirozė, kurią būtina gydyti visą gyvenimą trunkančia pakaitine hormonų terapija
- Chirurginis skydliaukės pašalinimas (visiškas ar dalinis)
Kiekvienas gydymo metodas turi privalumų ir trūkumų. Vieno „geriausio“ varianto nėra – svarbu aptarti visas galimybes individualiai su savo gydytoju. Esant hipotirozei po gydymo, ši būklė dažniausiai lengviau valdoma ir rečiau sukelia rimtų ilgalaikių sveikatos problemų.
Tyrėjai šiuo metu vertina naujus gydymo būdus – pavyzdžiui, imunoterapiją, veikiančią specifiškai prieš imuninės sistemos taikinius.
Reguliari priežiūra ir stebėsena
Reguliarūs vizitai pas gydytoją ir nuolatinis hormonų lygio sekimas – būtinas Graveso liga sergančio žmogaus gyvenime. Gydytojas padeda stebėti ar gydymas veiksmingas ir laiku pastebėti pokyčius. Jei atsiranda naujų simptomų ar pasikeičia savijauta, būtina kreiptis į gydytoją.
Ligos eiga ir prognozė
Tinkamai gydant, Graveso liga neturėtų smarkiai paveikti gyvenimo kokybės ar trukmės. Negydoma ar prastai valdoma liga gali lemti rimtų sveikatos problemų ar net sutrumpinti gyvenimo trukmę. Todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją, ypač jei šeimoje buvo skydliaukės susirgimų ar jaučiami būdingi simptomai. Paprasti kraujo tyrimai padeda greitai nustatyti, ar skydliaukė gamina per daug hormonų.
