Klausa sumažėjimas vadinama būklei, kai blogėja arba prarandama klausa dėl įvairių priežasčių, paveikiančių klausos sistemą. Dėl to gali tapti sunkiau suprasti, sekti ar aktyviai dalyvauti pokalbiuose – tiek bendraujant gyvai, tiek telefonu, internete ar net žiūrint televizorių.
Klausa ir gyvenimo kokybė
Klausos sutrikimai gali stipriai paveikti bendravimą, darbinius santykius ir net laisvalaikį. Neretai prarasta klausa yra negrįžtama, tačiau šiuolaikinė medicina gali padėti – klausos specialistai diagnozuoja sutrikimus bei pritaiko pagalbines priemones, tokias kaip klausos aparatai ar kochleariniai implantai. Tokios pagalbos dėka dažnai pavyksta atkurti bent dalį prarastos klausos ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Kiek dažna klausa sumažėjimas?
Klausos sutrikimai – dažna problema. Manoma, kad daugiau nei kas dešimtas žmogus turi vienokio ar kitokio laipsnio klausos susilpnėjimą:
- Maždaug 60 000 žmonių turi klausos praradimą tik vienoje ausyje.
- Kas trečiam vyresniam nei 65 metų ir beveik pusei vyresnių nei 75 metų žmonių pasireiškia garso suvokimo sumažėjimas dėl amžiaus.
- Apie 2 iš 1 000 naujagimių gimsta jau turėdami kurio nors laipsnio klausos sutrikimą.
Kokios yra klausos sutrikimo rūšys?
- Laidinis klausos sutrikimas. Tokiu atveju garsas nepraeina per išorinę ar vidurinę ausį.
- Sensoneuralinis sutrikimas. Šis tipas atsiranda, kai pažeidžiama vidinė ausis. Kartais sensoneuralinis klausos praradimas būna staigus ir pasireiškia per kelias dienas.
- Mišrus klausos sutrikimas. Tai jungia laidinės ir sensoneuralinės problemų požymius: pažeidimai gali būti ir išorėje, ir viduryje, ir vidinėje ausyje.
Klausos sutrikimo simptomai
Klausa dažniausiai silpsta palaipsniui, todėl žmogus gali iš pradžių net nepastebėti, kad ji keičiasi. Praplėtę dažniausius simptomus, galima įtarti galimą sutrikimą:
- Dažnai tenka kitų žmonių paprašyti pakartoti, ką jie sakė.
- Poklabiai, ypač triukšmingose aplinkose ar telefonu, tampa sunkiai suprantami.
- Atrodo, kad aplinkiniai kalba prislopintai ar neryškiai.
- Nebegirdimi tam tikri aukšti garsai – pavyzdžiui, paukščių čiulbėjimas.
- Nusistatote didesnį garsą televizoriuje ar kitame įrenginyje.
- Kartais pasireiškia spengimas ausyse (ūžesys).
- Ausis gali skaudėti arba jausti spaudimą viduje.
- Juntamas silpnumas, pusiausvyros sutrikimai ar net galvos svaigimas.
Kūdikių ir vaikų klausos sutrikimo požymiai
- Netrūkčioja išsigandę garsiai išgirdę triukšmą.
- Po 6 mėnesių nereaguoja į garsų šaltinį.
- Iki metų amžiaus neištaria nei vieno žodžio („mama”, „tėtė” ir pan.).
- Nereaguoja, kai pašaukiamas vardu.
- Vyresni vaikai dažnai sako „ką?” ir sunkiau įsisavina kalbą nei bendraamžiai, jų kalba sunkiau suprantama, jie neklauso nurodymų arba stipriai pasigarsina muziką ar televizorių.
Klausa sumažėjimo priežastys
Klausos pajėgumas gali silpnėti dėl įvairių veiksnių. Neretai viskas prasideda po netikėto stipraus garso (koncerto, fejerverkų) ar nuolatinio triukšmo poveikio. Priežastis galima suskirstyti pagal klausos sutrikimo tipą:
Laidinio klausos sumažėjimo priežastys
- Per daug susikaupusio ausų sieros.
- Skysčių kaupimasis vidurinėje ausyje po peršalimo ar dėl alergijos.
- Vidurinės ausies uždegimas.
- Išorinės ausies uždegimas (vadinamoji plaukiko ausis).
- Ausies trimitų veiklos sutrikimai, sulaikantys skysčius.
- Būgnelio plyšimas.
- Navikai ar augliai ausies srityje.
- Užsienio kūnai (pvz., vaikai kartais įsideda žirnį į ausį).
- Įgimtos ausies sandaros ydos.
Sensoneuralinio klausos praradimo priežastys
- Natūralus senėjimo procesas.
- Lėtinės ligos, tokios kaip širdies, kraujagyslių sutrikimai, aukštas kraujospūdis, insultas ar diabetas.
- Vaistų poveikis (ototoksiškumas).
- Paveldimumas – tam tikros genetinės ligos.
- Traumos, ypač galvos srityje.
- Ilgalaikis stipraus triukšmo poveikis darbe ar aplinkoje.
- Įgimtos infekcijos, pvz., citomegalo virusas.
Mišrus klausos sutrikimas jungia įvairias priežastis – jis gali išsivystyti, jei, pavyzdžiui, pažeidžiamos ir vidinė, ir vidurinė ausis (vartojami specifiniai vaistai ir būgnelio plyšimas).
Klausos sutrikimų pasekmės
Prastėjanti klausa gali stipriai paveikti žmogaus emocinę sveikatą – atsiranda atitrūkimas nuo aplinkos, jaučiamas nusivylimas, susierzinimas ar net pyktis. Sunkūs klausos atvejai gali skatinti depresiją ar nerimą. Vaikams tokiu atveju sunkiau sekasi mokykloje, dažnai suprastėja pažymiai. Pastebėta, kad vyresnio amžiaus žmonėms sunkus klausos sutrikimas yra siejamas su didesne demencijos rizika.
Diagnozė ir tyrimai
Klausos sutrikimų diagnostika paprastai pradedama nuo simptomų aptarimo ir ausies apžiūros. Specialistas įvertina ar nėra ausies uždegimo, susikaupusios sieros ar kitų fizinių priežasčių. Jei reikia, skiriami papildomi tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas.
Klausos gebėjimai tiksliai ištiriami specialiais testais pas audiologus. Dažniausi – grynų tonų testai, kai reikia atpažinti tyliausią garsą skirtingame dažnių diapazone per ausines arba kaulinį vibratorių. Atliekami ir vidinės ausies funkcijų testai (otoakustinės emisijos), būgnelio judrumo testas (tympanometrija), kuris padeda aptikti būgnelio plyšimą, skysčių kaupimąsi ar sieros kamščius.
Klausos sutrikimo laipsniai
Ištyrus klausą, nurodomas praradimo laipsnis – kiek garsai turi būti stipresni, kad būtų girdimi. Skiriami šie klausos sutrikimo laipsniai:
- Normali klausa
- Nedidelis sumažėjimas
- Lengvas
- Vidutinis
- Vidutinio sunkumo
- Sunkus
- Visiškas (gilus)
Klausos sutrikimo gydymas
Gydymo metodai priklauso nuo sutrikimo tipo ir priežasties:
Laidinio tipo sutrikimas
- Infekcijos gydymas vaistais (pavyzdžiui, antibiotikais).
- Chirurginės procedūros (būgnelio plastika, ausų vamzdelių įdėjimas, auglių šalinimas).
- Sieros ar svetimkūnių šalinimas iš ausies.
Sensoneuralinio tipo sutrikimas
- Prireikus – vaistų kursas (pvz., kortikosteroidai uždegimui ar pabrinkimui mažinti vidinėje ausyje).
- Klausos aparatai ar kochleariniai implantai.
Mišrus sutrikimas
- Gydymas derinamas atsižvelgiant į problemas, esančias išorinėje, vidurinėje ar vidinėje ausyje.
Galimos gydymo komplikacijos
- Būgnelio plastika kartais gali būti nesėkminga, kai būgnelis neišgyja.
- Ausų vamzdelių įdėjimas retkarčiais sukelia ausies būgnelio randėjimą ar nuolatinius uždegimus.
- Navikų šalinimas gali sukelti papildomą klausos praradimą, pusiausvyros sutrikimus ar veido raumenų silpnumą.
- Kochlearinių implantų operacija, nors dažniausiai sėkminga, gali turėti šalutinių pasekmių, įskaitant pusiausvyros pokyčius ar likutinės klausos sumažėjimą. Retais atvejais galimos nervų pažaidos ar skysčio tekėjimas iš galvos smegenų.
Klausos praradimo prevencija
- Venkite ilgalaikio stiprių garsų poveikio – jeigu triukšmo negalima išvengti, naudokite ausų kištukus ar apsaugines ausines.
- Klausydami muzikos per ausines, laikykite garsą pakankamai tyliai, kad išliktų galimybė girdėti aplinkinius balsus. Patariama neviršyti 80% maksimalaus garsumo daugiau nei 90 minučių per dieną.
- Niekuomet nekiškite daiktų į ausį (vatos pagaliukų, segtukų), kad neišprovokuotumėte uždegimo ar būgnelio pažeidimo.
- Mesti rūkyti – rūkymas blogina kraujotaką ir gali paveikti klausą.
- Reguliariai judėkite, kad sumažėtų ligų, kenkiančių klausai (diabetas, hipertenzija), rizika.
- Rūpinkitės lėtinėmis ligomis, kad išvengtumėte papildomo klausos praradimo.
Ko tikėtis esant klausos sutrikimui?
Ligos eiga priklauso nuo konkretaus atvejo. Kartais klausos sumažėjimas būna laikinas – pavyzdžiui, jei priežastis yra peršalimas, užsikimšusi ausis ar vidurinės ausies uždegimas. Tačiau sensoneuralinis ar dėl amžiaus atsirandantis klausos praradimas dažniausiai yra negrįžtamas. Tokiu atveju gali padėti klausos aparatai ar kochleariniai implantai, kurie atkuria didžiąją dalį prarastos klausos.
Gyvenimas su klausos sutrikimu
Net pradėjus taikyti gydymą ar naudojant klausos aparatus, kasdienybėje kartais vis dar pasitaiko, kai išgirsti sunku. Svarbu apie savo sutrikimą pasakyti aplinkiniams, kad jie galėtų tinkamai reaguoti. Nepamirškite, jog klausos praradimas gali paveikti savijautą – kai kuriems žmonėms išsivysto liūdesys ar nerimas, tad būtina kreiptis pagalbos, jei emocijos tampa sunkiai valdomos.
Kada reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju?
Pastebėję, kad jūsų klausa dar labiau silpnėja, nedelskite kreiptis į gydytoją – galbūt reikės naujos pagalbos ar pakoreguoti gydymą.
Klausimai gydytojui
- Kokia galėjo būti mano klausos sumažėjimo priežastis?
- Ar galima pagerinti klausą ir kaip?
- Ar mano klausos būklė laikui bėgant blogės?
- Ar verta svarstyti kochlearinio implanto operaciją?
Klausa sumažėjimas ar kurtumas: kuo skiriasi?
Jei žmogus turi klausos sutrikimą, jis vis dar geba girdėti bent dalį garsų ir dalyvauti kasdieniuose pokalbiuose naudojant klausos aparatus ar kitus pagalbinius prietaisus. Tačiau kurtumas reiškia, kad žmogus beveik ar visiškai negirdi – tuomet net prietaisai nepadeda, ir dažniausiai naudojama gestų kalba.
Ar klausos sumažėjimas laikomas negalia?
Klausos praradimas tam tikrais atvejais laikomas negalia, jei jis trukdo kasdieniams žmogaus veiksmams. Vertinama ne tik pats sutrikimas, bet ir kiek jis riboja galimybes.
