Širdies blokada – tai medicininė būklė, kai elektriniai impulsai, atsakingi už širdies plakimą, ne visada arba net visiškai nepasiekia širdies apatinių, arba skilvelių, kamerų. Tokiais atvejais širdies ritmas gali sulėtėti, tapti nereguliarus ar net visai nutrūkti, o kraujotaka organizme sutrikti. Dėl to žmogus gali jausti nuovargį, dusulį, alpimą ar kitus nemalonius pojūčius.
Kas yra širdies blokada
Širdies blokada atsiranda, kai elektriniai signalai iš širdies viršutinių kamerų, vadinamų prieširdžiais, keliauja į apatines kameras – skilvelius – pernelyg lėtai, nepakankamai dažnai arba išvis neprasiskverbia. Svarbus vaidmuo tenka AV mazgui – tai ląstelių grupė, perduodanti signalą iš viršutinių į apatines dalis. Sutrikus šiam perdavimui, skilveliai ne visada gauna impulsą, todėl širdis plaka netolygiai ir gali stipriai sulėtėti.
Dažniausiai ši liga išsivysto vyresniame amžiuje, bet kartais būna ir įgimta. Širdies blokada dar vadinama atrioventrikuliniu (AV) bloku arba laidumo sutrikimu.
Širdies blokados tipai
Blokados skirstomos pagal tai, kiek stipriai sutrikęs signalų perdavimas tarp prieširdžių ir skilvelių:
- Pirmo laipsnio blokada: Impulsas pasiekia skilvelius, bet AV mazgu keliauja lėtai. Tokia blokada paprastai lengva ir dažnai nesukelia jokių simptomų.
- Antro laipsnio blokada: Tik dalis signalų perduodama į širdies apačią. Skiriami du potipiai:
- I tipas (Mobitz I, Wenckebach): Elektrinis impulsas kiekvieną kartą lėtėja, kol vienas jų visai dingsta ir širdies plakimas praleidžiamas.
- II tipas (Mobitz II): Dalis signalų nepatenka į skilvelius, dėl to širdis plaka netolygiai, rečiau. Dažniau reikalingas širdies stimuliatorius.
- Trečio laipsnio blokada: Signalai iš prieširdžių į skilvelius neperduodami, todėl širdis pulsuoja savarankiškai, labai lėtai. Toks blokados tipas pavojingas gyvybei ir beveik visada prireikia širdies stimuliatoriaus.
Širdies blokados simptomai
Ligos požymiai priklauso nuo to, kiek sunkus blokados laipsnis ir kaip sutrinka širdies darbas. Dažniausi simptomai:
- Skausmas krūtinėje
- Nuovargis be aiškios priežasties
- Dusulys net ir be krūvio
- Širdies plakimo pojūtis (palpitacijos)
- Pagreitėjęs kvėpavimas
- Pykinimas
- Svaigulys ar galvos sukimasis
- Trumpalaikis nualpimas
Pirmo laipsnio blokada dažniausiai būna be simptomų ir aptinkama tik atliekant įprastinę EKG. Esant trečio laipsnio blokadai, požymiai būna labai ryškūs dėl smarkiai sulėtėjusio širdies veikimo.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinės širdies blokados priežastys
- Perkeltas širdies infarktas
- Išeminė širdies liga
- Širdies raumens ligos (kardiomiopatija)
- Širdies vožtuvų patologijos
- Laidžiosios sistemos randėjimas dėl nežinomos priežasties
- Įgimti širdies sandaros pokyčiai
- Pažeidimai po širdies operacijų
- Vaistų, galinčių paveikti impulsų laidumą, vartojimas (beta blokatoriai, digitalis, kalcio kanalų blokatoriai)
- Toksiškų medžiagų poveikis
- Obstrukcinė miego apnėja
- Skydliaukės ligos
- Infekcijos, pvz., Laimo liga
- Autoimuniniai procesai
- Paveldimumas, genetiniai pakitimai
Rizikos veiksniai
- Kitos širdies ligos (pvz., išeminė širdies liga, vožtuvų ydos)
- Įgimti širdies sandaros pokyčiai
- Ligos, įtakojančios širdį, pvz., reumatinė širdies liga, sarkoidozė
- Per daug aktyvi klajoklinė nervo veikla (vagotonija)
- Vaistų, lėtinančių impulsų laidumą, vartojimas (pavyzdžiui, beta blokatoriai, diuretikai, širdies ritmo sutrikimų vaistai, antidepresantai, raumenų atpalaiduotojai)
Komplikacijos
- Širdies nepakankamumas
- Širdies ritmo sutrikimai (aritmijos)
- Miokardo infarktas
- Staigi mirtis dėl širdies sustojimo
Kaip nustatoma širdies blokada
Nustatyti šią būklę gydytojas gali, įvertinęs jūsų sveikatos ir šeimos ligų istoriją, paklausinėjęs apie simptomus, vartojamus medikamentus, žalingus įpročius, mitybą, fizinį aktyvumą. Svarbu įvertinti, ar nėra širdies nepakankamumo požymių, pavyzdžiui, patinę pėdos, čiurnos ar blauzdos.
Dažnai pacientas siunčiamas kardiologo konsultacijai. Jei tenka spręsti dėl elektrinių širdies sutrikimų, gali būti konsultuojamas specialistas ar elektrofiziologas.
Tyrimai diagnozei nustatyti
- Kraujo tyrimai
- Genetiniai tyrimai
- Elektrokardiograma (EKG)
- Nešiojamas širdies monitorius
- Loop registratorius
- Elektrofiziologinis ištyrimas
- Kravos mėginiai fizinio krūvio metu (krūvio testas)
Gydymo galimybės
Kaip gydyti širdies blokadą, priklauso nuo konkretaus jos tipo, laipsnio, širdies veiklos ir jūsų juntamų simptomų. Kai kuriais atvejais užtenka stebėjimo ir vaistų koregavimo – pavyzdžiui, keičiant ar nutraukiant medikamentus, galinčius pabloginti impulsų laidumą.
- Pirmo laipsnio blokados dažnai gydyti nereikia.
- Antro laipsnio (I tipas) blokadoje gydymas gali būti nebūtinas, tačiau esant simptomams ar II tipui, dažnai reikalingas širdies stimuliatorius.
- Trečio laipsnio blokada dažniausiai gydoma stimuliatoriaus implantavimu.
Gydytojas pasakys, kokio tipo gydymas – laikinas ar ilgalaikis – geriausias dėl jūsų būklės. Stimuliatoriaus parinkimas ir implantavimo eiga aptariama individualiai.
Po gydymo ir atsigavimas
Gavus stimuliatorių, dažnai reikia praleisti vieną parą ligoninėje. Grįžti prie įprastos veiklos galima per kelias dienas ar savaites – gydytojas nurodys, ką reikėtų riboti ar atidėti.
Kaip išvengti širdies blokados
Nors įgimtų arba kai kurių ligų nulemtos blokados išvengti sunku, širdies ir kraujagyslių ligų riziką – o kartu ir įgytą blokadą – galima sumažinti:
- Rinkitės širdžiai palankią mitybą
- Būkite fiziškai aktyvūs
- Išlaikykite tinkamą kūno svorį ir pakankamą miego kiekį
- Ribokite stresą, venkite alkoholio ir nerūkykite
- Venkite medžiagų ar vaistų, galinčių sutrikdyti elektrolitų pusiausvyrą (pvz., kalio, kalcio, magnio)
Pasitarkite su gydytoju dėl visų vartojamų vaistų ir papildų – jie gali daryti įtaką širdies elektrinei veiklai. Prireikus vaistus galima pakeisti kitais.
Gyvenimas su širdies blokada ir širdies stimuliatoriumi
Sergant širdies blokada, ypač su stimuliatoriumi, naudinga žinoti tam tikrus dalykus kasdienybėje:
- Venkite stiprių magnetinių laukų, elektros prietaisų, ypač nelaikykite mobilaus telefono mažiau nei per 15 cm nuo stimuliatoriaus (neturėkite jo marškinių kišenėje).
- Pereinant apsaugos patikras oro uostuose ar renginiuose, informuokite darbuotojus, kad turite stimuliatorių. Turėkite kortelę su informacija apie modelį.
- Praneškite visiems medicinos specialistams ir odontologui apie stimuliatorių – kai kurios medicininės procedūros (pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tyrimas) gali sukelti trukdžių ar reikalauti stimuliatoriaus perprogramavimo.
Reguliari stimuliatoriaus patikra būtina – specialistas nuotoliniu būdu stebės jo veiklą, tačiau kartą per metus reikės apsilankyti fiziškai.
Kada kreiptis į gydytoją
- Jei pajutote svaigulį ar apalpote
- Jei krūtinėje atsirado skausmas
- Kai pajuntate širdies plakimo padažnėjimą ar nereguliarumą
- Užplūsta silpnumas ar darosi sunku kvėpuoti
- Pastebėjote kojų, pėdų ar patinusių blauzdų
Kada būtina skubi pagalba
Jei įtariate širdies smūgį ar širdies sustojimą, kuo skubiau kreipkitės į gydytojus. Apie galimą riziką ir simptomus svarbu informuoti savo artimuosius ir kolegas.
Prognozė ir perspektyvos
Pirmo laipsnio blokada dažniausiai netrukdo įprastai kasdieninei veiklai, bet dėl gyvenimo būdo ar vaistų keitimo visuomet pasitarkite su gydytoju. Širdies stimuliatoriai paprastai neturi didelės įtakos fiziniam aktyvumui ar laisvalaikiui, bet svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų dėl įrenginio priežiūros.
Kiek laiko truks blokada, priklauso nuo jos tipo ir priežasties. Jei ją lėmė vaistai ir jie buvo pakeisti, širdies veikla gali sugrįžti į normą. Tačiau blokada dėl kitų priežasčių dažniausiai būna ilgalaikė.
Nesigydant sunki blokada gali baigtis staigia mirtimi ar dažnu alpulio pojūčiu. Gavus reikiamą gydymą, ilgalaikiai rezultatai priklauso nuo paciento amžiaus ir kitų gretutinių ligų.
Klausimai, kuriuos galima aptarti su gydytoju
- Kokio tipo širdies blokadą turiu?
- Ar man būtinas gydymas?
- Kuris gydymo būdas būtų efektyviausias?
- Ar gali mano vaikas turėti šią ligą nuo gimimo, jei jau serga kitas mano vaikas?
