Dilgėlinė: priežastys, simptomai, diagnostika, gydymas ir profilaktika

Bėrimas, vadinamas dilgėline, pasireiškia niežtinčiais, pakilusiais odos išbėrimais. Tai viena iš alerginės reakcijos formų, kai dėl tam tikrų dirgiklių atsiranda odos patinimas ir paraudimas.

Kas yra dilgėlinė?

Dilgėlinė – tai odos paviršiuje susiformuojantys, dažniausiai stipriai niežtintys nelygumai ar iškilūs paraudimai. Šios srities pakitimus dažnai sukelia organizmo imuninis atsakas į alergeną – baltymą, kuris daugeliui yra nepavojingas, tačiau jautriems asmenims sukelia nemalonių simptomų.

Gali pasireikšti įvairaus dydžio bėrimai: nuo mažiausių, primenančių pirštų galiukų plotą, iki didelių, delno dydžio dėmių. Kartais atskiros dėmės susilieja į dideles odos plokšteles. Vienas iš medicininių dilgėlinės pavadinimų – urtikarija. Dilgėlinės žymės paprastai išnyksta per parą, nors kai kuriems žmonėms gali užsitęsti ilgiau.

Dilgėlinės rūšys

Pagal trukmę dilgėlinė skirstoma į ūminę ir lėtinę. Ūminė forma trunka iki šešių savaičių, tuo tarpu lėtinė pasireiškia bent du kartus per savaitę ir užsitęsia daugiau nei šešias savaites.

Susiję įrašai

Jei dilgėlinė atsiranda be aiškios priežasties ir trunka ilgai, ji vadinama lėtine spontanine urtikarija. Dar vienas tipas – fizinė (arba indukuojama) dilgėlinė. Ji gali prasidėti po kontakto su šalčiu, karščiu, saule, vibruojančiais paviršiais ar stipriu spaudimu, prakaituojant arba aktyviai judant. Toks bėrimas vystosi greitai – dažniausiai per valandą nuo poveikio pradžios.

Kuo dilgėlinė skiriasi nuo kitų bėrimų?

Terminas „bėrimas“ reiškia bet kokius atsiradusius odos pokyčius: dėmes, patinimus, niežėjimą ar paraudimą. Dilgėlinė yra vienas iš bėrimų tipų, tačiau ne visi bėrimai – tai dilgėlinė.

Kas linkę susirgti dilgėline?

Dilgėlinė gali ištikti kiekvieną. Tie, kurių organizmas stipriai reaguoja į įvairius alergenus, susiduria su dilgėline dažniau. Tačiau net ir tiems, kurių imuninė sistema jautri tik retkarčiais, gali pasitaikyti viena ar kelios toks bėrimo epizodai viso gyvenimo metu.

Pastebėta, kad vaikams, sergantiems astma, alerginiu rinitu ar atopiniu dermatitu, dilgėlinė pasitaiko dažniau, ypač ūminė forma. Stiprus stresas taip pat gali būti šio bėrimo priežastis.

Kaip dažnai pasireiškia dilgėlinė?

Skaičiuojama, kad apie penktadalis žmonių bent kartą gyvenime susiduria su dilgėline. Lėtinė dilgėlinės forma vargina maždaug 1–3 proc. visų žmonių.

Dilgėlinės simptomai

Dilgėlinė gali atrodyti įvairiai, priklausomai nuo priežasties ir kiekvieno žmogaus individualios reakcijos. Ji gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Štai pagrindiniai požymiai:

Pakyla odos ploteliai ar išsiformuoja pleištiniai raudoni bėrimai (pavyzdžiui, ant šviesesnės odos parausta).
Paspaudus bėrimą, jo centras pašviesėja (būdingas bruožas).
Nepakeliama, dažnai stipri odos niežulys.
Odos paburkimas ar patinimas, ypač lūpų, akių, kaklo srityse. Tokiu atveju galima įtarti gilesnius patinimus – angioedemą.
Esant sunkesnei būklei, gali išberti net burnos gleivinę ar veidą.

Lėtinės dilgėlinės simptomai

Bėrimas nuolat keičia formą, dydį, intensyvumą.
Dilgėlinė gali pranykti, vėl atsirasti ir taip tęstis ištisus mėnesius ar net metus.
Simptomai stiprėja susidūrus su šiluma, fiziniu krūviu ar streso metu.

Kas sukelia dilgėlinę?

Ūminės dilgėlinės priežastys

Dažniausiai ūminė dilgėlinė kyla dėl alerginės reakcijos į maistą, gėrimus, vaistus ar tiesioginį sąlytį su tam tikromis medžiagomis. Odoje yra specialių ląstelių – putliųjų ląstelių, kurios sureagavusios išskiria tam tikras medžiagas, viena iš kurių – histaminas. Būtent ši medžiaga skatina bėrimo susidarymą.

Dilgėlinė taip pat kartais kyla dėl įvairių kitų veiksnių – bakterinės ar virusinės infekcijos, streso, stipraus spaudimo ar trinties odai. Ne visada pavyksta nustatyti tikslią priežastį.

Lėtinės dilgėlinės priežastys

Šios formos kilmė dažniausiai nėra susijusi su alergijomis. Dažnos priežastys – tiek bakterinės, tiek virusinės infekcijos, tam tikros autoimuninės ligos, pavyzdžiui, vilkligė. Kartais tiesiog nepavyksta nustatyti, kodėl atsiranda lėtinė dilgėlinė, tokiu atveju vartojamas terminas „idiopatinė“ arba „spontaninė“.

Nors lėtinė dilgėlinė gali tęstis ilgai ir sukelia diskomfortą, ji grėsminga gyvybei nebūna.

Ar dilgėlinė gali būti užkrečiama?

Pati dilgėlinė neužkrečiama ir nuo vieno žmogaus kitam neperduodama. Tačiau jei bėrimas atsiranda dėl kontakto su, pavyzdžiui, nuodingąją gebenę, kol neplauta oda, galima perduoti alergeną kitam žmogui.

Kaip nustatoma dilgėlinė?

Sveikatos specialistai dažniausiai atpažįsta dilgėlinę ir angioedemą iš būdingos odos išvaizdos. Jei yra įtarimas dėl ūminės alerginės reakcijos, gali būti atliekami alergenų tyrimai, kad būtų aišku, kas konkrečiai sukelia simptomus. Tai padeda žinoti, kokių veiksnių verta vengti.

Odos mėginiai – skirtingi galimi alergenai tepami ant odos, stebima ar atsiranda paraudimas, patinimas. Dažniausiai šis metodas taikomas ūminių dilgėlinės atvejų diagnostikai.
Kraujo tyrimai – ieškoma antikūnų, kuriuos organizmas gamina sureagavęs į alergeną. Jų padidėjęs kiekis gali rodyti polinkį į alergines reakcijas ir susijusį bėrimą.

Kaip gydoma dilgėlinė?

Dažniausiai, ypač lengvi atvejai, praeina be gydymo. Vis dėlto, kai simptomai vargina, yra galimybė pasitelkti vaistus ar įvairias pagalbines priemones. Efektyvios tokios priemonės:

Antihistamininiai vaistai – šios grupės preparatai neleidžia histaminui sukelti reakcijos. Jie malšina niežulį ir sušvelnina alerginę reakciją. Gali būti vartojami kaip tabletės ar specialūs tepalai lokaliai. Kai kurie antihistamininiai veikia labai greitai, pavyzdžiui, difenhidraminas. Ilgesniam vartojimui rekomenduojami kitokie vaistai – loratadinas, feksofenadinas, cetirizinas, levocetirizinas.
Alergijos injekcijos – kai kurioms sunkiai gydomoms lėtinės dilgėlinės formoms taikomos mėnesinės injekcijos, kurios blokuoja alerginės reakcijos atsiradimą.
Pagalba namuose – palengvinti simptomus galima vėsia vonia ar dušu, šaltų kompresų uždėjimu ir laisvais, erdviais drabužiais. Vaistinėse parduodami kortikosteroidiniai arba antihistamininiai kremai padeda sumažinti niežėjimą ir tinimą.
Kortikosteroidai geriami – kai niežulys stiprus ir nereaguoja į antihistamininius, gali būti skiriami geriamieji kortikosteroidai, pavyzdžiui, prednizolonas.
Epinefrinas (adrenalinas) – kai išsivysto stipri ūminė alerginė reakcija, gali grėsti pavojus kvėpavimui. Tuomet būtina kuo skubiau suleisti epinefrino. Jis greitai atveria kvėpavimo takus ir sumažina bėrimą bei tinimą.

Kokios galimos komplikacijos?

Stipri alerginė reakcija gali lemti pavojingą kvėpavimo takų patinimą – anafilaksiją. Ši būklė pavojinga gyvybei: gali uždusti dėl uždaromų kvėpavimo takų, o laiku nesuteikus pagalbos, pasekmės gali būti mirtinos.

Anafiksiją dažniausiai sukelia labai stipri alerginė reakcija į tam tikrus maisto produktus arba vabzdžių įkandimą. Tokiu atveju būtinas greitas epinefrino (adrenalino) suleidimas.

Adrenalinas padeda išplėsti kvėpavimo takus, pakelia kraujospūdį ir slopina tinimą. Net ir panaudojus vaistą, reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą stebėjimui, nes simptomai gali kartotis, kai vaisto poveikis praeina.

Kaip galima išvengti dilgėlinės?

Ūminės dilgėlinės prevencija

Nustačius alergiją ar paskirtą alergenų testą, galima įvardyti, kurie dirgikliai sukelia reakciją. Žinant savo alergenus, verta jų vengti kasdienybėje. Galima imtis tokios profilaktikos:

Pašalinti iš raciono maisto produktus, kurie sukelia alergiją.
Mažinti kontaktą su ore tvyrančiais alergenais (dulkėmis, žiedadulkėmis ir pan.).
Rinktis bekvapius, be dažiklių skalbiklius ir muilus.
Stengtis vengti staigių temperatūros pokyčių.
Esant stresui ar pervargus – daryti pertraukas, ilsėtis.
Devėti laisvus, lengvus drabužius.

Dalis šių patarimų tinka ir sergant lėtine dilgėline.

Lėtinės dilgėlinės prevencija

Lėtinės dilgėlinės dažnai išvengti nepavyksta, nes ne visada žinoma jos kilmė. Kartais ši būklė susijusi su kitomis imuninio atsako ligomis.

Sergant dilgėline: prognozė

Daugumai žmonių dilgėlinė ilgalaikių problemų nesukelia. Dažnai vaikai, kuriems bėrimą sukėlė alergija, su amžiumi ją išauga.

Tačiau tiems, kuriems pasireiškia tokie simptomai kaip angioedemos priepuoliai ar anafilaksija, svarbu visada turėti specialų adrenalino švirkštą ir žinoti, kada jį panaudoti.