In-stent restenozė yra būklė, kai anksčiau stentu gydytoje širdies arterijoje kraujagyslė vėl susiaurėja arba užsikemša. Tai reiškia, kad po atliktos angioplastikos ir įdėto stento pratekamumas laikinai pagerėja, bet laikui bėgant kraujagyslė vėl užanka, ir kraujo tėkmė į širdį sutrinka.
Širdies kraujagyslių ir jų ligų esmė
Pagrindinės širdį maitinančios kraujagyslės vadinamos kairiąja bei dešiniąja vainikinėmis arterijomis. Jos tiekia širdžiai deguonies prisotintą kraują. Viena dažniausių šių arterijų problemų – vainikinių arterijų liga. Jos metu šiose kraujagyslėse pradeda kauptis riebalų nuosėdos (plokštelės), kurios ilgainiui vis labiau siaurina arterijų spindį.
Šių nuosėdų kaupimasis vyksta palengva, ir daugelis žmonių kurį laiką nejaučia jokių simptomų. Neišgydyta aterosklerozė gali sukelti pavojingas komplikacijas – širdies nepakankamumą, miokardo infarktą ar net insultą.
Kaip atliekama angioplastika?
Angioplastika – tai minimaliai invazinė procedūra, kurios metu per nedidelį pjūvį į kraujagyslę įvedamas plonas vamzdelis – kateteris. Jo pagalba siauroje vietoje pripučiamas balionėlis, išplečiantis užsikimšusią arteriją. Dažnai toje vietoje įstatomas ir stentas – smulkus metalinis tinklelis, kuris įtvirtina kraujagyslę, neleidžia jai vėl susiaurėti ir suteikia ilgesnį rezultatą.
Kaip dažnai pasireiškia in-stent restenozė?
Apie 1 iš 4 žmonių, kuriems buvo atlikta angioplastika su stento įdėjimu, po kelių mėnesių išsivysto in-stent restenozė. Dažniausiai tai įvyksta per pirmus tris–šešis mėnesius po intervencijos. Jei procedūra atliekama tik su balionėliu, bet be stento, šis pavojus dar didesnis – simptomai grįžta net 40 procentų atvejų.
In-stent restenozės priežastys
Kai stentas jau įdėtas ir kraujagyslė praplatinta, naujas arterijos vidinis sluoksnis auga virš stento, apsaugodamas kraujotaką nuo krešulių susidarymo. Tačiau kartais šio naujo sluoksnio susidaro per daug – susiformuoja perteklius randinio audinio, kuris dar kartą sumažina arterijos praeinamumą. Dažniausiai in-stent restenozė pasireiškia pirmą pusmetį po procedūros.
Kokie rizikos veiksniai padidina pavojų?
- Didelis cholesterolio kiekis kraujyje
- Lėtinė inkstų liga
- Rūkymas
- Nekontroliuojamas cukrinis diabetas ar arterinė hipertenzija
In-stent restenozės simptomai
Dalis žmonių, kuriems išsivysto ši būklė, nebūtinai patiria simptomus. Dažniausiai, jei jie visgi atsiranda, pasireiškia spaudžiančiu arba deginančiu skausmu krūtinėje. Dažnai diskomfortas paūmėja fizinio krūvio metu.
- Nepaprastai stiprus nuovargis ir silpnumas
- Kvėpavimo sutrikimai, dusulys
- Galvos svaigimas ar net silpnumas
- Kaltas prakaitas, šaltas kūno pojūtis
- Pykinimas
- Širdies permušimai
- Skausmas ar sunkumas petyje arba rankoje
Kaip nustatoma in-stent restenozė?
Net jei nejaučiate simptomų, svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją po stento įdėjimo. Jei pasireiškia įtartini požymiai, gali būti paskirti tyrimai:
- Kranijinė kompiuterinė tomografija – galimybė 3D vaizdu atvaizduoti kraujotaką širdyje
- Širdies veiklos mėginys fizinio krūvio metu
- Koronarinė angiografija ar širdies kateterizacija
- Intravaskulinis ultragarsas, leidžiantis detaliai įvertinti arterijų būklę iš vidaus
- Spaudimo kraujagyslėse matavimas (frakcinės tėkmės rezervas)
Gydymo galimybės
Gydymo būdas priklauso nuo arterijos susiaurėjimo masto ir simptomų sunkumo. Dažniausiai gydytojai taiko keletą strategijų:
- Vaistai: gali būti parinkti arba papildomai paskirti medikamentai simptomams mažinti ir stento funkcijai palaikyti
- Pakartotinė angioplastika: jei arterija vėl stipriai užsikimšusi, gali būti atliekamas dar vienas balionėlio praplatinimas ar įdedamas naujas stentas
- Aplinkkelio (bypass) operacija: tam tikrais atvejais taikoma vainikinių arterijų jungčių operacija, kurios metu naujas kraujagyslės segmentas aplenkia pažeistą vietą
- Kraujagyslių brachiterapija: tai arterijos gydymas radiacija, kuris padeda sumažinti randinio audinio perteklių ties stentu
Kaip sumažinti in-stent restenozės riziką?
Siekiant išvengti šios problemos, dažniau pasirenkami stentai, padengti vaistais. Tokie stentai turi specialų vaistų sluoksnį, kuris riboja rando audinio susidarymą ir mažina kraujagyslės užakimo tikimybę. Nors iš pradžių buvo nuogąstauta dėl galimos žalos, šiuolaikiniai stentai pasižymi tiek saugumu, tiek veiksmingumu. Mažiau nei 10 procentų pacientų, pasirinkusių vaistinius stentus, susiduria su pakartotiniu kraujagyslės užkimšimu.
Gyvenimas su in-stent restenozės rizika ir prognozė
Žmonėms, kuriems vėl susiaurėja sritis stento vietoje, padidėja grėsmė patirti pavojingus širdies įvykius – staigią krūtinės anginą, ūminį širdies sindromą ar infarktą. Nepaisant to, tobulėjančios gydymo bei stentavimo technologijos leidžia šią riziką ženkliai sumažinti.
Svarbiausia laikytis gydytojo rekomendacijų ir prižiūrėti širdies sveikatą:
- Sumažinti druskos kiekį maiste ir vartoti vaistus pagal paskyrimą
- Riboti alkoholio kiekį, esant poreikiui – kreiptis pagalbos dėl žalingų įpročių
- Subalansuota, mažai riebalų turinti mityba
- Stengtis išvengti sočiųjų ir transriebalų
- Palaikyti sveiką kūno svorį ir būti fiziškai aktyviems
- Kruopščiai kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje
- Atsisakyti rūkymo – ieškoti paramos, jei reikia
Kada būtina skubiai kreiptis į gydytoją?
Jei po angioplastikos ir stento įdėjimo pajutote krūtinės skausmą, dusulį, nuovargį arba rankos ar peties skausmą, nedelskite – tai galima grėsmė širdžiai. Nedvejokite informuoti savo gydytoją apie naujai atsiradusius ar suintensyvėjusius simptomus.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kokios priežastys lėmė mano kraujagyslės pakartotinį susiaurėjimą?
- Ar gali ši problema pasikartoti ateityje?
- Kokios priemonės yra veiksmingiausios mano širdies apsaugai?
- Kokius ženklus turėčiau stebėti ar nedelsti reaguoti?
