Jodo trūkumas – dažna problema pasaulyje, kurią lemia nepakankamas šio mineralo kiekis racione. Jodas yra būtinas normaliai skydliaukės veiklai – ši mažytė liauka kaklo priekyje gamina hormonus, kurie palaiko medžiagų apykaitą, leidžia kūnui išlikti šiltam, o organams – veikti tinkamai. Be jodo skydliaukė negali atlikti savo funkcijos, todėl sutrinka daugelis organizmo procesų.
Jodas – kokia jo reikšmė organizmui?
Žmogaus organizmas jodo pats negamina, todėl jo būtina gauti su maistu. Šio mineralo gausu jūros produktuose – pavyzdžiui, jūrų žolė, krevetės, žuvis. Kai kurie pieno produktai bei kiaušiniai taip pat praturtinti jodu. Jodas dažnai dedamas į valgomąją druską, tad naudodami joduotą druską kasdien galite papildyti jo atsargas.
Jodas labai svarbus ir nėštumo metu, nes vystantis vaisiui jo reikia kaulų, smegenų augimui ir brendimui. Nepakankamas jodo kiekis nėščiosioms gali sukelti ypač rimtų pasekmių.
Kam dažniausiai pasireiškia jodo stoka?
Jodo trūkumas visame pasaulyje ne visur pasireiškia vienodai. Tam tikri žmonės ir gyventojų grupės yra didesnės rizikos zonoje:
- Žmonės, kurie nenaudoja joduotos druskos.
- Toliau nuo jūros arba kalnuotuose regionuose gyvenantys žmonės, nes juose natūraliai mažiau jodo aplinkoje.
- Asmenys, nevartojantys žuvies ir pieno produktų, pvz., veganai, nes šie maisto produktai – svarbiausi jodo šaltiniai.
- Nėščiosios, kurioms reikia net 50 % daugiau jodo nei kitoms moterims, kad užtikrintų normalią vaisiaus raidą.
Galimos pasekmės dėl jodo trūkumo
Jodo stygius trukdo skydliaukės hormonų gamybai, todėl ilgainiui vystosi įvairios sveikatos problemos. Ypač pavojingas jodo trūkumas nėštumo metu – jis gali padidinti persileidimo, negyvo gimimo, vystymosi defektų grėsmę ar sulėtinti vaisiaus augimą. Intelekto ir raidos sutrikimai, atsiliekantis augimas ar net itin sunki būklė, vadinama kretinizmu (įgimtas jodo trūkumo sindromas) – sunkiausios komplikacijos, su kuriomis gali susidurti vaikas, jei trūksta jodo nėštumo metu.
- Sunki raida ir fiziniai sutrikimai.
- Klausos ir kalbos praradimas.
- Raumenų spazmai, neįprastas raumenų įtempimas (spastiškumas).
- Ypač žemas ūgis.
Jodo trūkumo simptomai
Jodo trūkumas dažniausiai išryškėja per skydliaukės sutrikimus. Pirmas pastebimas pokytis – skydliaukės padidėjimas, vadinamas gūžiu. Skydliaukei trūkstant jodo, ji stengiasi „kompensuoti“ pagreitindama darbą, bet dėl to didėja ir spaudžia aplinkinius audinius.
Jei išsivysto gūžys, galite jausti:
- Spaudimą gerklėje.
- Sudirgimą ar sunkumą ryti maistą.
- Kvėpavimo pasunkėjimą.
Kitas dažnas simptomas – hipotireozė (nepakankama skydliaukės hormonų gamyba). Hipotireozė lėtina viso organizmo medžiagų apykaitą, todėl galite pastebėti tokius požymius:
- Nuovargis.
- Priaugamas svoris.
- Pablogėjus tolerancija šalčiui, šąlanti oda.
Dėl ilgalaikio jodo trūkumo gali atsirasti ir kitų požymių:
- Vaisingumo problemos.
- Patinusi oda.
- Užkimęs balsas.
- Atminties ir mąstymo sutrikimai.
- Odos sausumas, pleiskanojimas.
- Retėjantys, šiurkštūs plaukai.
Kas sukelia jodo trūkumą?
Pagrindinė priežastis – nepakankamas jodo kiekis maiste. Žemės ūkio kultūrose, lokalizuotose toli nuo jūros ar kalnuotose vietovėse, dirvoje ir vandenyje natūraliai būna mažiau jodo. Kai kuriose šalyse stinga ir joduotos druskos. Dėl to šie regionai dažniau susiduria su šiuo trūkumu. Taip pat jodo stygius dažniau pasitaiko ten, kur gyventojai nevalgo jūros gėrybių ar pieno produktų.
Kaip nustatomas jodo trūkumas?
Kai kuriuos jodo stokos atvejus specialistai gali nustatyti apžiūrėdami padidėjusią skydliaukę – gūžį. Papildomai gali būti skiriamas skydliaukės ultragarsas ar skenavimas, siekiant įvertinti liaukos dydį ir pakitimus.
Diagnozei patvirtinti paprastai atliekamas kraujo tyrimas – tikrinamas skydliaukės hormonų kiekis ir tiroksiną stimuliuojančio hormono (TSH) lygis. Naujagimiams taip pat profilaktiškai tiriami hormonų lygiai, siekiant laiku nustatyti hipotireozę.
Jodo trūkumo gydymas
Nustačius jodo stygių, gydytojai paprastai rekomenduoja vartoti jodo papildus. Prireikus, taip pat skiriami skydliaukės hormonų preparatai, ypač jei jau išsivystė hipotireozė.
Kūdikiams, kuriems trūksta jodo nuo gimimo, gydymas dažnai apima ilgalaikį ar net visą gyvenimą trunkantį skydliaukės hormonų vartojimą – viskas priklauso nuo sutrikimo sunkumo.
Kaip apsisaugoti nuo jodo trūkumo?
Geriausias būdas užtikrinti reikiamą jodo kiekį – įvairi mityba, gausi jodo turinčių produktų. Ypač daug jodo yra tokiuose produktuose:
- Menkių ar tunų žuvyje.
- Krevečių, jūrų žolės ir kitose jūros gėrybėse.
- Pieno produktuose, pavyzdžiui, piene, sūryje ir jogurte.
Taip pat svarbu rinktis joduotą valgomąją druską gaminant ar sūdant maistą. Tačiau daugelis pusfabrikačių ar konservuotų gaminių dažniausiai gaminami iš nejoduotos druskos, todėl jie neprisideda prie jodo dienos normos.
Įvairios druskos, tokios kaip jūrų, Himalajų druska, kosher ar fleur de sel, taip pat paprastai neturi jodo, tad jų vartojimas nepadeda apsaugoti nuo šio mineralo trūkumo.
Kiek jodo reikia jūsų organizmui kasdien, priklauso nuo amžiaus ir sveikatos būklės. Suaugusiam žmogui rekomenduojama gauti apie 150 mikrogramų jodo per parą, nėščioms ar žindančioms moterims – apie 250 mikrogramų. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad ne visi vitaminai nėščiosioms turi jodo, todėl prieš pradedant vartoti papildus verta pasikonsultuoti su sveikatos specialistu.
Kas laukia, jei trūksta jodo?
Jei laiku pradėsite vartoti daugiau jodo su maistu ar maisto papildais, dauguma neigiamų simptomų susilpnės arba išnyks. Tačiau ilgalaikė jodo stoka, ypač nėštumo laikotarpiu, gali palikti negrįžtamų pasekmių – pavyzdžiui, įgimtų vystymosi sutrikimų. Todėl itin svarbu nuolat rūpintis, kad jodo jūsų racione nepritrūktų, ir prireikus papildomai vartoti šio mineralo papildus pagal specialisto rekomendacijas.
