Ortostatinis tremoras – tai retas judesių sutrikimas, dėl kurio stovint kojose atsiranda greitos raumenų susitraukimų bangos, vadinamos tremoru. Toks drebulys dažniausiai išnyksta arba smarkiai susilpnėja, kai tik žmogus pradeda vaikščioti, atsisėda arba pasilenkia. Stovint su šiuo sutrikimu dažnai jaučiamas nestabilumas ir nejauki pusiausvyra, tarsi būtų sunku išstovėti vietoje.
Kam pasireiškia ortostatinis tremoras
Nors dažniausiai ši būklė išryškėja apie 60-uosius gyvenimo metus, dokumentuoti atvejai parodė, kad pirmieji simptomai gali pasireikšti tiek paaugliams, tiek garbaus amžiaus žmonėms – nuo 13 iki 85 metų. Ortostatinis tremoras laikomas santykinai nauju sutrikimu, nes pirmą kartą išsamiai aprašytas tik 1984 metais. Kadangi apie šią būklę vis dar renkama nauja informacija, gydytojai ją tyrinėja bei ieško patikimų diagnostikos ir gydymo sprendimų.
Ortostatinio tremoro simptomai
Pagrindinis ortostatinio tremoro požymis – nestabilumo jausmas stovint. Dažniausiai žmogus to nejaučia sėdėdamas, gulėdamas ar vaikščiodamas. Paprastai vos pakeitus pozą ir atsisėdus, atsiradęs nemalonus pojūtis praeina, taip pat sumažėja ir pačios drebulio bangos.
Kai kurie žmonės, siekdami išvengti nestabilumo, įtempia kūną: plačiau pastato kojas, stengiasi pirštais labiau „įsikabinti“ į grindis. Neretai šias greitas kojų raumenų susitraukimų bangas sunku pastebėti iš šalies. Jomis dažniau suvokiamas ne pats raumenų drebulys, o tiesiog pusiausvyros praradimas arba keistas jautrumas kojose. Norint pastebėti drebulį, galima pridėti ranką prie šlaunų arba blauzdų – dažnai taip pajuntamas tarsi banguojantis, vibruojantis jausmas. Vykstančio tremoro metu paprastai skausmo nejaučiama, tačiau ilgainiui galimos kojų raumenų įtampos ir skausmai.
Be to, kartais kartu su kojų drebuliais pastebimas ir rankų ar liemens tremoras, tačiau kitų neurologinių simptomų nebūna. Ortostatinis tremoras kiekvienam pasireiškia skirtingai: kai kuriems jis prasideda išsyk atsistojus, kitiems – tik po kelių minučių stovėjimo. Dažnai laikui bėgant simptomai stiprėja.
Tremoro atsiradimo priežastys
Ortostatinio tremoro priežastys iki šiol nėra aiškios. Vieni tyrėjai mano, jog tai – vienas iš esminio tremoro variantų, kiti laiko visiškai atskiru sutrikimu. Didžioji dauguma atvejų nėra susiję su paveldimumu – dažniausiai toks drebulys išsivysto atsitiktinai. Visgi pasitaikė atvejų, kai ortostatinis tremoras fiksuotas vienos šeimos nariams: dvyniams, broliui ar seseriai, tėvui ir vaikui. Dėl to intensyviai tiriamos galimos genetinės priežastys, tokios kaip geno mutacijos.
Ortostatinio tremoro tipai
Sveikatos specialistai išskiria dvi pagrindines šio sutrikimo formas: pirminę ir antrinę.
- Pirminis ortostatinis tremoras – toks atvejis, kai jokios aiškios priežasties nenustatoma, o asmuo neturi kitų neurologinių ligų požymių.
- Antrinis ortostatinis tremoras išsivysto kaip kitų ligų pasekmė. Jis gali būti susijęs su tokiomis būklėmis kaip Graveso liga, galvos trauma, išsėtine skleroze, parkinsoniniu sindromu, neramių kojų sindromu, tam tikrais galvos smegenų ar nugaros smegenų pažeidimais, standaus žmogaus sindromu, vitamino B12 stoka.
Kaip diagnozuojamas ortostatinis tremoras
Diagnozei svarbiausia – išklausyti paciento simptomų pobūdį, detaliai aptarti jo ligos istoriją. Gydytojas atliks fizinį ir neurologinį ištyrimą, stebės, kaip bei kada pasireiškia drebuliai. Specializuoti centrai dažnai atlieka paviršinį elektromiogramą (EMG), kuris padeda patvirtinti diagnozę ir įvertinti raumenų bei juos veikiančių nervų veiklą. Taip pat gali būti skiriami kraujo tyrimai ar vaizdo diagnostika, norint atmesti kitas drebulį sukeliančias ligas.
Dėl šios būklės retumo neretai ji suklydus diagnozuojama kaip kitoks, dažniausiai funkcinis (psichogeninis) tremoras arba kiti judesių sutrikimai.
Ortostatinio tremoro gydymo galimybės
Nors visiškai išgydyti ortostatinio tremoro šiuo metu negalima, kai kurie vaistai padeda sumažinti simptomus. Dažniausiai skiriamas vaistas yra klonazepamas iš benzodiazepinų grupės, tačiau ne visi į jį gerai reaguoja. Galimi ir kiti medikamentai: gabapentinas, primidonas, propranololis, pregabalinas, fenobarbitalis.
Nors būklės tyrimų dar nėra daug, tam tikros tremorą gydančios procedūros gali būti naudingos ir sergant ortostatiniu tremoru. Tarp jų – giliųjų smegenų dalių stimuliacija ar nugaros smegenų stimuliacija. Kadangi šiai sričiai vis dar skiriama daug tyrimų, gydytojas gali suteikti informacijos apie galimybę dalyvauti klinikiniuose tyrimuose.
Ar įmanoma išvengti šios būklės?
Kadangi nėra žinoma, kodėl išsivysto ortostatinis tremoras, šiuo metu nėra jokių patikimų priemonių jam užkirsti kelią.
Gyvenimas su ortostatiniu tremoru
Nors šis sutrikimas tiesiogiai veikia tik stovint, laikui bėgant gali smarkiai paveikti gyvenimo kokybę. Žmonės neišvengiamai pradeda vengti situacijų, kuriose tenka ilgai stovėti be judesio – pavyzdžiui, stovėdami duše, laukdami eilėje, tvarkydamiesi ar gamindami maistą.
Kasdienybėje gali padėti paprastos korekcijos – naudotis stacionaria kėde duše, vežimėliu laukimo vietose, organizuoti vykdomus darbus taip, kad ilgai nereikėtų stovėti. Prireikus, ergoterapeutas gali pasiūlyti tinkamų sprendimų, kaip prisitaikyti prie šios būklės.
Dėl ligos retumo žmonėms dažnai sunku sulaukti supratimo iš aplinkinių. Net gydytojams kartais nelengva atpažinti šį sindromą. Jei dėl ortostatinio tremoro pajuntate padidėjusį vienišumą, nuovargį, blogą nuotaiką ar nerimą, verta pasikalbėti su artimaisiais, kreiptis į psichologą ar kitą emocinės sveikatos specialistą.