SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Ligos

Mėlynoji flegmazija

Karolina Rimkutė Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 19 sausio
Kategorija Ligos
0
Share on FacebookShare on Twitter

Phlegmasia cerulea dolens – tai reta, tačiau itin grėsminga būklė, kai keliose giliosiose venose susiformuoja dideli kraujo krešuliai. Dažniausiai ši komplikacija pasireiškia vienoje ar abejose kojose, tačiau gali paveikti ir rankas.

Turinys
  1. 1.Kas vyksta organizme?
  2. 2.Kaip dažnai pasitaiko ši liga?
  3. 3.Phlegmasia cerulea dolens simptomai
  4. 4.Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
    • 4.1Kas sukelia phlegmasia cerulea dolens?
    • 4.2Kokie rizikos veiksniai?
  5. 5.Galimos komplikacijos
  6. 6.Diagnostika
    • 6.1Kaip nustatoma ši liga?
    • 6.2Kokie bus atliekami tyrimai?
  7. 7.Gydymo galimybės
    • 7.1Kaip gydoma ši būklė?
    • 7.2Kokios gydymo priemonės naudojamos?
    • 7.3Ką reikia žinoti apie gydymo eigą?
  8. 8.Prevencija
  9. 9.Prognozė ir gyvenimo kokybė
  10. 10.Gyvenimas po gydymo
    • 10.1Kaip rūpintis savimi?
    • 10.2Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
    • 10.3Klausimai gydytojui
  11. 11.Kuo skiriasi phlegmasia alba ir cerulea dolens?

Kas vyksta organizme?

Kai giliosiose venose atsiranda užsikimšimas, kraujas veikiausiai negali laisvai tekėti iš pažeistos galūnės. Dėl to venose kaupiasi kraujas, didėja tinimas, o spaudimas kyla net arterijose – jos nebesugeba atnešti pakankamai deguonies prisotinto kraujo į galūnės audinius. Toks procesas prilygsta išgręžtoje kempinėje besikaupiančiam vandeniui – kol jo neišspausi, naujas neįsigers.

Ši būklė – tikra medicininė ekstremali situacija, kuri gali baigtis ne tik galūnės, bet ir gyvybės praradimu. Todėl kuo greitesnė diagnozė ir gydymas – gyvybiškai svarbūs.

Kaip dažnai pasitaiko ši liga?

Phlegmasia cerulea dolens yra itin nedažna – gydytojai ją savo praktikoje gali sutikti vos kartą ar du. Išsamių statistikos duomenų šiuo metu nėra.

Phlegmasia cerulea dolens simptomai

Ligos pavadinimas „skausmingas mėlynas uždegimas“ gana taikliai apibūdina ir pagrindinius požymius.

Susiję įrašai

Ar galima susirgti angina be karščiavimo?

Ar galima susirgti angina be karščiavimo?

2026 9 vasario
Ar pieno vartojimas kenkia sergant šlapimo takų infekcija (ŠTI)?

Ar pieno vartojimas kenkia sergant šlapimo takų infekcija (ŠTI)?

2026 9 vasario

Kaip atskirti atvirkštinę psoriazę nuo intertrigo? Pagrindiniai simptomai ir jų atpažinimas

2026 9 vasario

Ar biotinas veiksmingas gydant psoriazę?

2026 9 vasario
  • Odos spalva tampa raudona, mėlyna ar net violetinė – šis atspalvis gali plisti po visą galūnę.
  • Išreikštas, stiprus skausmas.
  • Pastebimas galūnės tinimas.
  • Ant odos gali atsirasti pūslių.
  • Juntamas dilgčiojimas, lyg badymas adata.

Dėl kraujotakos sistemos anatomijos dažniausiai pažeidžiama kairioji koja.

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Kas sukelia phlegmasia cerulea dolens?

Pagrindinė priežastis – stambus venų tromboembolija, dažniausiai giliosios venos trombozė kojoje. Dėl susiformavusio didelio kraujo krešulio sutrinka kraujo nutekėjimas.

Kokie rizikos veiksniai?

  • Piktybiniai navikai (tai dažniausias rizikos veiksnys).
  • Neseniai atlikta operacija.
  • Traumos.
  • Nėštumas.
  • Geriamieji hormoniniai preparatai, kontraceptikai ar pakaitinė hormonų terapija.
  • Uždegiminė žarnyno liga.
  • Didelis kūno masės indeksas (daugiau nei 30).
  • Kraujo krešėjimo sutrikimai.
  • Lėtinė venų nepakankamumas.
  • May-Thurner sindromas.
  • Širdies nepakankamumas.
  • Fizinio judėjimo apribojimas (ilgas gulėjimas lovoje).

Dažniausiai liga išsivysto 40–60 metų amžiaus žmonėms.

Galimos komplikacijos

Maždaug pusė ligos atvejų baigiasi gangrena – tai sunki gyvybei pavojinga infekcija, kurios metu gali tekti pašalinti galūnę. Kita galima komplikacija – plaučių embolija, kai kraujo krešulys užkemša plaučių kraujagysles.

Diagnostika

Kaip nustatoma ši liga?

Gydytojas visada vertina ligos istoriją, atlieka apžiūrą, klausia apie simptomų pradžią, jų trukmę ir ankstesnes kraujagyslių problemas šeimoje ar pačiam pacientui.

Kokie bus atliekami tyrimai?

  • Ultragarso tyrimas.
  • Kraujo tyrimai.
  • Kraujagyslių kompiuterinė tomografija (angiograma).
  • Magnetinio rezonanso angiograma.

Gydymo galimybės

Kaip gydoma ši būklė?

Pirmiausia siekiama sumažinti tinimą ir pagerinti kraujo nutekėjimą – svarbu, kad pažeista koja būtų pakelta aukščiau širdies (daugiau nei 60° kampu). Taip pat gali būti skiriami skysčiai, uždedamas kompresinis tvarstis, o pacientui rekomenduojama daugiau vaikščioti, jei tai įmanoma.

Skiriami vaistai (antikoaguliantai) ir dažnu atveju reikalinga speciali procedūra ar operacija. Jei jau matomos pūslės ar įtariama gangrena, reikia kuo greičiau chirurgiškai pašalinti kraujo krešulį ir taip išvengti rimtesnių padarinių.

Kokios gydymo priemonės naudojamos?

  • Antikoaguliantai (pvz., heparinas).
  • Trombolizė – vaistų, ištirpinančių krešulį, suleidimas į veną per kateterį.
  • Trombektomija, kuri gali būti atliekama tiek atvirai, tiek minimaliai invaziniu būdu.
  • Angioplastika ar stento įstatymas esant May-Thurner sindromui.

Ką reikia žinoti apie gydymo eigą?

  • Po krešulio pašalinimo dažnai akivaizdžiai sumažėja tinimas ir pagerėja galūnės spalva, pokyčiai pastebimi iškart po operacijos.
  • Jei gydymas pradedamas laiku, pirmieji pagerėjimo ženklai gali būti juntami per valandą ar per kelias valandas.
  • Esant nepakankamam efektui po vaistų per 6–12 valandų, taikoma papildoma procedūra.

Prevencija

Phlegmasia cerulea dolens galima išvengti laiku diagnozuojant ir gydant giliųjų venų trombozę, taip apsaugant nuo šios pavojingos komplikacijos.

Prognozė ir gyvenimo kokybė

Ši liga kelia realią grėsmę ne tik pažeistai galūnei, bet ir bendrajai sveikatai. Gydytojai dažnai veikia itin greitai – stengiamasi kuo skubiau skirti antikoaguliantus ar atlikti operaciją, nes tik laiku pradėtas gydymas lemia geriausią išeitį.

  • Paprastai pacientas ligoninėje praleidžia kelias dienas – per tą laiką atliekami kontroliniai kraujagyslių tyrimai.
  • Trombolizės sėkmės rodiklis gali siekti 85–95 %.
  • Negydoma phlegmasia cerulea dolens beveik visada virsta gangrena. Tuomet gijimo galimybės smarkiai mažėja – 20–50 % gali tekti amputuoti galūnę.
  • Mirties rizika svyruoja nuo 20 iki 40 %, priklausomai nuo komplikacijų.
  • Nebūtinai liga nepasikartos net ir po tinkamo gydymo, o vėliau dažnai išsivysto ilgalaikės venų vožtuvų ir pūlinio trombozės komplikacijos.

Gyvenimas po gydymo

Kaip rūpintis savimi?

Baigus gydymą būtina tęsti antikoaguliantų vartojimą – dažnai keletą mėnesių, o kartais ir ilgiau, priklausomai nuo individualaus atvejo. Reguliariai atliekant kraujo tyrimus, prižiūrima, kad krešėjimas būtų tinkamas.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Reguliarūs vizitai pas gydytoją ir kraujo tyrimai itin svarbūs norint laiku pastebėti bet kokius pakitimus ar komplikacijas. Nedelsiant kreipkitės į medikus, jei simptomai kartojasi arba kyla naujų krešulių požymių, taip pat – plaučių embolijos simptomų atsiradimo atveju.

Klausimai gydytojui

  • Kiek laiko turėsiu vartoti antikoaguliantus?
  • Kaip dažnai reikės apsilankyti patikros vizituose?
  • Kokia buvo tikroji mano giliųjų venų trombozės priežastis?

Kuo skiriasi phlegmasia alba ir cerulea dolens?

Phlegmasia alba dolens taip pat susijusi su kraujo krešulio formavimusi, tačiau šios būklės metu dar išlieka kraujotaka audiniuose – dėl to oda atrodo balkšva („alba“ reiškia „balta“). Šis etapas dažnai praeina prieš išsivystant sunkesnei – phlegmasia cerulea dolens formai.

Kur kas grėsmingesnė phlegmasia cerulea dolens forma jau sutrikdo kraujo patekimą į audinius ties krešuliu – dėl to didėja gangrenos ir kitų pavojingų komplikacijų rizika.

Karolina Rimkutė

Karolina Rimkutė

Gydytoja ir medicinos mokslų daktarė, turinti daugiau nei 15 metų patirtį įvairiose medicinos srityse. Karolina yra aistringa švietėja, siekianti suteikti žmonėms moksliškai pagrįstą ir suprantamą informaciją apie įvairias ligas, jų simptomus, prevenciją ir gydymo galimybes. Baigusi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Karolina tęsė doktorantūros studijas Heidelbergo universitete Vokietijoje, kur tyrinėjo lėtinių uždegiminių ligų mechanizmus. Ji taip pat yra dirbusi su pacientais pirmosios pagalbos skyriuose, bendrosios praktikos klinikose ir specializuotose ligoninėse, todėl turi platų klinikinį supratimą apie daugelį sveikatos sutrikimų. Dr. Rimkutė rašo straipsnius apie įvairiausias temas: nuo dažniausiai pasitaikančių peršalimo ligų ir autoimuninių sutrikimų iki retų genetinių ligų ir naujausių gydymo metodų. Ji tiki, kad geras sveikatos švietimas gali išgelbėti gyvybes, todėl stengiasi perteikti medicinos žinias paprasta ir aiškia kalba. Be straipsnių rašymo, Karolina yra dažna medicinos konferencijų pranešėja ir aktyviai dalyvauja visuomenės sveikatos kampanijose. Kai nerašo ir nedirba su pacientais, ji mėgsta skaityti mokslinę literatūrą, lankyti meno parodas ir leisti laiką gamtoje. Dr. Rimkutės misija – padėti kiekvienam žmogui geriau suprasti savo sveikatą ir priimti informuotus sprendimus apie gydymą bei prevenciją

Susiję Pranešimai

Ar galima susirgti angina be karščiavimo?
Ligų simptomai

Ar galima susirgti angina be karščiavimo?

Paskelbė Lukas Grinčius
2026 9 vasario
Ar pieno vartojimas kenkia sergant šlapimo takų infekcija (ŠTI)?
Ligos

Ar pieno vartojimas kenkia sergant šlapimo takų infekcija (ŠTI)?

Paskelbė Agnė Vaitkutė
2026 9 vasario
Kaip atskirti atvirkštinę psoriazę nuo intertrigo? Pagrindiniai simptomai ir jų atpažinimas
Dermatologija

Kaip atskirti atvirkštinę psoriazę nuo intertrigo? Pagrindiniai simptomai ir jų atpažinimas

Paskelbė Lukas Grinčius
2026 9 vasario
Kitas įrašas
Fobofobija (baimė bijoti): priežastys, simptomai ir gydymas

Fobofobija (baimė bijoti): priežastys, simptomai ir gydymas

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2026 16 sausio
Tonzilės

Tonzilės

2026 16 sausio
Oxandrolone

Anavaras

2026 18 sausio
Dešinės pusės krūtinės skausmas

Dešinės pusės krūtinės skausmas

2026 18 sausio
Ar galima susirgti angina be karščiavimo?

Ar galima susirgti angina be karščiavimo?

2026 9 vasario
Ar pieno vartojimas kenkia sergant šlapimo takų infekcija (ŠTI)?

Ar pieno vartojimas kenkia sergant šlapimo takų infekcija (ŠTI)?

2026 9 vasario
Kaip atskirti atvirkštinę psoriazę nuo intertrigo? Pagrindiniai simptomai ir jų atpažinimas

Kaip atskirti atvirkštinę psoriazę nuo intertrigo? Pagrindiniai simptomai ir jų atpažinimas

2026 9 vasario
Ar biotinas veiksmingas gydant psoriazę?

Ar biotinas veiksmingas gydant psoriazę?

2026 9 vasario
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Ar galima susirgti angina be karščiavimo?
  • Ar pieno vartojimas kenkia sergant šlapimo takų infekcija (ŠTI)?
  • Kaip atskirti atvirkštinę psoriazę nuo intertrigo? Pagrindiniai simptomai ir jų atpažinimas

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Reklamos ir rėmimo politika
  • Editorial Policy
  • Privatumo politika
  • Taisyklės ir sąlygos

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.