Tylioji aspiracija – būklė, kuomet maistas, skystis ar kitos medžiagos patenka į kvėpavimo takus ar trachėją, tačiau žmogus pats to nejaučia ir net nejaučia poreikio kosėti. Sveikam žmogui valgant ar geriant burnos ir ryklės raumenys bei nervai veikia išvien, kad maistas ar skysčiai nepatektų į kvėpavimo sistemą. Epiglotis, mažutė antgerklio kremzlė, veikia kaip svirtis – praleidžia orą į kvėpavimo takus, o maistą nukreipia link stemplės. Tačiau jei šis suderintas judesys sutrinka, gali nutikti tylioji aspiracija.
Kaip tylioji aspiracija paveikia organizmą
Mažos pašalinių medžiagų patekimo į kvėpavimo takus apimtys dažnai pašalinamos natūraliai, nes suveikia kosulio refleksas ir organizmas pats išvalo kvėpavimo sistemos turinį. Tačiau su tylia aspiracija žmogus dažniausiai nenumano, kad medžiagos pateko ne į stemplę, o į kvėpavimo takus – todėl jokio aiškaus apsauginio reflekso nekyla.
Kai aspiracija kartojasi dažnai, gali išsivystyti aspiracinė pneumonija – tai plaučių infekcija, kuri kartais tampa rimta ir reikalauja gydymo. Dažniausiai žala kyla dėl pakartotinio bronchų uždegimo ar kitų kvėpavimo problemų.
Tylioji aspiracija – simptomai
Daugeliu atveju tylioji aspiracija vyksta be pastebimų požymių, bet tam tikrais atvejais simptomai gali skirtis, priklausomai nuo žmogaus amžiaus.
Kūdikiams dažni požymiai:
- Spartesnis kvėpavimas arba laikinas kvėpavimo sulaikymas maitinimo metu
- Nepaaaiškinamos pasikartojančios žemos temperatūros ar kvėpavimo takų infekcijos, dažniausiai plaučių
- Vengia maitintis, nusisuka nuo krūties ar buteliuko
- Pakitęs, „drėgnas” balsas ar verksmas po maitinimo
Vyresniems vaikams ir suaugusiems gali pasireikšti:
- Greitesnis kvėpavimas valgant
- Jausmas, lyg kažkas užstrigo gerklėje
- Mažo vaiko nenoras valgyti
- Nosies užgulimas, kuris praeina pavalgius
- Neįprastas, švokščiantis ar triukšmingas kvėpavimas be akivaizdžių priežasčių
- „Drėgnas” balsas dėl gleivių ar skreplių po valgymo
- Dažnai pasikartojančios kvėpavimo takų infekcijos, pavyzdžiui, bronchitas
Kas sukelia tyliają aspiraciją?
Ši būklė dažnai pasitaiko tiems, kurių rijimo funkcija dėl įvairių priežasčių sutrikusi. Gali būti atsitiktinė, be aiškių priežasčių, bet dažniau susijusi su bet kokiu sveikatos sutrikimu, trukdančiu saugiai nuryti:
- Įgimtos veido ar gomurio ydos – kiškio lūpa ar vilko gomurys
- Rijimo sutrikimai (disfagija), balso stygų paralyžius
- Gastroezofaginio refliukso liga – skrandžio rūgštis gali nejučiomis patekti į gerklę ir būti įkvepiama
- Laringomalacija – ypač kūdikiams, kai minkštas gerklų audinys trukdo taisyklingai ryti
- Neurologinės ligos: cerebrinis paralyžius, išsėtinė sklerozė, epilepsija, smegenų pažeidimai ar patirtas insultas
- Pagalbiniai vamzdeliai, tokie kaip mitybos (nazogastrinis) vamzdelis ar trachėjos kanulė
Kas patenka į rizikos grupę?
Su tylia aspiracija gali susidurti įvairaus amžiaus žmonės. Yra keletas grupių, kurioms ši būklė pasitaiko dažniau:
- Kūdikiai – jie dar nemoka pasakyti, kad užspringo, be to, jų maistas dažnai yra skystas ir lengviau patenka ne ten, kur reikia.
- Asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis ar turintys negalią – įvairūs sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, išsėtinė sklerozė ar epilepsija, gali paveikti rijimą.
- Vyresni žmonės – dėl dažnesnių insultų, demencijos ar kitų neurologinių ligų jų rijimo refleksai dažniau pažeidžiami.
Kaip nustatoma tylioji aspiracija
Diagnozavimas dažnai prasideda nuo gydytojo apžiūros bei pokalbio apie paciento ar vaiko sveikatą. Apžiūrimos burnos, nosies ir plaučių sistemos. Prireikus taikomi papildomi tyrimai, padedantys įvertinti rijimo procesą ar kvėpavimo sistemos būklę.
- Plaučių rentgenograma – leidžia pamatyti plaučius, bronchus, padeda nustatyti infekcijas ar kitus pokyčius.
- Ryjimo endoskopija (FEES) – per nosį įkišamas plonas vamzdelis su kamera, stebimas rijimo procesas.
- Laringoskopija – specialiu instrumentu apžiūrima gerklė bei balso stygos.
- Viršutinės virškinamojo trakto dalies rentgenas su bario kontrastu – padeda įvertinti stemplės sandarą, išaiškinti refliukso požymius.
Gydymas ir pagalba
Pagrindinis gydymo tikslas – pašalinti arba sušvelninti tyliajai aspiracijai priežastį. Kiekvienu atveju priemonės parenkamos atsižvelgiant į būklę:
- Kai diagnozuojamas gastroezofaginis refliuksas, gali būti paskiriami vaistai, slopinantys rūgšties išsiskyrimą bei atpalaiduojantys skrandžio sieneles.
- Kūdikiams, linkusiems siurbčiojant įtraukti pieną į kvėpavimo takus, rekomenduojama maitinti vertikalioje padėtyje – taip maistas juda saugesniu keliu.
- Kūdikių, kurių būklė sunkesnė, racione gali prireikti tirštesnio pieno arba specialios dietos. Kartais laikinai įstatomas maitinimo vamzdelis į nosį ar pilvuką, kol vaikas sustiprės ir galės saugiai maitintis įprastai.
- Pasekmių sukeliančių įgimtų defektų chirurginiai pataisymai (kiškio lūpos ar vilko gomurio) padeda atstatyti taisyklingą rijimą.
Po gydymo neretai atliekami papildomi vertinimai, ar paciento ar kūdikio rijimo funkcija pagerėjo ir ar aspiracija nebesikartoja.
Ar galima išvengti tyliojo aspiracijos?
Šiuo metu nėra žinomo patikimo būdo visiškai užkirsti kelią tyliajai aspiracijai. Svarbiausia – reguliariai lankytis pas gydytoją ir laiku pastebėti bet kokius sveikatos pokyčius tiek sau, tiek vaikui. Net jeigu kylančios abejonės atrodo nedidelės, verta jas aptarti su gydytoju – taip galima greičiau užkirsti kelią didesnėms problemoms.
Prognozė ir gyvenimo perspektyvos
Kūdikiams tylusis aspiravimas kartais išnyksta savaime, vaikui augant ir tobulėjant jo rijimo koordinacijai. Jei priežastis slypi tam tikroje sveikatos būklėje, ją nustačius ir tinkamai gydant, dažniausiai galima pasiekti gerų rezultatų. Reguliarus stebėjimas leidžia laiku įvertinti pokyčius ir prireikus koreguoti gydymą.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite, jog kūdikis ar mažas vaikas rodo požymius, primenančius aspiraciją, verta nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju. Profilaktiniai vizitai kūdikio vystymuisi stebėti ir svoriui vertinti taip pat labai svarbūs. Suaugusiesiems, kurie jaučia refliukso ar rijimo sutrikimus, reikėtų aptarti šiuos požymius su gydytoju – tai padės laiku užkirsti kelią tyliajai aspiracijai bei rimtesnėms komplikacijoms.
Kada būtina nedelsti ir kviesti skubią pagalbą?
- Jei kūdikis ar vaikas pamėlynavo
- Sunkiai kvėpuoja arba neramina kvėpavimas
- Pakyla temperatūra (kūdikiams iki 3 mėnesių – virš 38°C, vaikams nuo 3 mėnesių iki 3 metų – virš 39°C)
- Vaiko sunku pažadinti, atrodo vangus
- Suaugusiajam, jeigu nebeįmanoma nuryti, yra dusulys, krūtinės skausmas, arba juntama, kad gerklėje ar kvėpavimo takuose užstrigęs maistas ar svetimkūnis – būtina nedelsti kreiptis į medikus.