Spastinė cerebrinė paralyžius yra būklė, kuri dažniausiai pasireiškia išaugusiu raumenų tonusu, raumenų sustingimu bei nevaldomais raumenų spazmais. Kartais šie simptomai gali būti skausmingi, ypač jei ryškesni. Vaikams, kuriems yra ši diagnozė, dažnai sunku valdyti judesius – pavyzdžiui, vaikštant žingsnis būna neįprastas, dažnai žengiama pirštų galais. Staigūs judesiai, pavyzdžiui, bandant pagauti daiktą, taip pat gali sukelti skausmą ar nevaldomą raumenų susitraukimą.
Kas yra spastinė cerebrinė paralyžius
Spastinė cerebrinė paralyžius – tai dažniausiai pasitaikanti cerebrinės paralyžiaus forma. Tai neurologinių sutrikimų grupė, kuri daro įtaką judesių koordinacijai ir raumenų kontrolei, nes paveikia smegenų bei nervų veiklą.
Simptomai kiekvienam žmogui gali skirtis. Pavyzdžiui, kai kuriems vaikams sunku iki galo ištiesti rankas ar kojas, kitų eiseną lydi neįprastas kelių kryžiavimas arba vaikščiojimas tik pirštų galais. Daugelis vaikų, sergančių spastine cerebrine paralyžiumi, susiduria su sunkumais atliekant įprastus kasdienius judesius, tokiais kaip vaikščiojimas ar daiktų griebimas.
Spastinės cerebrinės paralyžiaus tipai
- Spastinė diplegija/diparezė. Ši forma daugiausiai paveikia vaiko kojas, dėl to judėti jiems itin sunku – klubų bei kojų raumenys įtempti, kojos dažnai sukryžiuojamos ties keliais (vadinamas „žirklių” judesys).
- Spastinė hemiplegija/hemiparezė. Kairę arba dešinę kūno pusę veikianti būklė. Gali būti paveikta ranka, koja, arba abu galūnių segmentai vienoje pusėje.
- Spastinė kvadriplegija/kvadriparezė. Tai sunkiausia forma, apimanti abi rankas, abi kojas ir kartais veido raumenis. Tokiems vaikams gali būti sunkiau mokytis, pasireiškia traukuliai ar kitų neurologinių simptomų.
Spastinio cerebrinio paralyžiaus simptomai
- Raumenų sustingimas arba padidėjęs tonusas
- Nuolatinis arba priepuolinis skausmas raumenyse
- Staigūs, nevaldomi raumenų susitraukimai ar trūkčiojimai
- Nesubalansuoti, trūkčiojantys judesiai galūnėmis
- Pavėluotas tam tikrų įgūdžių įsisavinimas – vėliau pradeda ropoti, vaikščioti, griebti daiktus
- Abnormalus vaikščiojimas – kryžiuojamos kojos ar judėjimas tik ant pirštų galiukų
Simptomų sunkumas gali labai skirtis – nuo lengvo iki smarkiai sutrikdančio kasdienę veiklą.
Spastinio cerebrinio paralyžiaus priežastys
Pagrindinė spastinės cerebrinės paralyžiaus priežastis – smegenų srities, kuri kontroliuoja judesius, pažeidimas. Tokia žala gali įvykti dėl deguonies trūkumo smegenyse, smegenų traumos ar genetinio pokyčio.
Galimos priežastys ir rizikos veiksniai:
- Smegenų kraujotakos sutrikimai (išeminis insultas)
- Kraujavimas į smegenis (hemoraginis insultas)
- Infekcijos, paveikiančios smegenų audinius
- Traumos gimimo metu arba kūdikystėje
Žalingi veiksniai nėštumo metu taip pat padidina riziką, kad gali išsivystyti spastinė cerebrinė paralyžius:
- Priešlaikinis gimdymas
- Mažas gimimo svoris
- Negydyta sunki gelta naujagimystėje
- Infekcijos, perduodamos iš motinos vaisiui arba placentai
- Dvyniai ar keli vaisiai gimdoje
- Nėštumo komplikacijos, pvz., priešlaikinis placentos atsiskyrimas ar gimdos plyšimas
- Kontaktas su žalingomis cheminėmis medžiagomis, kurios gali paveikti vaisiaus smegenų vystymąsi (pvz., dideliais kiekiais gyvsidabrio turinčios žuvies vartojimas)
Galimos komplikacijos
- Kalbos ir bendravimo sunkumai
- Kognityvinio vystymosi sutrikimai
- Traukuliai/ar epilepsija
- Regėjimo sutrikimai
- Klausos praradimas
Diagnozės eiga ir tyrimai
Paprastai spastinė cerebrinė paralyžius nustatoma kūdikystėje arba ankstyvoje vaikystėje. Pirmasis žingsnis – išsamus fizinis vaiko raidos, judesių, raumenų tono ir koordinacijos įvertinimas apžiūros metu.
Norėdamas tiksliau nustatyti diagnozę ir atmesti kitus panašius sutrikimus, gydytojas gali pasitelkti šiuos tyrimus:
- Magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimas
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Kraujo laboratoriniai tyrimai
- Genetiniai tyrimai
Gydymo galimybės
Pagrindinis gydymo tikslas – pagerinti vaiko judėjimą ir užkirsti kelią raumenų sustingimo progresavimui. Galimos gydymo priemonės:
- Kasdienių tempimo pratimų atlikimas namuose, kad sumažėtų raumenų įtempimas
- Fizinės, ergoterapijos bei logopedo užsiėmimai
- Įtvarų, gipsų ar longetų naudojimas, siekiant ilgiau palaikyti raumenis ištemptoje padėtyje
- Pagalbinės judėjimo priemonės: vaikštynės, vežimėliai
- Vaistai raumenų sustingimui ir spazmams mažinti (pvz., baklofenas, diazepamas, klonazepamas, dantrolenas, tizanidinas)
- Botulino toksino (Botox®) injekcijos raumenims atpalaiduoti
- Baklofeno infuzija tiesiai į stuburo kanalą
- Chirurginė intervencija – selektyvioji nugaros šaknelių rizotomija, kuri mažina raumenų spastiškumą
Prognozė ir gyvenimo trukmė
Didžioji dalis vaikų, kuriems nustatyta spastinė cerebrinė paralyžius, gali tikėtis normalaus gyvenimo trukmės, jei sunkių komplikacijų nepavyksta išvengti ar jei liga lieka negydoma. Tinkamas gydymas ir reabilitacija dažnai leidžia vaikui gyventi aktyvų bei pilnavertį gyvenimą. Ši liga nėra progresuojanti – vieną kartą pažeisti raumenys lieka tie patys ir vėliau, tačiau nesiimant tinkamų priemonių, jų sustingimas laikui bėgant gali stiprėti.
Kasdienis gyvenimas ir pagalba
Laiku pradėtas gydymas ir nuolatinė specialistų priežiūra padeda sumažinti raumenų įtempimą, palengvina judėjimą, savarankišką gyvenimą bei užtikrina geresnę vaiko raidą. Gydymas svarbus ir dėl to, kad nespėjant įsikišti, padidėjęs raumenų sustingimas gali riboti gebėjimą vaikščioti, užsiimti kasdiene veikla ar savarankiškai apsitarnauti.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Pastebėję, kad jūsų vaikas turi judesių, laikysenos ar raidos sunkumų, delsiant pradėti vaikščioti ar atlikti kitus įprastus veiksmus, verta kuo anksčiau pasikonsultuoti su sveikatos specialistu.
Pokalbis su gydytoju
- Prašykite detaliai paaiškinti vaiko diagnozę
- Dėl kokio gydymo būtų naudingiausia pradėti?
- Kokie yra pagrindiniai gydymo tikslai?
- Kaip dažnai reikia lankytis kineziterapeuto ar ergoterapeuto užsiėmimuose?
- Ar chirurginė operacija gali pagerinti vaiko būklę?
