Spleninės lenkimo sindromas – tai būklė, kai dujos, susidarančios skrandyje, kaupiasi storosios žarnos vietoje, vadinamoje splenine lenkimu. Ši žarnos atkarpa yra staigus posūkis viršutinėje kairėje pilvo pusėje. Nors pats sindromas nelaikomas pavojingu, nesulaukus tinkamos pagalbos, jis gali sukelti stiprius pilvo viršutinės dalies skausmus, kurie trukdo kokybiškam gyvenimui. Dažniausiai ši būklė siejama su dirgliosios žarnos sindromu.
Sindromo atsiradimo priežastys
Pagrindinė priežastis, kodėl atsiranda spleninės lenkimo sindromas, yra padidėjęs dujų kiekis žarnyne. Tai gali nutikti keliais būdais:
- Pernelyg greitas valgymas ar gėrimas lemia oro prarijimą (aerofagiją), todėl skrandyje kaupiasi daugiau dujų. Net kramtomoji guma gali paskatinti papildomą oro patekimą į skrandį.
- Maitinimasis produktais, kuriuose yra angliavandenių, kurių žmogaus skrandis ar plonoji žarna nepilnai suskaido. Šiuos angliavandenius žarnyno bakterijos suskaido ir taip išskiria dujas.
- Nadažnai dujų perteklius iš skrandžio keliauja per didžiąją žarną ir šalinamas per tiesiąją žarną. Tačiau, kai žarnos vingis – spleninė lenkimas – neatlaiko gausaus dujų kiekio, ši vieta tampa užsikimšimo židiniu (galima palyginti su upės posūkiu, kur stipri tėkmė sukelia užsikimšimus).
- Rečiau pasitaiko, kad žmogus turi įgimtą arba įgautą stipresnį žarnos lenkimą, dėl kurio dujoms sunkiau pasišalinti iš žarnyno.
Sindromo simptomai
Žmonės, patiriantys spleninės lenkimo sindromą, dažniausiai susiduria su šiais nemaloniais pojūčiais:
- Pūstumo jausmas (pilvo pūtimas)
- Pilnumo pojūtis, net ir nevalgant didelio maisto kiekio
- Pykinimas, kartais kartu su vėmimu
- Aštrus, stiprus skausmas viršutinėje kairėje pilvo dalyje
Sindromo diagnozavimo galimybės
Siekdamas nustatyti spleninės lenkimo sindromą, gydytojas pirmiausia įvertina jūsų nusiskundimus ir atlieka apčiuopą. Tam tikrais atvejais gali būti paskirti papildomi tyrimai:
- Bario klizmos tyrimas
- Kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas
Gydytojas gali atlikti ir kitus tyrimus tam, kad atmestų kitas ligas, turinčias panašių simptomų.
Gydymas ir valdymas
Universalios gydymo schemos šiam sindromui nėra. Kadangi būklė priskiriama dirgliosios žarnos sutrikimų grupei, skiriamos įprastos IBS gydymo rekomendacijos:
- Apriboti maisto produktus, kurie skatina dujų susidarymą. Dažniausiai tokie produktai – tai žirniai, pupos, brokoliai, žiediniai kopūstai ir kitos ankštinės ar kryžmažiedės daržovės.
- Pasidomėti mažai FODMAP turinčia mityba. Šis mitybos principas susijęs su tam tikrų, sunkiau virškinamų angliavandenių sumažinimu racione.
- Sumažinti gazuotų gėrimų vartojimą – burbuliukai lemia papildomų dujų patekimą į skrandį.
- Vartoti mažiau produktų, kuriuose gausu fruktozės – medus, kukurūzų sirupas bei kai kurie vaisiai, pavyzdžiui, obuoliai ar persikai, gali išprovokuoti daugiau sudėtingų virškinimo procesų.
- Valgyti lėčiau, neskubėti, taip sumažinant oro prarijimo tikimybę valgymo metu.
Dažnai gydytojai rekomenduoja vesti mitybos dienoraštį. Užsirašydami, ką valgote ar geriate, lengviau pastebėsite, kurie produktai sukelia nemalonius simptomus ir galėsite jų išvengti. Tikslus provokatorių nustatymas dažnai padeda visiškai atsikratyti nemalonių būklės simptomų.
Prevencinės priemonės
Spleninės lenkimo sindromą galima sėkmingai išvengti, peržiūrint savo mitybą. Pakanka sumažinti dujų susidarymą skatinančių produktų dalį, ir rizika susidurti su šiuo nemalonumu žymiai sumažėja.
Kada kreiptis į specialistą
Jeigu simptomai atkartoja ar intensyvėja, net po to, kai pakoregavote savo mitybą ar gyvenimo įpročius, verta nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Tik specialistas gali tiksliai nustatyti priežastį ir pasiūlyti veiksmingiausią sprendimą.
