Tendinitas – tai būklė, kai uždegimas arba sudirginimas pažeidžia sausgyslę, jungiančią raumenį su kaulu. Sausgyslės padeda judėti, tad kai jos paburksta, gali atsirasti skausmas ir jautrumas šalia pažeisto sąnario, dažniausiai ties vieta, kur sausgyslė įsitvirtina prie kaulo. Dėl pasikartojančių, monotoniškų judesių arba pertempimo tendinitas dažnai išsivysto petyje, alkūnėje ar keliuose. Ši liga gali būti tiek staigi (trumpalaikė), tiek užsitęsusi (lėtinė).
Kokie egzistuoja tendinito tipai
Priklausomai nuo to, kuri kūno dalis nukenčia arba kokiu sportu užsiimama, tendinitas vadinamas įvairiais pavadinimais:
- Tenisisto alkūnė
- Golfo žaidėjo alkūnė
- Mėtančiojo petys
- Plaukiko petys
- Bėgiko ar šuolininko kelias
Kiek dažnai pasitaiko tendinitas
Ši problema pakankamai įprasta – dažniausiai ją sukelia nuolatinis, monotoniškas fizinis krūvis, tam tikrų pomėgių ar darbo specifika. Didelę riziką patiria tiek aktyviai sportuojantys, tiek žmonės, užsiimantys veikla, kurioje vyrauja kartotiniai judesiai.
Tendinito simptomai
- Skausmas ties pažeista sausgysle ar aplinkinėje srityje, paaštrėjantis judant
- Sąnarių sustingimas, sunku pilnai judinti pažeistą dalį
- Judant jaučiami ar girdimi spragsėjimo, traškėjimo garsai ar pojūčiai
- Paburkimas, odos paraudimas ar net pamėlynavimas
Skausmas gali atsirasti palaipsniui arba pasireikšti staigiai ir stipriai, ypač susiformavus kalcio sankaupoms aplink sausgyslę. Tokios sankaupos gali pasireikšti kaip kieti, balti ar gelsvi gumbeliai po oda, kartais sukelia niežėjimą.
Kūno dalys, kur dažniausiai atsiranda simptomų
- Nyktis, ypač apačioje
- Alkūnė – dažniausiai išorinėje pusėje, kai delnas atverstas aukštyn
- Petys
- Klubas
- Kelis – paprastai žemiau girnelės, kur sausgyslė jungiasi su blauzdikauliu
- Achilo sausgyslė – jungia blauzdos raumenis su kulno kaulu
Kas sukelia tendinitą
- Nuolatinis pertempimas ar kartotiniai judesiai (pvz., bėgiojimas, metimas)
- Staigūs, stiprūs judesiai ar traumos
- Tam tikrų vaistų, pavyzdžiui, cholesterolį mažinančių ar tam tikrų antibiotikų vartojimas
Prie tendinito vystymosi taip pat gali prisidėti kai kurios lėtinės ligos: diabetas, reumatoidinis ar osteoartritas, podagra ar infekcija.
Rizikos veiksniai
- Darbas ar pomėgiai, reikalaujantys pasikartojančių judesių (sodininkystė, dažymas, drožyba, šveitimas, sportas)
- Neteisinga laikysena
- Silpnesni raumenys dėl kitų sveikatos problemų
- Amžius – po 40 metų sausgyslės tampa mažiau elastingos, todėl dažniau pažeidžiamos
Galimos komplikacijos
- Lėtinis, nuolatinis skausmas judant
- Judesių ribojimas ar negalėjimas pilnai judinti pažeistos vietos
- Sausgyslės plyšimas
- Raumenų silpnumas
Kaip nustatomas tendinitas
Gydytojas įvertins jūsų ligos istoriją, išklausinės simptomus ir atliks fizinį ištyrimą. Papildomai gali būti paskirta vaizdinė diagnostika – rentgeno nuotrauka ar magnetinio rezonanso tyrimas, kurie padeda įvertinti sausgysles ir pažeidimo mastą.
Gydymo būdai
Tendinito gydymas dažniausiai atliekamas dviem etapais:
- Pirma, rekomenduojama iš karto po traumos uždėti ledą, ilsėtis, vengti veiklos, kuri sukelia diskomfortą, vartoti nereceptinius uždegimą mažinančius vaistus.
- Jei simptomai per 2–3 savaites nesumažėja, gali būti skiriamos papildomos priemonės – hormonų (kortikosteroidų) injekcijos, fizioterapija ar prireikus imobilizavimas.
Fizioterapijos programos paprastai apima judesių amplitudės lavinimo pratimus, mobilizacijos technikas, tam tikrų sąnarių įtvarus. Ypač svarbu palaipsniui didinti tenkančią sausgyslei apkrovą, kad būtų atkurta jėga ir funkcija. Kartais gydytojas gali įvertinti ir kitų sąnarių judrumą, nes jų ribotumas gali būti susijęs su tendinito išsivystymu, pavyzdžiui, tikrinant peties judesius pacientui, kenčiančiam dėl vadinamosios „tenisisto alkūnės”.
Chirurginė operacija atliekama retai ir tik tada, kai kiti gydymo būdai neveiksmingi ar simptomai labai stiprūs.
Kiek laiko gydosi tendinitas
Lengvesniais atvejais sausgyslės sugyja per 2–3 savaites, tačiau sudėtingesniais atvejais sveikimas gali užtrukti kelis mėnesius. Svarbu nesiimti aktyvios veiklos tol, kol gydytojas neleidžia – per ankstyvas grįžimas prie ankstesnių judesių gali sukelti uždegimo atsinaujinimą.
Kaip išvengti tendinito
- Stenkitės neįsitempti vienoje padėtyje ilgą laiką – kas pusvalandį padarykite pertrauką
- Laikykitės taisyklingos laikysenos, išmokite taisyklingai kelti ir nešioti daiktus
- Kelkitės daiktą prieš save tiesiai – nesiekite šonu, o stumkite ranką ir delną tiesiai link objekto
- Tvirtai, bet ne per stipriai suimkite daiktus, kai juos imate ar nešate
- Nesinešiokite sunkių daiktų viena ranka ar laikydami juos šone
- Nesėdėkite užsikišę kojos po savimi
- Pajutus skausmą – sustokite
Sportuojant ar pradėjus naują fizinę veiklą, rekomenduojama:
- Prieš treniruotę atlikti tempimo ir apšilimo pratimus
- Dėvėti tinkamą aprangą bei avalynę
- Padidinti krūvį palaipsniui, neskubėkite
- Skausmui pasireiškus, veiklą iš karto nutraukite
Ką svarbu žinoti dėl tendinito prognozės
Didžiajai daliai žmonių simptomai praeina po gydymo ir poilsio, nors sveikimas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių – priklausomai nuo uždegimo sunkumo. Būtina sulaukti gydytojo leidimo grįžti prie aktyvių veiklų.
Nors persirgus tendinitu galima visiškai pasveikti, kartais jis gali pasikartoti, jei sausgyslėms vėl bus tenkama per didelė apkrova. Siekiant sumažinti pakartotinio uždegimo tikimybę, verta laikytis gydytojo ar kineziterapeuto rekomendacijų.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės medicininės pagalbos, jei:
- Pakyla kūno temperatūra (virš 38°C)
- Atsiranda patinimas, paraudimas, pažeista vieta šyla
- Jaučiatės prastai, apima bendras silpnumas
- Skauda keliose vietose vienu metu
- Nebegalite pajudinti ligotos kūno dalies
Tai gali būti kitos, rimtesnės būklės požymiai, tad svarbu laiku gauti tinkamą pagalbą.
Kokius klausimus verta aptarti su gydytoju
- Ar man tendinitas, ar sąnarių uždegimas (artritas)?
- Kada galėsiu vėl užsiimti sportu ar aktyvia veikla?
- Ar reikės chirurginio gydymo?
