Burnos pienligė dažnai atpažįstama iš baltų, iškilusių apnašų, primenančių varškę. Šios dėmelės gali atsirasti ant liežuvio ar vidinių skruostų, o nuvalius kartais ima kraujuoti. Nors daugeliui pienligė sukelia nedidelį diskomfortą, kai kuriems gali varginti skausmas ar burnos gleivinės paraudimas.
Kas yra pienligė?
Pienligė – tai grybelinė infekcija, kuriai būdingas Candida mielių išplitimas burnos gleivinėje, ryklėje ar kitur organizme. Burnos pienligė (dar vadinama burnos kandidoze) dažniausiai pasireiškia tomis baltomis, varškę primenančiomis apnašomis, dažniausiai ant liežuvio, skruostų ar net burnos stogo. Uždegimas gali vystytis staiga – gleivinė tampa paraudusi, jautri ar net skausminga.
Pagrindinė šios infekcijos priežastis – Candida grybelio dauginimasis. Užklupusi pienligė signalizuoja apie sutrikusią mikroorganizmų pusiausvyrą. Kitaip pienligė burnos ar ryklės srityje vadinama orofaringine kandidoze.
Kam dažniausiai pasireiškia pienligė?
Pienligė gali išsivystyti visiems, tačiau dažnesnė kūdikiams iki vieno mėnesio amžiaus, vaikams, vyresniems nei 65 metų suaugusiems bei žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi. Silpnesnė organizmo apsauga ne tik padidina infekcijos pavojų, bet ir apsunkina ligos eigą bei kontrolę.
Pienligės simptomai
Sergant pienlige, daugeliui pirmiausia atsiranda baltos, vos iškilusios apnašos burnoje, paprastai – ant liežuvio arba skruostų vidinėje pusėje. Apnašų taip pat galima pamatyti burnos stoge, dantenose, tonzilių srityje ar net užpakalinėje ryklės dalyje.
- Burnos gleivinės paraudimas, jautrumas ar skausmas, ypač burnos kampučiuose
- Laikinai sumažėjęs skonio pojūtis (ageuzija)
- Svetimas, „vatos“ pojūtis burnoje
Apnašos gali sukelti deginimą arba nestiprų kraujavimą, ypač bandant jas pašalinti ar valantis dantis. Jei infekcija išplinta į stemplę, gali pasunkėti rijimas, justi skausmas ar jausmas, tarsi maistas įstrigtų gerklėje ar net krūtinėje. Sunki eiga gali sukelti temperatūrą, jei grybai išplinta už stemplės ribų.
Žmonėms su nusilpusia imunine sistema ši infekcija gali plisti ir į kitus organus – plaučius, kepenis ar odą. Pavojingiausi atvejai stebimi sergant sunkesnėmis ligomis, kai apsauga nuo infekcijų yra itin silpna.
Pienligės priežastys
Nedidelis Candida grybelio kiekis natūraliai gyvena ant odos, burnos gleivinėje ir virškinamajame trakte. Kai pusiausvyra sutrinka – pavyzdžiui, dėl ligos, streso ar tam tikrų vaistų – grybelis ima daugintis ir sukelia pienligę.
- Kortikosteroidų vartojimas
- Antibiotikai
- Kai kurie kontraceptikai
Ar pienligė užkrečiama?
Pienligė gali būti perduodama tokiems žmonėms, kurių organizmo apsauga silpna (pvz., dėl ligos ar vartojamų vaistų). Tačiau jei imuninė sistema stipri, artimi kontaktai (pavyzdžiui, bučiniai) paprastai infekcijos nesukelia. Vis dėlto galima užsikrėsti ir kitais būdais, tad jei šalia yra sergantis, verta dažniau plautis rankas ir vengti kontakto su jo seilėmis.
Pavojų didinantys veiksniai
Didesnės rizikos – kūdikiai, žmonės, sergantys cukriniu diabetu, anemija, onkologiniais susirgimais, ŽIV/AIDS (šiai grupei būdingas dažnesnis stemplės uždegimas), turintys burnos sausumą (xerostomiją), besilaukiančios moterys (dėl hormoninių pokyčių), rūkantieji ar dėvintys netinkamai pritaikytus dantų protezus.
Pienligės komplikacijos
Sveikiems žmonėms pienligė paprastai nesukelia rimtų bėdų. Tačiau labai sumažėjus imunitetui Candida grybeliai gali pereiti į kraują ir išplisti į akis, smegenis ar širdį. Tokia išplitusi infekcija – itin pavojinga, gali sukelti sepsinį šoką.
Kaip diagnozuojama pienligė?
Dažniausiai gydytojas iš karto atpažįsta pienligę pagal tipiškas baltas dėmes burnos gleivinėje, liežuvyje ar skruostuose. Nušveitus apnašas, lieka jautri, paraudusi ir kraujuoti linkusi vieta. Diagnozę gali patvirtinti paimto mėginio mikroskopinis tyrimas.
Jeigu įtariama, kad infekcija išplitusi į stemplę, gali būti atliekama ryklės mikrobiologinė pasėja, endoskopija arba rentgenograma stemplės, skrandžio ir plonosios žarnos sričiai ištirti.
Gydymo galimybės
Dažniausiai pienligė gydoma priešgrybeliniais vaistais, kurie gali būti vartojami tabletėmis, lazdelėmis tirpstančiomis burnoje arba skysčiais, kuriuos reikia paskalauti burnoje ir nuryti. Kursas paprastai trunka 10–14 dienų. Vaistų pasirinkimas priklauso nuo amžiaus ir pagrindinės infekcijos priežasties.
Žmonės su pakankamai stipria imunine sistema į gydymą reaguoja greičiau. Tuo tarpu sergant sunkesnėmis ligomis ar turint nusilpusį imunitetą, simptomai gali būti stipresni ir trukti ilgiau.
Kada pagerėja savijauta?
Daugumai simptomai sumažėja praėjus savaitei ar dviem nuo gydymo pradžios. Kartais vaistus reikia tęsti kelias dienas ilgiau, kad pilnai pašalinti likusius grybus.
Kaip sumažinti pienligės riziką?
- Verta laikytis burnos higienos ir dantis valytis bent du kartus per dieną, taip pat kasdien naudoti dantų siūlą.
- Stenkitės nenaudoti tam tikrų burnos skalavimo skysčių ar purškalų, galinčių sutrikdyti mikroorganizmų pusiausvyrą. Apie saugius produktus patartina pasitarti su gydytoju ar odontologu.
- Reguliariai lankykitės pas odontologą, ypač jei sergate diabetu arba nešiojate protezus.
- Apribokite cukraus ir produktų, kuriuose gausu mielių (pavyzdžiui, duonos, alaus, vyno), vartojimą, nes jie skatina grybelio augimą.
- Nerūkykite ir nemeskite vartoti tabako. Dėl metimo pagalbos galima konsultuotis su specialistu.
Pienligės eiga ir prognozė
Gavus tinkamą gydymą, pienligė paprastai pradeda nykti per vieną ar dvi savaites. Simptomams užsitęsus ar pablogėjus, vertėtų kreiptis į gydytoją.
Kada svarbu kreiptis į gydytoją?
Pajutus įtartinus požymius – skausmą, kraujavimą ar baltas, iškilusias dėmes burnos gleivinėje – verta nelaukti ir užsiregistruoti pas gydytoją. Jei simptomai grįžta ar nepraeina po paskirtų vaistų, būtina kreiptis nedelsiant – tai gali būti rimtesnės infekcijos ženklas.
Pagalbinės priemonės ir namų būdai
Nors reikalingas gydymas priešgrybeliniais vaistais, simptomus palengvinti gali keletas namų priemonių:
- Burnos skalavimas šiltu sūriu vandeniu
- Probiotikai
- Jogurtas su naudingomis bakterijomis
