Transfuzijai susijusi kraujotakos perkrova – tai būklė, kai po kraujo perpylimo organizme pradeda kauptis skysčiai. Ši būklė atsiranda tuomet, kai organizmas nepajėgia susidoroti su papildomų skysčių kiekiu, kurį gauna su perpilamu krauju ar jo komponentais. Dėl to skysčiai užsilaiko ne tik plaučiuose, bet ir kituose audiniuose, todėl gali išsivystyti dusulys, patinimai ir padidėti kraujospūdis.
Kada pasireiškia transfuzijai susijusi kraujotakos perkrova?
Šis sutrikimas gali prasidėti transfuzijos metu arba per pirmąsias 12 valandų po jos pabaigos. Negydoma būklė yra pavojinga gyvybei, todėl labai svarbu laiku atpažinti ir reaguoti į pirmuosius simptomus: kuo anksčiau teikiama pagalba, tuo mažesnė rizika komplikacijoms.
Simptomai
- Pojūtis, kad trūksta oro (dusulys). Šis simptomas gali išryškėti tiek ramybėje, tiek gulint.
- Nuolatinis ar priepuolinis kosulys.
- Skausmas krūtinėje.
- Mėlyna odos, lūpų ar nagų spalva (cianozė).
- Patinimai kojose, kulkšnyse ar kakle.
- Širdies plakimo pagreitėjimas (tachikardija).
- Galvos svaigimas, net alpimas.
- Stiprūs galvos skausmai.
Šie požymiai gali prasidėti tiek iš karto transfuzijos metu, tiek per 12 valandų po procedūros.
Priežastys
Kraujotakos perkrova išsivysto tada, kai į kraujotakos sistemą patenka per didelis skysčių kiekis per trumpą laiką. Tuomet padidėja slėgis kraujagyslėse, o pertekliniai skysčiai ima sunktis į audinius – ypač plaučius. Tai dažnai vadinama plaučių edema.
Rizikos veiksniai
- Vyresnis amžius (60 metų ir daugiau).
- Širdies ir kraujagyslių ligos (širdies nepakankamumas, infarktas praeityje).
- Lėtinė inkstų liga.
- Lėtinės plaučių ligos, tokios kaip LOPL.
- Vasopresorinių vaistų ar kilpinių diuretikų vartojimas neseniai.
- Kelių ar didelės apimties kraujo komponentų perpylimai (dažniausiai – eritrocitų, bet gali būti ir kitų komponentų).
- Kelių kraujo transfuzijų per trumpą laiką gavimas.
Diagnozė ir tyrimai
Nustatant šią būklę gydytojas pirmiausia įvertina organizmo būklę – išklauso nusiskundimus, matuoja arterinį kraujospūdį, apžiūri. Dažnai atliekamas krūtinės ląstos rentgeno tyrimas, echoskopija ar kraujo tyrimai, leidžiantys tiksliau įvertinti širdies ir plaučių būklę.
Gydymas
Pagrindinis pagalbos tikslas – sumažinti skysčių perteklių organizme. Tam dažniausiai skiriami diuretikai – vaistai, padedantys pašalinti skysčius su šlapimu. Jei kvėpavimas smarkiai sutrinka, gali būti reikalinga deguonies terapija ar net laikinas dirbtinis kvėpavimas. Jei transfuzijos metu išsivysto pirmieji simptomai, procedūra nutraukiama, pacientas perkeliamas į pusiau sėdimą poziciją, kad būtų lengviau kvėpuoti.
Prevencija
Pacientams, kuriems yra didesnė perkrovos rizika, kraujo produktai perpilami lėtesniu tempu ar kartu skiriama diuretikų profilaktikai. Svarbu informuoti gydytoją, jei anksčiau jau pasitaikė panašių reakcijų – tai padeda iš anksto numatyti ir sumažinti perkrovos tikimybę.
Ligos eiga ir prognozė
Perkrautos kraujotakos sunkumas gali svyruoti nuo lengvesnių atvejų, kuriuos pavyksta sėkmingai suvaldyti laiku nutraukus transfuziją, iki pavojingų gyvybei situacijų, kai gali prireikti ilgesnio gydymo ligoninėje. Kartais simptomai gali pradėti ryškėti praėjus kelioms valandoms po transfuzijos pabaigos.
Nors ši komplikacija pasitaiko maždaug 1 proc. transfuzijų, ji yra viena dažniausių transfuzijos sukeltų sunkių pasekmių. Moksliniai duomenys rodo, kad mirštamumas dėl šios komplikacijos gali siekti iki 21 proc.
Kada kreiptis skubios pagalbos?
Pastebėjus bet kurį iš aukščiau išvardytų simptomų po kraujo ar jo komponentų transfuzijos, būtina kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą ar nedelsti apie savo būklę pranešti medicinos personalui, jei esate ligoninėje. Greita reakcija gali būti lemiama siekiant išvengti sunkių komplikacijų.
