Juostinė pūslelinė, dar žinoma kaip herpes zoster, yra virusinė infekcija, sukelianti skausmingą odos bėrimą. Ši liga išsivysto dėl vėjaraupių viruso – būtent to paties, kuris sukelia vėjaraupius. Patyrus vėjaraupius, virusas išlieka neaktyvus nervų sistemoje ir gali vėl suaktyvėti, pasireiškiant juostinei pūslelinei.
Kaip atrodo juostinės pūslelinės bėrimas
Paprastai bėrimas būna vienoje kūno pusėje, dažniausiai nusidriekia juostele per krūtinę, kaklą ar veidą. Bėrimas gali būti raudonas, tamsiai rožinis, rudas arba purpurinės spalvos – tai priklauso nuo odos atspalvio. Jis paprastai žymi tą kūno dalį, kuriai nerviniai latakai perduoda jautrumo signalus. Šią zoną vadiname dermatomu – ji aprūpinama konkrečiu stuburo nervu, todėl bėrimas dažniausiai matomas aiškia juostele.
Platesnė juostinė pūslelinė: kas tai?
Platesnė, išplitusi juostinė pūslelinė pasireiškia tada, kai bėrimas apima plačiau nei vieną ar du dermatomus, paprastai daugiau nei 20 pūslelių. Šis variantas gali apimti kelias kūno vietas ir peržengti įprastas bėrimo ribas. Sunkiomis formomis bėrimas plinta po visą kūną ir gali paveikti vidaus organus.
Tinkamai negydoma ši komplikacija gali lemti sunkias pasekmes, tokias kaip kepenų uždegimas ar encefalitas. Todėl esant išplitusiai juostinei pūslelinei dažnai prireikia gydymo ligoninėje, kur skiriami lašinami vaistai prieš virusą ir kitos medicininės priemonės.
Išplitusios juostinės pūslelinės simptomai
- Bėrimas su skausmingomis pūslelėmis, kuris gali niežėti arba dilgčioti. Jis paprastai prasideda vienoje kūno pusėje, surambėja ir nudžiūsta per 7–10 dienų.
- Niežėjimas, dilgčiojimas, skausmas ar temperatūra kelias dienas prieš bėrimą.
- Virškinimo sutrikimai.
- Galvos skausmas.
- Jautrumas ryškiai šviesai.
Kai liga išsiplėtusi, bėrimai atsiranda keliose vietose, gali apimti didesnį plotą ir išplisti į abi kūno puses – skirtingai nei įprasta, kai bėrimas apsiriboja viena kūno puse.
Kas dažniau serga išplitusia juostine pūsleline?
Bet kuris žmogus, kuriam kada nors buvo vėjaraupių, gali susirgti juostine pūsleline. Tiksliai nežinoma, kas nulemia viruso atsinaujinimą, tačiau riziką didina:
- Vyresnis amžius
- Imuninės sistemos nusilpimas
- Onkologinės ligos ar jų gydymas
- ŽIV/AIDS
- Šeimos istorija
- Moteriška lytis (biologiškai)
- Stresas
- Traumos
- Lėtinės ligos, pavyzdžiui, diabetas, inkstų ligos, reumatoidinis artritas ar uždegiminė žarnyno liga
- Pernelyg didelis saulės spindulių poveikis
Didžiausia rizika susirgti yra vyresniems nei 60 metų žmonėms – apie pusę visų atvejų sudaro būtent ši amžiaus grupė, o ypač dažnai liga nustatoma perkopus 70-ies metų ribą. Vis dėlto juostinė pūslelinė pasitaiko ir jaunesniems asmenims.
Išplitusi forma dažniau išsivysto turintiems silpną imuninę sistemą – apie 15–30 % visų šios rizikos grupės atvejų. Tačiau su šia komplikacija susiduria ir apie 2 % visų žmonių.
Kodėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją?
Kuo anksčiau kreipsitės į medicinos specialistus, tuo didesnė tikimybė išvengti ilgalaikių komplikacijų. Vėluojant gydyti, gali išsivystyti tokios problemos kaip užsitęsusi nervų skausmo būklė (postherpetinė neuralgija), kepenų pažeidimai ar net encefalitas. Kartais pakenkiami net plaučiai.
Pastebėjus įtartiną bėrimą ar kitus simptomus, rekomenduojama per pirmąsias tris paras kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą – taip sumažės simptomų sunkumas ir bus sumažinta komplikacijų rizika.
