SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Ligos

Ar B ląstelių limfoma yra ne Hodžkino limfomos tipas?

Karolina Rimkutė Paskelbė Karolina Rimkutė
2025 19 lapkričio
Kategorija Ligos
0
Ar B ląstelių limfoma yra ne Hodžkino limfomos tipas?
Share on FacebookShare on Twitter

B limfocitų limfoma yra bene dažniausiai pasitaikantis ne Hodžkino limfomų tipas. Ji sudaro didžiąją dalį visų limfomų atvejų, o dažniausiai diagnozuojama asmenims, perkopusiems 60 metų amžių.

Kas yra B limfocitų limfoma

Limfoma – tai limfinės sistemos vėžys. Limfinė sistema, kurią sudaro limfmazgiai, limfos audiniai ir tam tikri organai, yra atsakinga už apsaugą nuo infekcijų bei ląstelių kontrolę organizme. Šios sistemos ląstelės – limfocitai – saugo mūsų imunitetą: B limfocitai (B ląstelės) gamina antikūnus, o T limfocitai naikina svetimas ar pakitusias ląsteles bei reguliuoja imuninį atsaką.

Kaip pasireiškia B limfocitų limfoma

  • padidėjęs vienas ar keli limfmazgiai
  • naktinis prakaitavimas
  • ilgalaikis karščiavimas
  • nuovargis ir silpnumas
  • kosulys
  • nepaaiškinamas svorio kritimas

Kam kyla didžiausia rizika susirgti

Didžiausias ligos rizikos veiksnys – amžius, kadangi dažniausiai ji nustatoma vyresnio amžiaus žmonėms. Kitus rizikos veiksnius sudaro:

  • artimų giminaičių limfomos atvejai (paveldimumas)
  • sąlytis su tam tikromis cheminėmis medžiagomis ar radiacija
  • susilpnėjusi imuninė sistema

Pagrindinės B limfocitų limfomų rūšys

B limfocitų limfomų spektras yra platus, tačiau daugiausiai diagnozuojama difuzinė didelių B ląstelių limfoma (DLBCL). Ji sudaro apie trečdalį visų ne Hodžkino limfomų atvejų. Dažniausiai ši liga prasideda viename iš limfmazgių, tačiau gali išsivystyti ir kituose organuose – pavyzdžiui, smegenyse, žarnyne, kauluose ar stuburo kanale.

Susiję įrašai

Ką svarbu žinoti apie eisenos ir pusiausvyros sutrikimus

Ką svarbu žinoti apie eisenos ir pusiausvyros sutrikimus

2026 12 kovo
Rėmuo ir dusulys: ką svarbu žinoti

Rėmuo ir dusulys: ką svarbu žinoti

2026 12 kovo

5 afirmacijos, padėsiančios sustiprinti pasitikėjimą savimi sergant psoriaze

2026 12 kovo

Kaip savaime hipnotizuotis nerimo mažinimui

2026 12 kovo

Kiti B limfocitų limfomų tipai:

  • Folikulinė limfoma – lėtai vystosi, dažniausiai prasideda limfmazgiuose.
  • Mantijos zonos limfoma – apima limfmazgius, kaulų čiulpus, blužnį, virškinimo traktą, gydymas sunkesnis.
  • Lėtinė limfocitinė leukemija (CLL) / mažu limfocitų limfoma (SLL) – lėto vystymosi liga, dažniausiai paveikia kraują, limfmazgius bei blužnį.
  • Pirminė centrinės nervų sistemos limfoma – paprastai formuojasi smegenyse ar stuburo kanale, dažnai susijusi su imuniniais sutrikimais.
  • Eksranodinė marginalinė B limfocitų limfoma (MALT) – dažniausiai prasideda skrandyje, bet gali išsivystyti ir plaučiuose, odoje ar kituose organuose.
  • Plaukuotoji ląstelių leukemija – lėtai progresuojantis procesas, apimantis blužnį, limfmazgius, kraują.
  • Burkitto limfoma – ypač greitai besivystantis tipas, dažniausiai nustatomas vaikams.

Gydymo galimybės

Kokio gydymo prireiks, priklauso nuo limfomos tipo ir išplitimo stadijos. Lėtai progresuojančias formas neretai stebima be skubaus gydymo, taikant vadinamąją „stebėjimo ir laukimo“ taktiką.

Gydant aktyvesnes limfomos formas dažnai taikomi kelių rūšių būdai:

  • chemoterapija
  • spindulinė terapija
  • imunoterapija
  • tikslinga (taikinių) terapija
  • kamieninių ląstelių transplantacija

Gydymo prognozė

Difuzinė didelių B ląstelių limfoma neretai gali būti sėkmingai išgydyta, ypač jeigu liga aptinkama ankstyvose stadijose. Anksti pastebėti simptomai ir savalaikis apsilankymas pas gydytoją didina tikimybę pasveikti.

Karolina Rimkutė

Karolina Rimkutė

Gydytoja ir medicinos mokslų daktarė, turinti daugiau nei 15 metų patirtį įvairiose medicinos srityse. Karolina yra aistringa švietėja, siekianti suteikti žmonėms moksliškai pagrįstą ir suprantamą informaciją apie įvairias ligas, jų simptomus, prevenciją ir gydymo galimybes. Baigusi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Karolina tęsė doktorantūros studijas Heidelbergo universitete Vokietijoje, kur tyrinėjo lėtinių uždegiminių ligų mechanizmus. Ji taip pat yra dirbusi su pacientais pirmosios pagalbos skyriuose, bendrosios praktikos klinikose ir specializuotose ligoninėse, todėl turi platų klinikinį supratimą apie daugelį sveikatos sutrikimų. Dr. Rimkutė rašo straipsnius apie įvairiausias temas: nuo dažniausiai pasitaikančių peršalimo ligų ir autoimuninių sutrikimų iki retų genetinių ligų ir naujausių gydymo metodų. Ji tiki, kad geras sveikatos švietimas gali išgelbėti gyvybes, todėl stengiasi perteikti medicinos žinias paprasta ir aiškia kalba. Be straipsnių rašymo, Karolina yra dažna medicinos konferencijų pranešėja ir aktyviai dalyvauja visuomenės sveikatos kampanijose. Kai nerašo ir nedirba su pacientais, ji mėgsta skaityti mokslinę literatūrą, lankyti meno parodas ir leisti laiką gamtoje. Dr. Rimkutės misija – padėti kiekvienam žmogui geriau suprasti savo sveikatą ir priimti informuotus sprendimus apie gydymą bei prevenciją

Susiję Pranešimai

Ką svarbu žinoti apie eisenos ir pusiausvyros sutrikimus
Ligų simptomai

Ką svarbu žinoti apie eisenos ir pusiausvyros sutrikimus

Paskelbė Lukas Grinčius
2026 12 kovo
Rėmuo ir dusulys: ką svarbu žinoti
Ligų simptomai

Rėmuo ir dusulys: ką svarbu žinoti

Paskelbė Lukas Grinčius
2026 12 kovo
5 afirmacijos, padėsiančios sustiprinti pasitikėjimą savimi sergant psoriaze
Dermatologija

5 afirmacijos, padėsiančios sustiprinti pasitikėjimą savimi sergant psoriaze

Paskelbė Eglė Jatulytė
2026 12 kovo
Kitas įrašas
DMT palyginimo sąrašas išsėtinei sklerozei

DMT palyginimo sąrašas išsėtinei sklerozei

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2026 16 sausio
Dešinės pusės krūtinės skausmas

Dešinės pusės krūtinės skausmas

2026 18 sausio
Tonzilės

Tonzilės

2026 16 sausio
Raudonos dėmės ant odos

Raudonos dėmės ant odos: 14 priežasčių

2026 4 sausio
Ką svarbu žinoti apie eisenos ir pusiausvyros sutrikimus

Ką svarbu žinoti apie eisenos ir pusiausvyros sutrikimus

2026 12 kovo
Rėmuo ir dusulys: ką svarbu žinoti

Rėmuo ir dusulys: ką svarbu žinoti

2026 12 kovo
5 afirmacijos, padėsiančios sustiprinti pasitikėjimą savimi sergant psoriaze

5 afirmacijos, padėsiančios sustiprinti pasitikėjimą savimi sergant psoriaze

2026 12 kovo
Kaip savaime hipnotizuotis nerimo mažinimui

Kaip savaime hipnotizuotis nerimo mažinimui

2026 12 kovo
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Ką svarbu žinoti apie eisenos ir pusiausvyros sutrikimus
  • Rėmuo ir dusulys: ką svarbu žinoti
  • 5 afirmacijos, padėsiančios sustiprinti pasitikėjimą savimi sergant psoriaze

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Reklamos ir rėmimo politika
  • Editorial Policy
  • Privatumo politika
  • Taisyklės ir sąlygos

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.